- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-27
- Bylos Nr.
- e2A-933-343/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06500-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- Meilutės M, M. M. M., A. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Būsto valda“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovų Meilutės M. M. ir A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-14710-945/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Būsto valda“ ieškinį atsakovams M. M. M., A. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė patikslintame ieškinyje pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 152,26 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB ,,Būsto valda“ iki 2013 04 29 teikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame esantis butas Nr. 1 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams, bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Už laikotarpį nuo 2012 metų vasario mėnesio iki 2013 m. balandžio mėnesio (viso 15 mėnesių) susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas, kurį sudaro 1,47 Eur už mėnesį administravimo išlaidų, 5,25 Eur už mėnesį už šildymo sistemų aptarnavimą, 3,05 Eur už mėnesį eksploatacinių išlaidų, taip pat 5,69 Eur už vėliavos įsigijimą. Už vėlavimą laiku atsiskaityti iš atsakovų prašė priteisti procesines palūkanas.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi neaišku, kaip apskaičiuota skolos suma, paskaičiavimuose painiojamos valiutos, skola paskaičiuota už laikotarpį iki 2013 metų balandžio mėnesio pabaigos, nors administravimo paslaugos baigtos teikti 2013 04 15. Nėra aišku, kaip nustatyti paslaugų įkainiai, nes remiamasi teisės aktais, negaliojusiais laikotarpiu, už kurį apskaičiuotas įsiskolinimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovų M. M. M. ir A. M. solidariai 152,26 Eur skolą, 5% dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 04 02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovų M. M. M. ir A. M. priteisė ieškovei lygiomis dalimis po 7,50 Eur žyminio mokesčio, po 66 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą, o valstybei lygiomis dalimis po 5,37 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, jog namo, kuriame yra butas, bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikė ieškovė, konstatuota prijungtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-198-151/2012 priimtu 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu. Patikslintame ieškinyje ieškovė skolą apskaičiavo už 2012 metų vasario – 2013 metų balandžio mėnesius, t. y. už 15 kalendorinių mėnesių. Teismas pažymėjo, kad, teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovė nurodė 623,47 Eur skolos dydį, tačiau iš jo atėmus 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu priteistą 471,20 Eur sumą, patikslintame ieškinyje prašė priteisti 152,26 Eur skolą. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytų mokesčių už namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploataciją (techninę priežiūrą), šildymo sistemų aptarnavimą apskaičiavimo pagrįstumą, darė išvadą, jog išlaidų už nurodytas paslaugas dydžiai nustatyti pagrįstai, todėl atmetė atsakovų argumentą, kad nėra aiškūs mokesčių apskaičiavimo principai. Teismas, iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-198-151/2012 duomenų nustatęs, kad tokius pačius įkainius už nurodytas paslaugas ieškovė atsakovams taikė nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio, ir skola, taikant tokius pat įkainius iš atsakovų ieškovei priteista už laikotarpį iki 2012 m. sausio mėnesio, ir vėliau šis dydis nebuvo koreguojamas, darė išvadą, kad administravimo išlaidų dydis nustatytas pagrįstai ir ši aplinkybė yra konstatuota įsiteisėjusiame teismo sprendime (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismas atmetė atsakovės teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų spręsti, ar paslaugos faktiškai buvo teikiamos, kaip buvo panaudojamos surinktos lėšos, pažymėdamas, kad, esant teisėtai nustatytiems mokesčiams, patalpų savininkai privalo juos mokėti ir turi teisę reikalauti kokybiškos paslaugos, bet neturi teisės atsisakyti vykdyti savo finansines prievoles motyvuodami tuo, jog paslauga teikiama nekokybiškai ar visiškai neteikiama. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, kad administravimo paslaugas ieškovė teikė ne iki 2013 m. balandžio mėnesio pabaigos, nes 2013 04 10 išregistruotas administravimo faktas, nustatęs, kad 2013 04 29 perdavimo priėmimo akte, kurį savininkų vardu pasirašiusi ir atsakovė, nurodyta, kad ieškovė administravimo paslaugas teikė iki 2013 05 02. Teismas pabrėžė, jog, nors tiesioginė nuostata Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose dėl to, jog administratorius jam priskirtas funkcijas vykdo iki perdavimo akto pasirašymo, buvo įtvirtinta tik Vyriausybei priėmus 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. 931 (nuostatų 7.11 punktas), tačiau sistemiškai aiškinant iki tol galiojusios redakcijos (Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603) pavyzdinių nuostatų 15 punkto, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A-899 redakcija) patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 18 punkto turinį akivaizdu, jog bendrijos įregistravimas ar jungtinės veiklos sutarties sudarymas tegali būti vertinamas kaip pagrindas inicijuoti bendrojo naudojimo objektų perdavimą, o iki perdavimo, kuris turi įvykti per 30 dienų, bendro naudojimo objektus toliau valdo ir prižiūri administratorius. Objektai ir su jų priežiūra susijusios funkcijos buvo perduoti būtent akte nurodytą dieną, todėl teismas vertino, kad ieškovė pagrįstai apskaičiavo mokestį už visą 2013 m. balandžio mėnesį. Teismas vertino nepagrįstu atsakovų argumentą, jog už namui ieškovės nupirktą vėliavą įmokos jie mokėti neprivalo, kadangi vėliava namui nebuvo perduota, kadangi ieškovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius vėliavos įsigijimo faktą ir išlaidas vėliavai įsigyti, kurios įtrauktos į 2013 m. kovo mėnesio sąskaitą. Teismas vertino formaliu atsakovės argumentą dėl to, jog kai kuriuose dokumentuose skolos sumos nurodytos litais, o kituose eurais, kadangi juose apskaičiavimai atlikti tinkamai ir abejoti jais vien dėl to, jog jie nurodomi vėliau Lietuvos Respublikoje įsigaliojusia valiuta, nėra pagrindo. Teismas, priteisdamas iš atsakovų ieškovei 132 Eur bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad ši suma pagrįsta, kadangi yra ženkliai mažesnė už maksimalius rekomenduojamus dydžius. Teismas nurodė, kad ieškovė negali būti kaltinama dirbtiniu išlaidų didinimu, kadangi nei už patikslinto ieškinio, nei už vėliau teismui teiktų dokumentų parengimą išlaidų atlyginimo priteisti neprašomo, bylos nagrinėjimo metu teisinėms paslaugoms teikti buvo pasitelkta ieškovės darbuotoja, o ne advokatas. Teismas atsakovų argumentą, jog visos išlaidos negali būti atlyginamos dėl to, jog vėliau dokumentai buvo tikslinami ir prašoma priteisti suma mažinama, atmetė kaip nepagrįstą, kadangi atsakovai net ir ieškovei patikslinus ieškinio sumą su ja nesutiko.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos skundo argumentus:
Nepagrįstai priteista skola už vėliavą, kadangi ji niekada nebuvo panaudota namo (duomenys neskelbtini)reikmėms.Ieškovė neturėjo jokių įpareigojimų 2013 metų balandžio mėnesį administruoti namą (duomenys neskelbtini), kadangi buvo išregistruota iš VĮ registrų centras.Nepagrįstai priteistos namo eksploatacinės išlaidos, t. y. priteista skola už nesuteiktas paslaugas, kadangi ieškovė jokių darbų per visą administravimo laiką neatliko. Teismas neįvertino, kad atsakovai buvę kreipęsi į ieškovę dėl nepanaudotų lėšų grąžinimo. Ieškovė mokesčius apskaičiavo remdamasis negaliojančiais teisės aktais.Ieškovė neišnaudojo visų galimų būdų ne teismo tvarka spręsti ginčą, todėl teismas nepagrįstai priėmė ieškinį. Priteista per didelė suma teismo išlaidoms. Ieškovė pati pateikė ieškinį su neteisinga skolos suma, todėl tai, kad ieškinio suma vėliau buvo tikslinama, nesudaro pagrindo mokėti už ieškinio surašymą. Ieškovei, turint įmonėje dirbančius juristus, nebuvo būtinybės samdyti advokatą, kuris nedalyvavo nei viename posėdyje, juose dalyvavo ieškovės darbuotoja, o patikslinto ieškinio surašymui tikrai nereikėjo sugaišti tiek valandų.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai įvertino visus byloje surinktus rašytinius įrodymus bei aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82–4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis).
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovė iki 2013 04 29 teikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame esantis butas Nr. 1 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams, bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovei priteisė solidariai iš atsakovų 152,26 Eur skolą už suteiktas techninės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas už laikotarpį nuo 2012 m. vasario mėnesio iki 2013 m. balandžio mėnesio, taip už vėliavos įsigijimą. Atsakovų skunde nurodyti argumentai, kuriais remiantis prašoma panaikinti sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).
Atsakovai apeliaciniame skunde ginčija vėliavos, už kurią ieškovei priteista 5,69 Eur, įsigijimą nurodydami, jog vėliava nebuvo naudojama namo reikmėms. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina vėliavos įsigijimo faktą (elektroninės bylos popierinės kopijos t. 1, b. l. 161-167). Aplinkybė, kad atsakovai nėra matę vėliavos nepaneigia jos įsigijimo fakto ir atsakovų pareigos atlyginti ieškovei jos pirkimo išlaidas.
Skunde teigiama, kad ieškovė neturėjo jokių įpareigojimų 2013 metų balandžio mėnesį administruoti namą (duomenys neskelbtini), kadangi buvo išregistruota iš VĮ registrų centras. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas sutinkant su pirmosios instancijos teismo byloje pateiktu 2013 04 29 perdavimo-priėmimo akto įvertinimu. Perdavimo-priėmimo akto 4 punkte nurodyta, kad UAB „Būsto valda“ 2013 05 02 nutraukia namo administravimą ir priežiūrą, o akto 5 punkte nurodyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto Nr. 1 savininkė M. M. M., įgaliota pagal jungtinės veiklos sutartį, nuo 2013 05 02 įsipareigoja perimti šio namo priežiūros administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros funkcijas pagal LR įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose numatytą tvarką (t.1, b. l. 168-169). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 18 punktą, pagrįstai sprendė, kad bendrijos įregistravimas ar jungtinės veiklos sutarties sudarymas vertintinas kaip pagrindas inicijuoti bendrojo naudojimo objektų perdavimą, o iki perdavimo, kuris turi įvykti per 30 dienų, bendro naudojimo objektus toliau valdo ir prižiūri administratorius. Daugiabučio gyvenamojo (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas 2013 04 29, todėl ieškovė pagrįstai 2013 m. balandžio mėn. vykdė jai priskirtas funkcijas ir apmokestino namo gyventojus už šį laikotarpį.
Skunde teigiama, kad nepagrįstai priteistos namo eksploatacinės išlaidos, t. y. priteista skola už nesuteiktas paslaugas, nes ieškovė jokių darbų per visą administravimo laiką neatliko, be to, nepanaudotos lėšos privalo būti grąžintos butų savininkams. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, kaip nurodoma ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą, namas, esantis (duomenys neskelbtini), nekaupė lėšų, kadangi skolos susidarymo laikotarpiu teisės aktais nebuvo nustatytas privalomas lėšų kaupimas, o atsakovai kiekvieną mėnesį buvo apmokestinami už ieškovės suteiktas paslaugas, t. y. už administravimą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą bei techninę priežiūrą (eksploataciją). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad mokesčių dydžiai nustatyti pagrįstai, prašomos priteisti skolos dydis apskaičiuotas tinkamai. Šių išvadų nepaneigia atsakovų skundo argumentai, kad ieškovė mokesčius apskaičiavo remdamasi negaliojančiais teisės aktais (CPK 178, 185 straipsniai). Skunde teigiama, kad nepagrįstai priteistos eksploatacinės išlaidos, nes ieškovė jokių darbų per visą administravimo laiką neatliko, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra administravimo paslaugų teikimo tinkamumas, jų kokybiškumas ir jo vertinimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas.
Atsakovai nepagrįstai teigia, kad teismas nepagrįstai priėmė ieškinį, kadangi ieškovė neišnaudojo visų galimų būdų ne teismo tvarka spręsti ginčą, kadangi kreditorius, prieš kreipdamasis į teismą dėl skolos priteisimo, neprivalo įspėti skolininko. Pažymėtina, kad ieškovė, pateikdama teismui pareiškimą dėl teisino įsakymo išdavimo, skolą siekė prisiteisti ekonomiškiausiu ir paprasčiausiu būdu, be to, ieškovė prašė priteisti naujai susidariusią skolą, t. y. ginčas dėl skolų su atsakovais vyksta jau ne primą kartą.
Atmestini kaip nepagrįsti atsakovų skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Skunde teigiama, kad
ieškovė pati pateikė ieškinį su neteisinga skolos suma, todėl tai, kad ieškinio suma vėliau buvo tikslinama, nesudaro pagrindo mokėti už ieškinio surašymą. Vertinant šį skundo argumentą pažymėtina, kad būtinybė rengti ieškinį ir vėliau teismui nagrinėti bylą įprasta ginčo teisenos tvarka atsirado ne dėl to, jog ieškovė pareiškime dėl teismo įsakymo nurodė didesnę skolos sumą, bet dėl to, jog atsakovai ignoravo ieškovės reikalavimus ir ginčijo net ir patikslintus ieškovės reikalavimus. Todėl pripažintina, kad tai sudaro pagrindą priteisti ieškovei 132 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. Atsakovai taip pat skunde teigia, kad ieškovei, turint įmonėje dirbančius juristus, nebuvo būtinybės samdyti advokatą, kuris nedalyvavo nei viename posėdyje, juose dalyvavo ieškovės darbuotoja, o patikslinto ieškinio surašymui tikrai nereikėjo sugaišti tiek valandų. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, ieškovei bylinėjimosi išlaidas priteisė tik už teismo įsakymo ir ieškinio rengimą. Jokių išlaidų nei už vėliau teismui teikto patikslinto ieškinio ir kitų dokumentų parengimą, nei bylos nagrinėjimo metu suteiktas teisines paslaugas iš atsakovų nėra priteista. Samdyti advokatą, ar nesamdyti yra proceso šalies teisė, ieškovė tokia teise pasinaudojo. Priešinga šalis neturi teisės nurodyti kitai proceso šaliai samdyti jai advokatą, ar nesamdyti. Teigiamo ieškovės atžvilgiu sprendimo priėmimas byloje suponuoja išvadą, jog ieškinį teikti buvo ir teisinis, ir faktinis pagrindas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 50 Eur iš kiekvieno, priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 71-72). CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Būsto valda“, juridinio asmens kodas 132125543, iš atsakovų Meilutės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.