Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013-05-22 nutarimas, kuriuo P. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnį buvo nubaustas 500 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dviem mėnesiams, paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013-05-22 nutarimu P. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnį buvo nubaustas už tai, kad 2013-05-08, apie 8.46 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimus, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas A. T. patvirtino, jog paties pažeidimo fakto nematė, nes tuo metu rašė protokolą kitam asmeniui. Be to, teisme buvo prašoma išreikalauti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vaizdo medžiagą, susijusią su 2013-05-08 įvykiu, 8.40-8.50 val., tačiau tokia medžiaga teismui pateikta nebuvo, nes įvykiai specialiomis priemonėmis fiksuojami nebuvo. Liudytojo A. T. nurodytas atstumas nuo vietos, iš kurios pareigūnai stebėjo geležinkelio pervažą, iki pačios pervažos nurodytas netiksliai, o paklaida yra ganėtinai žymi, t. y. apie 50 metrų. Vieta, iš kurios pareigūnai stebėjo įvykio vietą, kelią abejonių. Liudytojas A. T. parodė, kad jie buvo ant kalniuko kur viskas buvo matyti, nors realiai pati geležinkelio pervaža yra įkalnėje. Apelianto teigimu, prieštaravimų yra ir tarp liudytojų E. Š. ir L. L. parodymų. Liudytojas E. Š. parodė, jog įvykį stebėjo su L. L., matė kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesustojo prie „STOP“ ženklo. Tačiau apie tai jis 2013-05-08 tarnybiniame pranešime nenurodė, ši aplinkybė nebuvo nurodyta ir 2013-05-22 nutarime. Liudytojas L. L. parodė, kad įvykius stebėjo visi trys pareigūnai, patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prie „STOP“ ženklo sustojo. Teismas esančių prieštaravimų nepašalino, todėl visos abejonės ir netikslumai turi būti vertinami jo naudai. Pažymi, kad įvykį matę liudytojai E. Š. ir L. L. parodė, jog prieš jo automobilį į pervažą buvo įvažiavusi kita transporto priemonė. Anot jų, šiam automobiliui esant pervažoje, užsidegė draudžiantis eismą signalas, todėl jis privalėjo baigti manevrą, o apeliantas įvažiavo ir pervažiavo pervažą jau degant raudonam signalui. Apelianto nuomone, tokie liudytojų parodymai kelia pagrįstų abejonių, nes įvykis buvo 150 metrų nuo liudytojų buvimo vietos (tai patvirtina liudytojo E. Š. parodymai ir pridėta nuotrauka Nr. 6). Atsižvelgiant, į tai jog pervaža yra įkalnėje, apelianto tvirtinimu, policijos pareigūnai pastebėti jo automobilį, kaip jis įvažiavo į geležinkelio pervažą, juolab, kai prieš jį važiavo kitas automobilis, galimybės neturėjo. Pridėtos nuotraukos Nr. 1, 2, 5 patvirtina, jog atkarpa nuo „STOP“ linijos ir signalinio šviesoforo iki pervažos bėgių yra apie 7 metrai, t. y. pakankamas atstumas, jog šioje vietoje tilptų automobilis, P. G. nuomone, jo išdėstytos įvykio aplinkybės yra nuoseklios ir nekeliančios prieštaravimų, nurodo, kad 2013-05-08 ryte jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) link. Iki geležinkelio pervažos likus apie 300 metrų sustojo, nes pervaža buvo uždaryta. Atidarius pervažą ir automobilių kolonai pajudėjus Klaipėdos link, nuo Klaipėdos atvažiuojančių automobilių vairuotojai šviesos signalais informavo, jog priekyje stovi Kelių policijos pareigūnų ekipažas. Todėl visi automobiliai, taip pat ir jis judėjo labai drausmingai. Privažiavęs prie sankryžos, prie „STOP“ ženklo ir linijos sustojo. Per geležinkelio pervažą pravažiavo įsitikinęs, kad tiek šviesos signalai, tiek garsiniai signalai eismo nedraudžia. Jam pajudėjus nuo „STOP“ linijos, jis objektyviai matyti šviesos signalų, reguliuojančių eismą per pervažą, nebegalėjo, galėjo būti, jog šie signalai įsijungė, kai jis buvo pravažiavęs „STOP“ ženklą bei signalinį šviesoforą ir įvažiavęs į pervažą, nes atstumas nuo šių ženklų iki pervažos bėgių yra apie 7 metrai. Apeliantas pažymi, kad 2013-05-22 nutarime nėra nurodyta, jog jis pažeidė kelio ženklą „STOP“, be to, apie tai nėra nurodyta ir E. Š. 2013-05-08 tarnybiniame paaiškinime, nes šio ženklo ir nepažeidė. P. G. neneigia, kad galbūt galėjo būti tokia situacija, kad kai jis įvažiavo į pervažą, tuo metu užsidegė draudžiamas (raudonas) signalas, tačiau jis šio signalo pamatyti nebegalėjo. Vienintelis objektyvus įrodymas šioje byloje galėjo būti vaizdo medžiaga, kurioje būtų buvęs užfiksuotas jo transporto priemonės įvažiavimo į pervažą momentas ir draudžiamų signalų veikimo pradžia. Visi kiti įrodymai dėl patikimumo turėtų būti vertinami kritiškai. Dėl esamų prieštaravimų tarp E. Š. surašyto tarnybinio protokolo ir teismo posėdžio metu duotų parodymų jo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai.

P. G. nuomone, apylinkės teismo 2013-09-17 nutartis turėtų būti panaikinta, tačiau, teismui nesutinkant su argumentais, kurie sudaro pagrindą panaikinti nutartį, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę baudą, t. y. neskirti specialiosios teisės atėmimo – teisės vairuoti transporto priemonę 2 mėnesiams. Apeliantas nurodo, kad jis turi 35 metų vairavimo stažą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “, jis yra šios įmonės savininkas ir vienintelis darbuotojas, kuris dirba vairuotoju ir uždirba įmonei pajamas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, padaryta veika nėra pavojinga ir jokių realių pasekmių nesukėlė, juolab, kad yra nustatytos net kelios lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl mano, jog yra visi pagrindai taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Apeliantas supranta, kad nusižengimas neturi būti neįvertintas, tačiau teisinga ir protinga turėtų būti tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nebūtų per griežta bei sukelianti nepataisomas, nesugrąžinamas pasekmes. P. G. prašo skundžiamą nutartį panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

2013-05-08 surašius P. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą, paaiškinime P. G. savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažino, labai galėjosi (b. l. 8).

Vėlesniame paaiškinime Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkui R. Šideikiui P. G. nurodė, kad 2013-05-08, apie 8.30 val., jis važiavo (duomenys neskelbtini). Iki geležinkelio pervažos likus apie 300 metrų teko sustoti, nes pervaža buvo uždaryta. Atidarius eismą, priešais važiuojančių automobilių vairuotojai signalizavo šviesomis perspėdami, kad priekyje stovi policija. Apie 8.40 val., privažiavęs geležinkelio pervažą, sustojo prie „STOP“ linijos. Kadangi nei šviesos, nei garso signalai eismo nedraudė, kirto geležinkelio pervažą. Maždaug už 200 metrų jį sustabdė policija, kuri teigė, kad jis pervažiavo pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Jeigu šviesoforas vėl buvo įjungtas jam pravažiavus „STOP“ liniją, jis to fiziškai matyti negalėjo. Kadangi pervaža nėra filmuojama, vaizdo įrašo nėra, todėl jis to įrodyti negali (b. l. 10).

Teismo posėdyje P. G. parodė, kad ta dieną pervaža buvo uždaryta. Jis atvažiavo prie sankryžos nuo Jakų pusės, eilėje už kokių 300 metrų iki pervažos stovėjo apie 10 minučių. Ne kartą matė, kad išvažiuojantys iš miesto automobiliai mirksėjo šviesomis pranešdami apie policiją. Privažiavus prie pervažos, raudonas signalas nedegė, todėl pervažiavo per pervažą. Nuvažiavus 200 metrų, sustabdė policija, pasakė, kad jis važiavo per sankryžą degant raudonai šviesai. Atsisukęs pamatė, kad dega raudonas šviesoforo signalas. Policininkai buvo trise, visi trys tvirtino, kad jis važiavo degant raudonam šviesoforo signalui. P. G. tvirtinimu, prie „Stop“ linijos raudonas šviesoforo signalas tikrai nedegė. Tas pareigūnas, kuris sėdėjo prie vairo, šviesoforo signalo matyti negalėjo. Surašant protokolą, kaltę pripažino, nes žino, kad su policininkais ginčytis neverta. Pareigūnai pasakė, kad prisipažinimas yra lengvinanti atsakomybę aplinkybė, todėl ir prisipažino (b. l. 28–29).

2013-05-08 tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresnysis patrulis E. Š. nurodė, kad įvykio dieną dirbo su vyr. patruliu L. L. ir specialistu A. T., vykdė prevencinę priemonę „Geležinkelių pervažos“. Apie 8.46 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo, kaip transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Minėtą transporto priemonę sustabdė (b. l. 9).

Teismo posėdyje liudytojas E. Š. parodė, kad įvykį matė abu su L. L.. Į geležinkelio pervažą įvažiavo ne kaltininko, bet kita transporto priemonė, o jai įvažiavus, užsidegė raudonas signalas. Automobilis baigė pervažiuoti per pervažą, nes tai padaryti privalėjo, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pervažiavo per pervažą mirksint raudonam signalui. Kaltininkas važiavo lėtai, jei būtų važiavęs greitai, gal ir būtų signalo nepastebėjęs. Kitoje pusėje automobiliai jau buvo sustoję ir laukė leidimo važiuoti. Užtvaros per pervažą nėra. Vaizdą matė gerai, stovėjo apie 150 metrų nuo pervažos, dešinėje pusėje, prie detalių parduotuvės. Liudytojas patvirtino, kad, kai P. G. sustabdė, jis nurodė, kad raudono signalo nepastebėjo. Pareigūnas A. T. buvo prie tarnybinio automobilio su kitu pažeidėju, jis įvykio galėjo nematyti (b. l. 29).

Teismo posėdyje liudytojas L. L. parodė, kad stovėjo su kolegomis E. Š. ir A. T. turgaus pusėje, visi trys stebėjo pervažą. Kai užsidegė raudonas signalas, prieš P. G. važiavęs automobilis jau buvo pervažoje, jis privalėjo manevrą pabaigti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prie „Stop“ ženklo buvo sustojęs, tačiau pervažiavo pervažą degant raudonam signalui, kai kitoje kelio pusėje automobiliai jau buvo sustoję. Automobilį sustabdė E. Š.. Ką paaiškino P. G., nei jis, nei A. T. negirdėjo. Užtvaros per pervažą nėra, yra tik raudonas signalas ir skambutis (b. l. 29).

Teismo posėdyje liudytojas A. T. parodė, kad paties fakto nematė, nes tuo metu rašė protokolą kitam asmeniui. Toje vietoje, kur jie stovėjo, viskas matėsi labai gerai. Atvažiuojantys automobiliai jų nematė, nes jie stovėjo ant kalniuko (b. l. 49–50).

Nors P. G. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo neigė, tačiau iš liudytojų E. Š., L. L. ir A. T. parodymų matyti, kad jie pervažą matė labai gerai. Liudytojai E. Š. ir L. L. nuosekliai parodė, kad prieš P. G. automobilį tikrai važiavo dar vienas automobilis, kuris, užsidegus raudonam signalui, privalėjo pabaigti pervažiuoti per pervažą, tą ir padarė, o P. G., važiuodamas lėtai, netgi sustojęs prie „Stop“ ženklo, pervažiavo pervažą skambant skambučiui ir jau užsidegus raudonam signalui.

Netikėti policijos pareigūnų nuosekliais parodymais, kad S. G. įvažiavo į pervažą degant draudžiamam raudonam signalui, nėra jokio pagrindo. Byloje duomenų, kad policijos pareigūnai būtų turėję kokį nors suinteresuotumą P. G. apkalbėti, nėra. Liudytojas A. T. S. G. daromo pažeidimo nematė, tą ir patvirtino, priešingai neparodė. Iškart po įvykio su padarytu administraciniu teisės pažeidimu, už kurį buvo nubaustas 2013-05-22 nutarimu, sutiko ir pats P. G.. Keisti parodymus jis pradėjo tik vėliau. P. G. nurodytas motyvas dėl parodymų keitimo – prisipažino padaręs pažeidimą tik dėl to, kad pareigūnai pasakė, jog prisipažinimas yra lengvinanti aplinkybė, yra visiškai neįtikinamas. Manyti, kad asmuo, nepadaręs pažeidimo, už kurį numatyta griežta nuobauda, prisipažino kaltu vien tik dėl to, kad būtų pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jokio pagrindo, tai prieštarautų elementariai logikai.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba administracinės nuobaudos visai neskirti.

Vadovaujantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Nubaustojo pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Nėra pagrindo nesutikti su apelianto nuomone, kad jis, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patirs tam tikrų nepatogumų, bet šios aplinkybės atsiradimą nulėmė paties nubaustojo padarytas administracinės teisės pažeidimas. Pasekmes P. G. turėjo numatyti dar prieš darydamas pažeidimą. Aplinkybė, kad P. G. prisipažino dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, yra pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri turi įtakos skiriant nuobaudos dydį, tačiau ši aplinkybė negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje už pažeidimą numatytos nuobaudos.

Atsižvelgiant į paminėtus administracinės nuobaudos tikslus, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda, netaikant specialiosios teisės atėmimo, būtų per švelni, netinkamai individualizuota.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą, P. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.