Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

V. Ž. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis.

V. Ž., nuo 2007-05-31 iki 2008-09-23, būdamas juridinio asmens – UAB „GT“ (įmonės kodas XXXXX), esančios (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę duoti valdingus nurodymus dėl UAB „GT“ priklausančio ir patikėto turto valdymo bei naudojimo, 2007-07-17 su UAB „X“ sudaręs lizingo sutartis Nr. 200707F-242, Nr. 200707F-246 Nr. 200707F-244, 200707F-247 bei 2007-10-16 sudaręs lizingo sutartis Nr. 200710F-1449, Nr. 200710F-1451, Nr. 200710F-1453, Nr. 200710F-1454, Nr. 200710F-1455, Nr. 200710F-1456, Nr. 200710F-1457, Nr. 200710F-1460, Nr. 200710F-1461, Nr. 200710F-1462, Nr. 200710F-1464, Nr. 200710F-1450, 200710F-1452, Nr. 200710F-1458, 200710F-1463, kurių pagrindu jam, kaip UAB „GT“ direktoriui bei lizingo gavėjui, 2007-07-17 ir 2007-10-16 valdymui bei naudojimui buvo patikėtas, perduotas bei jo priimtas valdyti ir naudoti turtas – transporto priemonės: tentinė puspriekabė „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N(duomenys neskelbtini), 99 820,45 Lt vertės; balninis vilkikas „IVECO STRALIS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 297 424,19 Lt vertės; vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) 309 647,10 Lt vertės; vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 309 647,10 Lt vertės; vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 309 647,10 Lt vertės; vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) 309 647,10 Lt vertės; vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) 309 647,10 Lt vertės; vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 309 647,10 Lt vertės; vilkikas „IVECO STRALIS AT440S4“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 297 424,19 Lt vertės; puspriekabė „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 103 079,89 Lt vertės; puspriekabė „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 103 079,89 Lt vertės, puspriekabė „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 103 079,89 Lt vertės; puspriekabė „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 94 931,28 Lt vertės, balninis vilkikas „IVECO STRALIS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 297 424,19 Lt vertės, vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) 309 647,10 Lt vertės; puspriekabė „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 103 079,89 Lt vertės; tentinė puspriekabė „Schmitz CARGOBULL“ SCS 24/L, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 99 820,45 Lt vertės; vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 309 647,10 Lt vertės; vilkikas „IVECO STRALIS AT440S4“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini), 297 424,19 Lt vertės. Po šio turto perdavimo lizingo sutartimis nustatytas įmokas mokėjo nesavalaikiai, ne tokio dydžio kaip numatyta sutartyse, o nuo 2008-08-20 jam nustojus mokėti įmokas, dėl šios priežasties 2008-09-18 lizingo bendrovei UAB „X” vienašališkai nutraukus minėtas sutartis bei 2008-09-25 jam apie tai pranešus ir pareikalavus turtą – transporto priemones grąžinti, jis transporto priemonių negrąžino ir nuo 2008-09-25 pasisavino jam pagal Lizingo sutartis patikėtą, UAB „X” priklausantį – 4 373 765,30 Lt, t. y. didelės vertės, turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-P-78/2012 nurodė, kad BK 183 str. 2 d. numatyto nusikaltimo, didelės vertės turto pasisavino objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, tačiau jam patikėto arba jo žinioje buvusio turto, turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ar turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu, t. y. turtas asmeniui yra patikėtas. Pavertimas savo turtu šio nusikaltimo sudėtyje reiškia, kad kaltininkas jam svetimu, tačiau patikėtu ar jo žinioje esančiu turtu ima elgtis kaip su nuosavu, taip pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus tokio turto atžvilgiu. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas ima turtą valdyti, juo naudotis ir (ar) disponuoti juo savo nuožiūra.

Taigi svetimo turto negrąžinimas neatliekant jokių veiksmų jį naudoti kaip nuosavą, nesudaro turto pasisavinimo objektyviosios pusės sudėties požymių. Visi požymiai turi būti įrodyti objektyviais, bylos nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis. Įvertinus aukščiau išdėstytus šį nusikaltimą apibūdinančius, teismų praktikoje bei doktrinoje suformuotus objektyviuosius požymius bei atitinkamai faktines įvykio aplinkybes, konstatuotina, kad nuosprendyje įvardintais duomenimis nėra įrodyta, kad jo veiksmai atitinka objektyviuosius turto pasisavinimo sudėties požymius. Kaip minėta, turto pasisavinimo esminis požymis yra tai, kad kaltininkas turtą, kurį pasisavina, valdo patikėjimo teise arba turi jį savo žinioje. Patikėtu turtu laikomas toks, kurio atžvilgiu kaltininkas dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir šis turtas yra faktiniame kaltininko valdyme. Esančiu kaltininko žinioje turtu pripažįstamas toks turtas, dėl kurio panaudojimo kaltininkas dėl užimamų pareigų turi teisę duoti nurodymus jam nesant faktiniame kaltininko valdyme. Pagal 2007-07-17 ir 2007-10-16 sudarytas lizingo sutartis iš UAB „X“ teisėtu pagrindu UAB „GT“ įgijo ginčo objektais tebeesančias transporto priemones ir jos buvo patikėtos bendrovės valdymui bei naudojimui. Atsižvelgiant į tai, kad minimu metu bendrovės direktoriumi, t. y. vienasmeniu valdymo organu, buvo apeliantas, pagal vadovo turimą kompetenciją priėmė paminėtą turtą ir jis buvo nukreiptas panaudojimui – tiesioginių funkcijų vykdymui, t. y. krovinių pervežimams po Europos šalis. Taigi turtas, jam esant šios bendrovės vadovu, iš pradžių jam buvo patikėtas, o vėliau dėl jo paskirties perleistas atlikti tiesioginėms funkcijoms. Taigi nuo vilkikų išvykimo į užsienio šalis liko tik nuteistojo žinioje, turint teisiškai apibrėžtus įgaliojimus duoti nurodymus jo atžvilgiu, jį faktiniam valdymui patikėjus vilkikų vairuotojams.

Visa byla paremta išimtinai civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmais, šiuos veiksmus vertinant baudžiamosios atsakomybės kontekste. Iš kaltinimo esminių elementų matyti alogiški teismo posėdžiuose tiek raštu, tiek žodžiu teikti pareiškimai, o būtent, kad apeliantas asmeniškai pasiėmė lizingu transporto priemones. Tokie pareiškimai negali būti nekritikuotini, kadangi jis buvo tik įstatyminis įmonės atstovas, veikęs įmonės vardu, bet ne savo, kaip fizinio asmens, vardu.

Įmonės vadovu yra skiriamas fizinis asmuo, kuris veikia įmonės vardu (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 1 d., 4 d., 8 d., 37 str.). Akivaizdu, kad ir apeliantas veikė išimtinai UAB „GT“ vardu, kadangi buvo šios įmonės vadovas ir privalėjo veikti įmonės vardu (Civilinio Kodekso 1.70 str. 2 d., 2.74 str. 1 d., 2.81 str. 1 d., 3 d., Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 1 d., 4 d., 8 d., 37 str.). Pažymėtina, kad įmonė, kaip juridinis asmuo, dalyvauja ūkinėje komercinėje veikioje tik per savo valdymo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (LR CK 2.81 straipsnio 1 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2008).

Teismo nuosprendžiu net nėra tinkamai atliktas teisinių aplinkybių vertinimas ir dėl to visiškai nėra pasisakyta. Apelianto įsitikinimu, įmonės vadovas yra tik pačios įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu. Būtent šiuos veiksmus jis ir buvo atlikęs - UAB „GT“ vardu pasirašė lizingo sutartis su UAB „X“, todėl nei teisės, nei fakto prasme jis asmeniškai nėra ir nebuvo sudaręs lizingo sutarčių, kurias sudarė UAB „GT“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės – vadovas dalyvauja dvejopo pobūdžio teisiniuose santykiuose. Jis yra įmonės valdymo organas ir atstovas, galintis pagal įstatymą veikti įmonės vardu ir jai atstovauti santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tačiau įmonės vadovą sieja ir vidiniai teisiniai santykiai dėl vadovavimo įmonei su pačia įmone. Kai įmonės vadovą sieja išoriniai santykiai su trečiaisiais asmenimis, jis veikia įmonės vardu, t. y. veikia kaip pati įmonė. Tuo tarpu vidiniai santykiai su pačia įmone vadovą sieja kaip fizinį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d, nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „N“ v. Lietuvos valstybė; Nr. 3K-3-295/2008).

Kadangi UAB „GT“ buvo įsteigta iš kreditoriaus „ES“ paskolintų lėšų, apeliantui valdant bendrovę ir pastarajai nesėkmingai vykdant veiklą, 2008 m. rugsėjo mėnesį iš jo, kaip vienintelio akcininko, „ES“ perėmė visą akcijų paketą ir 2008-09-12 akcininko protokolu UAB „GT“ direktoriumi, siekiant išspręsti ginčą su lizingo bendrove, buvo paskirtas V. Š., turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą. Nuo šio momento bendrovės turtas, kaip ir kiti įgaliojimai, iš apelianto žinios perleisti naujojo bendrovės direktoriaus V. Š. žinion. Kadangi, kaip minėta, nuo turto naudojimo pagal paskirtį pradžios jis nebuvo apelianto faktiniame valdyme, natūralu, jog, kaip ir teigiama skundžiamame nuosprendyje, pagal V. Š. parodymus, transporto priemonės naujojo direktoriaus faktiniam valdymui perduotos nebuvo. Įvyko tik teisinių įgaliojimų dėl turto valdymo ir naudojimo perleidimas pačiam turtui ir toliau faktiškai esant vairuotojų faktiniame valdyme.

Teismo nuosprendyje jokiais objektyviais duomenis nepaneigta, kad valdingų įgaliojimų perdavimas bendrovės akcininko protokolu 2008-09-12 nebūtų įvykęs. Neįvertinta ir ta aplinkybė, jog pagal duotus paties V. Š. parodymus, šis žinojo ir suvokė esąs bendrovės direktoriumi, o turėdamas atitinkamą išsilavinimą, suvokė ir iš to kylančias teises bei atsakomybę perėmus įgaliojimus priimti galutinius sprendimus savo žinioje turimo turto atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal paties V. Š. parodymus, cituojamus Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje, jis buvo priimtas bendrovės direktoriumi tam, kad spręstų situaciją su lizingo bendrovėmis, dėl ko neabejotinai turėjo visus įgaliojimus priimti sprendimus, susijusius su UAB „X“ nuosavybės teise priklausančiu ir UAB „GT“ bei jos vadovo žinioje esančiu turtu. Be to, tai, kad V. Š. objektyviai turėjo galimybę priimti reikiamus sprendimus pagal prisiimtą atsakomybę, patvirtina ir liudytojo M. G. teisme duoti parodymai Jų esmė ta, kad bendraudamas su M. G. dėl lizingo sutarčių ir turto, V. Š. neslėpė žinąs, kur yra ginčijamas turtas, kad kiekviena transporto priemonė turi GPS sistemą ir yra kontroliuojamas jų judėjimas. Įvertinus aptartus duomenis, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nepagrįstai laikoma, jog apelianto veiksmuose buvo turto pasisavinimo požymiai. 2008-09-28 UAB „X“ nutraukus lizingo sutartis, jo turimi įgaliojimai šio turto atžvilgiu neatitiko turto pasisavinimo sudėties esminio požymio – turto turėjimo faktiniame valdyme (turtas buvo vairuotojų faktiniame valdyme) ar turto turėjimo savo žinioje (turtas jau buvo perleistas naujojo direktoriaus žinion, kuris turėjo teisinius įgaliojimus duoti galutinius sprendimus dėl šio turto valdymo ir naudojimo). Taigi nuosprendžio išvada, jog turtas buvo apelianto žinioje bei valdyme, yra klaidinga, nepagrįsta jokiais teisiniais bei faktiniais duomenimis.

Skundžiamame nuosprendyje bandyta argumentuoti, jog faktiškai nurodymus dėl ginčo objektu esančio turto davė V. Ž., dėl ko turtas buvo jo žinioje. Tokie teismo motyvai grindžiami bendrovės darbuotojų parodymais, tačiau pabrėžtina, kad minėti asmenys apklausti tik apie įprastinę bendrovės veiklą bei asmenų priėmimo į darbą aplinkybes. Teismas nuosprendyje rėmėsi vairuotojų apklausomis, neva liudijančiomis, kad tikruoju direktoriumi buvo tik nuteistasis. Tačiau čia neatkreiptas dėmesys į tai, kad beveik visi apklausti vairuotojai į darbą buvo priimti įsteigus UAB „GT“ (bendrovės veiklos pradžioje), kurios direktoriumi tuo metu jis ir buvo. Įmonės veikla buvo krovinių pervežimai, todėl jau priimti įmonės vairuotojai, dirbdami Europos valstybėse, niekaip nedalyvaudavo įmonės administravime ir neprivalėjo bei negalėjo žinoti apie bendrovės viduje konkrečiu metu įvykusius pasikeitimus, kadangi, kaip ir nurodo, pavedimus dėl darbų gaudavo iš bendrovės vadybininkų. Taigi, nuosprendyje išvados apie turto turėjimą savo žinioje daromos remiantis prieštaringais įrodymais, vien tik nustačius faktus, jog jį apskritai dalyvaudavo bendrovės veikloje (ko ir neneigia) ir kaip buvusį bendrovės direktorių dalis asmenų, nesusijusių su bendrovės administracine veikla, nežinodami apie įmonės organizacinius sprendimus, apeliantą savo subjektyviu supratimu tebelaikė direktoriumi.

Kaip minėta, pagal objektyviuosius turto pasisavinimo požymius, nusikaltimas laikomas padarytu ir baigtu nuo to momento, kai kaltininkas konkretų turtą paverčia nuosavu, t, y. ima jį valdyti, naudoti, juo disponuoti kaip nuosavu. Skundžiamame nuosprendyje ši išvada pateikiama jos nepagrindžiant jokiais objektyviais įrodymais, o tik nurodant, kad ginčo turto pasisavinimas padarytas minėto turto negrąžinant ir vilkikams toliau važinėjant Europos šalyse. Apklausti vairuotojai tik patvirtino, kad į darbą juos priėmė apeliantas, tačiau nenurodė, kad po lizingo sutarčių nutraukimo jis būtų davęs jiems valdingus nurodymus dėl būtent ginčo objektu esančio turto valdymo, tolimesnio naudojimo ar negrąžinimo į Lietuvą. Priešingai, iš visų jų parodymų matyti, jog nurodymus dėl vilkikų gaudavo iš vadybininkų. Taigi nuosprendžio išvada, jog galimai nusikalstamos veikos padarymo metu faktiškai nuteistasis pasisavino svetimą turtą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kuriais pradėjo šį turtą naudoti kaip nuosavą, yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Paminėta išvada argumentuojama su įgaliojimų turto atžvilgiu turėjimu nesusijusių bendrovės darbuotojų apklausomis, nenustačius, jog jis realiai davė nurodymus (nei tarpinius, nei galutinius) dėl bendrovės turto (įskaitant lizinguotus vilkikus) valdymo, naudojimo ir negrąžinimo bei apskritai nenurodant, kuo pasireiškė lizinguotų vilkikų naudojimas kaip nuosavu turtu. Neneigia, jog vieną vilkikų į Lietuvą turėjo grąžinti UAB „G“ vairuotojas S. S., tačiau teismas neįvertino, jog tai buvo daroma suderinus veiksmus su lizingo atstovu M. G., siekiant grąžinti vilkiką lizingo bendrovei. Atitinkamai savo parodymuose tai patvirtino ir konkretaus vilkiko vairuotojas, paaiškinęs, jog turėjo pavedimą šį vilkiką grąžinti į Lietuvą. Aplinkybė, kad vilkikas pakeliui buvo pakrautas kroviniu, kurį taip pat turėjo palikti grįždamas pro Vokietiją, buvo būtina tam, kad bent iš dalies pasidengtų šio vilkiko parvarymo į Lietuvą išlaidos.

Pabrėžtina, kad teismo nuosprendyje vadovaujantis šiuo vieninteliu faktu, daroma plečiamoji, iškreipta ir tikrovės neatitinkanti prielaida, jog visi ginčo objektu esantys vilkikai buvo naudojami pagal apelianto nurodymus, nors jokių kitų realių duomenų apie tai nėra surinkta. Be to, pažymėtina, kad turto, kuriam yra reikalinga teisinė registracija, pavertimas nuosavybe pripažintinas tais atvejais, kai šis turtas perregistruojamas savo vardu (tokios pozicijos yra laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gruodžio 22 d. senato nutarime Nr. 8 bei teisės mokslo doktrinoje „Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą ir turto išvaistymą (teoriniai ir praktiniai aspektai)“, D. B., leidykla „Eugrimas“, psl. 97-98), ko jo atveju taip pat nebuvo atlikta. Iš to matyti, jog apelianto veiksmais nebuvo objektyviai padarytas (ir baigtas) lizingo sutarčių objektu esančio turto pasisavinimas, kadangi šio turto nepradėjo naudoti kaip nuosavo, o priešinga pozicija bei turto pasisavinimo momentas byloje nėra niekaip nustatyti ir įrodyti.

Todėl skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai ir nesant objektyvių įrodymų konstatuotos tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės, dėl ko klaidingai pripažinta, jog nuteistojo veiksmai atitinka BK 183 str. 2 d. objektyviosios pusės požymius.

Pagal minėtą LAT nutartį 2K-P-78/2012, subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį.

Iš baudžiamojoje byloje ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų bei iš įvardintų aplinkybių ir motyvų matyti, jog šioje situacijoje nebuvo ištirti ir įrodymais pagrįsti subjektyviąją turto pasisavinimo sudėties pusę neva atitinkantys duomenys. Apsiribota tyčios konstatavimu be konkrečių faktinių aplinkybių, kuo konkrečiai ta tyčia pasireiškė. Todėl nepagrįstai padaryta išvada, jog minėtų lizinguotų vilkikų negrąžinimas iš Europos valstybių išreiškia kaltininko tyčią. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (minėta LAT plenarinės sesijos nutartis bei 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 2K-526/2010) būtent kaltininko valiniai veiksmai paversti svetimą turtą savu iš esmės ir nulemia veikos kvalifikaciją. Esamu atveju byloje nesurinkta jokių duomenų, kad apeliantas aktyviais valingais veiksmais būtų davęs nurodymas dėl neva jo žinioje esančio turto naudojimo kaip nuosavo ir iš to būtų gavęs asmeninės turtinės naudos.

Pabrėžtina, kad skundžiamame nuosprendyje daroma prielaida, jog vilkikai buvo ir toliau naudojami bendrovės UAB „GT“ funkcijų atlikimui (nepateikiant tai patvirtinančių faktinių duomenų). Tačiau net ir pasitvirtinus (nors tyrimo metu realių duomenų vėlgi surinkta nebuvo) tokioms aplinkybėms, neabejotina, jog su minėtu ginčo objektu neatliko ir nesiekė atlikti veiksmų, kuriais būtų tenkinti jo asmeniniai, fizinio asmens, interesai, o turtas būtų naudojamas kaip jo nuosavas.

Papildomai atkreiptinas dėmesys į jau minėtą aplinkybę, kad vienas lizinguojamų vilkikų buvo sulaikytas grąžinamas į Lietuvą. Nors pastarąjį vilkiką pagal UAB „G“ nurodymą ir vairavo UAB „G“ vairuotojas S. S. (ką jis patvirtino), šio maršruto tikslas buvo grąžinti turtą į Lietuvą, taigi atiduoti jį lizingo bendrovei. Tai įrodo, jog vieninteliu apelianto aktyvių veiksmų nustatytu faktu nebuvo siekiama turtą naudoti kaip nuosavą, todėl pastarieji veiksmai taip pat neatitiko turto pasisavinimo sudėties, tiesioginės tyčios kryptingumo požymio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neįsigilinęs atmetė apelianto parodymus, taip pat neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti šio teismo išvadas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Byloje yra daug prieštaringų įrodymų, turinčių reikšmės teismo išvadoms, tačiau skundžiamame nuosprendyje nepilnai nurodyta, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas vienus šių įrodymų priėmė, o kitus atmetė. Taip pat nėra aiškios bei konkrečios argumentacijos ir nuoseklumo analizuojant bylos faktinius duomenis. Nuosprendyje išdėstytose teismo išvadose yra prieštaravimų, kurie neabejotinai paveikė apelianto kaltumo klausimo išsprendimą. Nuosprendis dėl jo nuteisimo pagal BK 183 str. 2 d. naikintinas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013-03-28 nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d., ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nuosprendyje nenurodė, kokiais motyvais vadovaudamasis atmetė įrodymus, kurie byloje yra esminiai (BPK 305 str. l d. 2 p.). Šie įrodymai paneigia teismo išvadas, kad UAB „X“ priklausančios transporto priemonės V. Ž. nebuvo perduotos naujai paskirtam bendrovės direktoriui V. Š.. Teismas be jokio teisinio pagrindo formalų priėmimo – perdavimo akto nebuvimą prilygino ir sutapatino su realiu turto neperdavimu – nepriėmimu.

Neobjektyvus įrodymų vertinimas duoda pagrindą teismo poziciją vertinti kaip šališką.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi liudytojo V. Š. parodymais apie tai, kad neva jį paskyrus UAB „GT“ direktoriumi, įgaliojimus grąžinti transporto priemones UAB „X“ tebeturėjo bendrovės savininkas V. Ž.. V. Š., kaip direktoriaus, pareigos apsiribojo derybomis su lizingo bendrove.

Gynyba prašė teismo nesivadovauti V. Š. parodymais remiantis šiais motyvais: turėdamas teisinį išsilavinimą ir ikiteisminio tyrimo metu patrauktas įtariamuoju pagal BK 183 str. 2 d., V. Š. suvokė, jog tik apkalbėdamas V. Ž. gali bandyti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau tokia V. Š. pozicija paneigta jau anksčiau aptartais įrodymais, o ir negali būti priimama kaip objektyvi dėl imperatyvių įstatymo nuostatų. LR CK 2.82 str. 3 d. nustato, kad juridinio asmens valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą, privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su verslu ar profesine veikla. CK 2.87 str. įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, o taip pat nustato prievolę atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jeigu valdymo organo narys nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas. Kita vertus, kaip jau minėta, teisme V. Š. parodė, kad nuo V. Ž. jis nebuvo priklausomas, V. Ž. ne tik nedraudė grąžinti transporto priemones UAB „X“, bet aplamai nesikreipė į V. Š. dėl disponavimo lizinginiais automobiliais.

Teismo neobjektyvumą ir šališkumą patvirtina tai, kad remdamasis V. Š. parodymais teismas padarė išvadą, jog iš esmės įmonei vadovavo V. Ž., o tai papildomai patvirtina liudytojų A. M., S. B., G. L., E. K., L. U., V. N., V. Š., J. I. parodymai apie tai, kad šie asmenys įmonės direktoriumi laikė V. Ž.. Toks įrodymų aptarimas ir vertinimas nuosprendyje negali būti laikomas teisingu, kadangi be teismo aptartų liudytojų parodymų, liudytojas A. M. parodė, kad bendrovės direktoriumi buvo V. Š.. V. Ž. bendrovei jokiais klausimais ir niekur neatstovavo. Generalinius klausimus – sutarčių pasirašymą ir pan. – sprendė V. Š.. Liudytojas S. B. parodė, kad V. Ž. jokių klausimų dėl disponavimo transporto priemonėmis nesprendė. Liudytojai G. L., E. K., L. U., V. Š. davė analogiškus parodymus, kad V. Ž. pažinojo kaip UAB „GT“ vadovą, tačiau nurodymus dėl darbo gaudavo ne iš V. Ž., o iš vadybininkų – A. M., S. B., taip pat belgų ir anglų kompanijų vadybininkų. Nė vienas iš teismo nuosprendyje nurodytų liudytojų, išskyrus A. M., apskritai nenurodė, kas turėjo teisę valdyti transporto priemones ir jomis disponuoti.

Teismo nuosprendis yra prieštaringas ir nesuprantamas. Iš vienos pusės V. Ž. kaltinamas pasisavinęs svetimą turtą, būdamas UAB „GT“ vadovu, iš kitos – kaip buvęs vadovas. Tačiau būdamas vadovu V. Ž. turto nepasisavino ir neturėjo prievolės grąžinti transporto priemones UAB „X“, nes tokia prievolė atsirado vėliau. Atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų V. Ž. taip pat negalėjo pasisavinti svetimo turto, kadangi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, pagal BK 183 str. gali atsakyti tik tas asmuo, kuris pasisavinamo turto atžvilgiu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. plenarinė nutartis Nr. 2K-P-78/2012). Byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nuo 2008-09-12 visą UAB „GT“ turtą, įskaitant transporto priemones, faktiškai perėmė ir valdė direktorius V. Š., kuris žinojo transporto priemonių buvimo vietą, jomis disponavo, raštiškai įsipareigojo transporto priemones grąžinti UAB „X“.

Netinkamas įrodymų vertinimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, byloje neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, teismas nesilaikė nuosprendžio surašymo taisyklių. Prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. Ž. pagal BK 183 str. 2 d. išteisinti.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistojo V. Ž. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis. Nors pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad V. Ž. pagal BK 183 str. 2 d. turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė jokio pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Todėl kolegija daro išvadą, kad apelianto dėstomi teiginiai dėl tariamo teismo šališkumo šiuo atveju tėra subjektyvi nukentėjusiojo nuomonė, kurios nepagrindžia konkretūs bylos duomenys. Vien tik tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, ir buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, su kuriuo apeliantas nesutinka, negali būti pagrindu spręsti apie teismo šališkumą tiek subjektyviąja, tiek objektyviąja prasme. Patikrinusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija jokių kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų (BPK 369 str. 3 d.) taip pat nenustatė.

Dėl to, kad buvo išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti skundžiamą nuosprendį dėl bylą išnagrinėjusio teismo tariamo šališkumo, netinkamo kaltinamojo akto surašymo arba teisminio nagrinėjimo metu padarytų esminių BPK pažeidimų pagrindo nėra. Tačiau kolegija nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus tenkina, nes skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikinamas ir priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Patikrinus bylą buvo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje betarpiškai išnagrinėjo tiek kaltinamajame akte išdėstytus, tiek ir papildomus bylos duomenis. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti ne tik V. Ž. apkaltinantys, bet ir jį teisinantys įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal BK 183 str. 2 d. ir 184 str. 2 d. V. Ž. kaltinant pagal tuos pačius baudžiamuosius įstatymus, byla buvo iš naujo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu prokurorui pateikus prašymą pakeisti V. Ž. kaltinimą iš BK 183 str. 2 d. ir 184 str. 2 d. į BK 183 str. 2 d., V. Ž. kaltu irgi neprisipažino. Papildomai parodė, kad jis valdyti ar duoti nurodymus, susijusius su vilkikais, įgaliojimų neturėjo. Niekas jo neįgaliojo, neįpareigojo valdyti vilkikus. Jis nesutinka su prašyme pakeisti kaltinimą nurodyta suma. Žino, kad pradinė lizingo suma buvo apie 3 500 000 Lt plius PVM, tačiau suma vis tiek nesiekia 4 000 000 Lt. Jo nuomone, neįvertinta ir tai, kad pačios įmonės buvo sumokėta apie 1 500 000 Lt. Yra pateikęs visus paskaičiavimus apie turto vertę, už kiek turtas buvo pirktas, kiek buvo sumokėta. Jis rėmėsi banko išduota pažyma, kurioje nurodyta, kiek UAB „GT“ yra sumokėjusi pinigų (9 t., 111 b.l.).

Liudytojas V. Š. (V. Š.) teisme parodė, kad buvo iš anksčiau pažįstamas su V. Ž., kuris pasiūlė jam darbą, direktoriaus pareigas. V. Ž. paprašė padėti jo įmonei. Pasiūlymo metu jis suprato, kad tai yra bankrutuojanti įmonė. Jis turėjo būti kaip tos įmonės atstovas bankroto procedūrose. Visa įmonė, finansai, kaip anksčiau, buvo V. Ž. „rankose“. Jo, V. Š., funkcijos buvo administracinės. Praėjus 4 mėnesiams, buvo priimtas sprendimas dėl įmonės bankrutavimo. Jo, kaip direktoriaus, funkcijos baigėsi. Jis, kaip direktorius, tų automobilių nepriėmė. Visa ūkinė veikla tęsėsi. Buvo darbuotojai, operatoriai, savininkas V., kuris priiminėjo sprendimus. Jam, V. Š., buvo žinoma įmonės turtinė padėtis, kad nesumokėtas PVM, taip pat ir tai, jog įmonė turi skolų. Jis pasiūlė naują pinigų grąžinimo grafiką. Jam atėjus dirbti į UAB „GT“, buvo problemų su atsiskaitymu už mašinas su lizingo bendrove. Jis buvo lizingo kompanijos ofise. Buvo priimtas sprendimas jį skirti direktoriumi, nes su V. Ž. lizingo kompanija kalbėti nenorėjo. Reikėjo, kad būtų naujas direktorius. Kai jis, V. Š., tapo UAB „GT“ direktoriumi, tai visi automobiliai važinėjo ir buvo Europoje. Automobilių ir vairuotojų darbą kontroliavo operatorius A. M.. Iš pradžių sprendė principinį klausimą dėl įmonės padėties ir bankrutavimo procedūros bei jo, V. Š., funkcijų kaip įmonės atstovo. V. Ž. buvo ofise, bendravo su juo. Įmonės ūkinė, finansinė veikla buvo V. Ž. „rankose“. Jis, V. Š., atliko administracines funkcijas. Jam reikėjo pasirašyti prašymus apmokėti UAB „GT“ išlaidas, „apiforminti“ dokumentus teismui. Jis asmeniškai negavo pranešimo, kad vienašališkai nutraukta lizingo sutartis. V. Ž. parodė jam tą sutartį. Jam tapus direktoriumi, lizingo įmokos nebuvo mokamos. Jis iš V. Ž. pasakymo suprato, kad valstybė įmonei nesumokėjo didelės sumos PVM ir dėl to įmonė negali toliau mokėti įmokų lizingui. Kai tapo direktoriumi, į jo butą (duomenys neskelbtini) atėjo ekskomisarų biuro darbuotojai ir ten buvo G. Tai buvo G. sūnus, o jo tėvas ekskomisarų biuro darbuotojas. Iš pradžių teko bendrauti su ekskomisarų biuro darbuotoju G., o po to ir su jo sūnumi. Ekskomisarų biuras atstovauja lizingo kompanijos interesus. Po to jis, V. Š., buvo ekskomisarų biuro ofise dėl to, važiavo į Europos šalis, nufotografuoti tas mašinas, jog jos visos yra ir pristatyti nuotraukas lizingo kompanijai. Jie nesutiko. Jų reikalavimas buvo toks, kad V. Ž. mokėtų, ir viskas. Po to visi kontaktai nutrūko. Dėl bankroto jis kreipėsi kaip direktorius. Parašė pareiškimą, nunešė į teismą. Susipažinęs su įmonės buhalterija, pamatė, kad įmonė bankrutuoja. V. Ž. įmonės bankrutavimo procese formaliai nedalyvavo. G. Š. buvo paskirta bankroto administratore. Jis turėjo perduoti įmonės turtą bankroto administratorei, bet dėl to, kad jis įmonės turto nepriėmė, tai ir perduoti negalėjo. Tuo metu Lietuvoje tų mašinų nebuvo. Neturėjo tokių funkcijų spręsti klausimą dėl automobilių grąžinimo, tai buvo savininko V. Ž. žinioje. V. Ž. galėjo priimti sprendimą dėl turto grąžinimo lizingui. Kontaktai buvo be jo, V. Š., tarp bankroto administratorės ir V. Ž.. Ūkinius klausimus jie sprendė be jo. G. Š. jis atidavė tik antspaudus. Pilnų vadovo funkcijų jis neturėjo, nepriėmė visos įmonės į „savo rankas“, o vykdė tik administracijos atstovo funkcijas. Kad jo funkcijos bus būtent tokios, jis sutarė su V. Ž.. Kai jau vyko bankroto procedūra, susitiko su V. Ž. ir jis paprašė pasirašyti laišką. Kartu su V. Ž. važiavo į prokuratūrą, nuvežė tą prašymą. Prašymo esmė buvo nutraukti mašinų paiešką dėl to, kad tos mašinos bus grąžintos. Jam, V. Š., tiksliai nebuvo žinoma, kur yra tie automobiliai. Ką V. Ž. pasakė, tą jis ir darė. Galbūt V. Ž. juo pasinaudojo. Jis dėl darbo sutarties sudarymo bendravo su A. D.. V. Ž. buvo direktorius iki jam tampant direktoriumi. V. Ž. „rankose“ buvo įmonės ūkinė, finansinė veikla. Jis, V. Š., neduodavo nurodymų, kokias darbo funkcijas įmonės darbuotojams reikia atlikti. Jis nevadovavo tiems asmenims. A. M. derindavo ūkinius klausimus su V. Ž.. Jo, V. Š., funkcija įmonėje buvo tik administracinė, t. y. atstovauti įmonę lizingo kompanijai bei dėl bankroto procedūros. Bankroto administratorei atidavė antspaudą, kažkokią įmonės dokumentaciją, licenciją. Buvo surašytas aktas. Bankroto administratorė pareikalavo, kad būtų perduotos transporto priemonės. Transporto priemonių perdavimo klausimas buvo sprendžiamas bankroto administratorės ir V. Ž.. Transporto priemonės visada buvo užsienyje. Tuo momentu, kai buvo priimtas sprendimas dėl įmonės bankrutavimo, jo, V. Š., iniciatyva baigėsi.

Liudytojas A. D. teisme parodė, kad dirba įmonėje „GS“ komercijos direktoriumi. V. Ž. puikiai pažįsta, turėjo bendrą verslą. Po to keliai išsiskyrė. Dirbo atskirai, epizodiškai bendraudavo. Padėjo V. Ž. suformuoti įstatinį kapitalą, skolino pinigus. Skolino pinigus UAB „G“, apie 1 000 000 Lt. Pervedė pinigus iš vienos įmonės į kitą įmonę. V. Ž. tapo UAB „G“ direktorius. Jis jam, A. D., iki šiol skolingas. V. Ž. sakė, kad Mokesčių inspekcija darė tyrimą, įmonė buvo skolinga bankui, o valstybė skolinga įmonei žymiai daugiau, negu įmonė bankui. Prasidėjo apyvartinių lėšų trūkumas. Toliau įmonės nerėmė, prarado savo pinigus. Žino V. Š.. V. Š. buvo paskirtas direktoriumi. Jis turi aukštąjį juridinį išsilavinimą. Buvo galvojama, kad jam bus lengviau kovoti su Mokesčių inspekcija. Įmonei sekėsi visai neblogai, kol neįsikišo Mokesčių inspekcija. Jam žinoma, kad lizingo būdu buvo paimti automobiliai. Nežino, kodėl tos mašinos negrąžintos. V. Š. buvo priimtas, kad tvarkytų teisinius reikalus, nes turėjo aukštąjį juridinį išsilavinimą. Jam sekėsi nekaip. Prasidėjo bankroto procedūros. Buvo bandoma su banku aiškintis. Buvo pasiūlyta įmonę skaidyti į mažesnes, tačiau pasikeitė vadybininkas, kuris kategoriškai pasakė, kad nieko girdėti nenori ir kontaktas su banku baigėsi. Bankas iškėlė reikalavimą atsiskaityti. Nežino, kokį sprendimą priėmė dėl automobilių grąžinimo V. Ž.. Su V. Ž. apie transporto priemonių grąžinimą nekalbėjo. Tai buvo V. Ž. ir V. Š. reikalas. Neprisimena, kieno idėja buvo paskirti naują direktorių. Logiška buvo priimti žmogų, kuris išmano teisinius klausimus. V. Ž. galėjo būti tik patarėjas, nes jis ten ilgai dirbo. Įmonės vadovas buvo V. Š.. V. Š. buvo direktorius, o V. Ž. pastoviai buvo su juo ir kartu viską darė. Negalėjo būti, kad V. Š. nieko nežinojo.

Liudytojas M. G. (M. G.) teisme parodė, kad su V. Ž. teko bendrauti vieną kartą. V. Ž. paskambino 2012-07-25, o atvyko 2012-07-26 . Tuo metu, kai bendravo su V. Ž., jo, M. G., pareigos buvo „X“ Specialiųjų aktyvų departamento Verslo klientų išieškojimų skyriaus ekspertas. Prisimena, kad UAB „GT“ turėjo problemų. Buvo didelės sumos, nemažai vilkikų. Bendravimas su UAB „GT“ administracija nevyko. Buvo praėjęs išieškojimas ir perduotas į jų skyrių aktyvas. V. Ž. prisiskambinti nepavyko. Kadangi turi bendradarbiavimo sutartį su UAB „EB“, todėl jiems ir buvo pavesta žmonių bei turto paieška. UAB „EB“ pranešė, kad atsirado direktorius V. Š., kuris nori pabendrauti dėl tos bylos. Atvažiavo V. Š. kartu su UAB „EB“ atstovais. Tai buvo vienintelis pokalbis su V. Š.. Jie siūlė tokį variantą, kad būtų leista išsipirkti mašinas bei leista tam tikrą laiką nemokėti. Rimtų pasiūlymų nebuvo, t. y. kas pirks mašinas ir kas naudos. Buvo priimtas sprendimas kreiptis į teisėsaugos organus dėl turto paieškos. Buvo parašytas pareiškimas, pradėta paieška. Keletas mašinų buvo Lietuvoje, todėl jas pavyko operatyviai perimti, o likęs transportas buvo užsienyje. Tyrimą atliko ENTT darbuotojas T. Jam, M. G., kaip atsakingam iš banko, pranešinėdavo, kur stovi mašinos. Jis pats asmeniškai važiavo atsiimti mašinų. Buvo žadama, kad transportas važiuoja link Lietuvos, kurį perduos, tačiau iki šiol dalis transporto važinėja Europoje. Buvo atvejis, kai prie „R“ surado vieną vilkiką. P. rajone surado vilkiką „Iveco“ su puspriekabe. Tą kartą pavyko pasišnekėti su V. Ž.. V. Ž. minėjo, kad visas transportas važiuoja ir viskas bus gerai, vairuotojas paims savo daiktus ir galima bus atsiimti tą mašiną. Po valandos atvažiavo ir kelią užblokavo nauja „T. C.“, išlipo pora vaikinų, kurie pradėjo aiškinti, kad vilkikas su puspriekabe niekur nevažiuos. Atvažiavo policijos ekipažas, kuris lydėjo iki P., kol buvo išvažiuota į automagistralę. Nežino, kas ten per asmenys buvo. Vilkiko vairuotojas tempė laiką, pavyko ištraukti raktus iš mašinos. Jis, M. G., paėmė tuos raktus. V. Ž. taip pat buvo atvykęs į jų buveinę. Jam buvo pasakyta, kad reikia pastatyti mašinas į aikštelę, jog matytųsi, kad tos mašinos egzistuoja. Jas bankas turi įvertinti, kadangi kitaip negalima realizuoti to transporto. Po to pokalbio daugiau neteko bendrauti su V. Ž.. Jis ne visada dalyvaudavo atsiimant automobilius. Mašinos buvo Ispanijoje, Vokietijoje, Belgijoje, todėl buvo samdomi partneriai. Tai vyko Interpolo pagalba. Po lizingo sutarčių nutraukimo, 2008 m. rugsėjo mėn. nebuvo atliekami jokie mokėjimai. Buvo tik paviršutinis bendravimas telefonu ir daugiau nieko. Iki šios dienos niekas nėra mokama. Iš bankroto administratorės G. Š. nebuvo galima suprasti, ar buvo perimtas transportas, ar nebuvo. Dėl V. Š., manė, kad gal tas žmogus buvo „pakištas“ ir ant jo „pakabinta“ įmonė ir jis nesupranta kas vyksta. V. Š. neslėpė, kad žino, kur yra tos mašinos. Kiekviena mašina buvo kontroliuojama. Jie turėjo GPS sistemą ir žinojo, kur yra kiekviena mašina. V. Š. mašinų į Lietuvą negrąžino. M. G. nuomone, kuo ilgiau tempsi laiką, tuo daugiau uždirbsi pinigų iš tų mašinų. Viskas buvo daroma profesionaliai, kažkas konsultavo, kaip daryti. Kai kalbėjo su V. Ž., tai jis sakė, kad žino kur yra mašinos. Jam buvo paaiškinta, kad reikia pastatyti transportą aikštelėje, nes be turto įvertinimo negalima turto parduoti. V. Ž. pažadėjo daug, tačiau po to nebuvo jokių skambučių.

Liudytojas V. S. teisme parodė, kad asmeniškai V. Ž. nepažįsta, tačiau atsimena, jog toks klientas buvo. Nuo 2008 m. pabaigos nebedirba AB „X“. Iki 2008 m. gruodžio mėn. buvo AB „X“ Komercinio transporto skyriaus vadovas. Atsimena, kad UAB „GT“ buvo jų klientas. Buvo lizinguojamas turtas – vilkikai ir puspriekabės. Tai buvo naujas turtas, pirktas iš oficialių atstovų. Pasirašė sutartis su V. Ž., juridiškai jis buvo UAB „GT“ direktorius. Buvo papildomai numatyti dengimai vadinamojo grįžtančio PVM. Tai yra, kad valstybė už komercinei veiklai skirtus objektus grąžina PVM per tam tikrą laikotarpį. Atsimena, kad buvo pateiki dokumentai, jog V. Ž. yra sustabdytas grąžinimas. Buvo kreiptasi dėl galiojančių lizingo sutarčių sąlygų pakeitimo. Sąlygos buvo patvirtintos ir pakeistos. Lygtai buvo sudarytas susikaupusios skolos grafikas ir V. Ž. išdėstytos įmokos kažkuriam laikotarpiui. Klientas buvo perduotas Specialių aktyvų departamentui, tai yra skyriui, kuris dirba su vėluojančiais klientais. Kontaktavo su V. Ž. visais įmanomais būdais: telefonu, elektroniniu būdu. Kai klientas nemoka ir neatsišaukia, nepateisinama. V. Ž. net neatsiliepdavo.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., teismo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad UAB „GT“ į AB „X“ dėl galimybės lizingo būdu įsigyti pirmuosius keturis objektus, t. y. du naujus vilkikus „IVECO Stralis“ ir dvi naujas tentines puspriekabes „SCHMITZ“, kreipėsi 2007 m. liepos mėn. pradžioje. Iš pirmojo susitikimo su UAB „GT“ direktoriumi V. Ž. galima buvo susidaryti nuomonę, jog pastarasis dėl lizingo kreipėsi ir į kitas finansines institucijas, t. y. ne vien į AB „X“ ir ieško palankiausių finansavimo sąlygų. Kadangi UAB „GT“ buvo įkurta 2007 m. gegužės mėn., tai pagal galiojančias vidines lizingo tvarkas, norint suteikti finansavimą naujai įkurtai bendrovei, reikia, kad laiduotų kitas veikiantis juridinis subjektas. Toks subjektas buvo UAB „P“, kurio viena iš veiklų irgi vietiniai ir tarptautiniai pervežimai. UAB „GT“ veiklos partneriu pasirinko Belgijos kompaniją „DTS“. 2007 m. liepos 12 d. buvo priimtas sprendimas suteikti finansavimą lizingo būdu įsigyti pirmus du vilkikus su tentinėmis priekabomis. Po šio sandorio klientas 2007 m. spalio 13 d. kreipėsi su prašymu lizingo būdu įsigyti dešimt naujų vilkikų „MAN“ arba „IVECO“ su penkiomis naujomis tentinėmis puspriekabėmis „SCHMITZ“. X banko Kreditų rizikos departamente buvo priimtas sprendimas suteikti finansavimą aukščiau paminėtam turtui įsigyti, bet klientas iki sprendimo priėmimo privalėjo tuo metu buvusį įstatinį kapitalą (250 Lt) padidinti iki 1 mln. Lt ir jį pilnai suformuoti. Iš kliento buvo gautas raštiškas patvirtinimas, jog įstatinis kapitalas padidintas ir 2007 m. liepos 16 d. buvo pasirašytos penkiolika lizingo sutarčių. Nuo lizingo sutarčių pradžios klientas nepasižymėjo gera atsiskaitymo kultūra, praktiškai vėluodavo po 15 – 30 dienų, tekdavo klientui nuolatos skambinti arba SMS žinutėmis priminti apie įsipareigojimų vykdymą. Didesnių pradelsimų nebuvo, kol nereikėjo mokėti padidintų lizingo įmokų. Detalizuojant, didesni lizingo mokėjimai, tai lizingo grafike iš anksto numatytos padidintos įmokos dėl mokamo iš valstybės susigrąžintino PVM. Taip daroma, nes už komercinei veiklai skirtas transporto priemones valstybė maždaug per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo datos, lizingo gavėjui grąžina iškart visą PVM. Konkrečiu atveju lizingo grafike padidintos įmokos buvo numatytos su 4-7 įmokomis ir klientas pradėjo vėluoti po 60 dienų. Kai klientas jau perkopė 30 dienų, asmeniškai su juo ne kartą kontaktavo, bandydamas išsiaiškinti vėlavimo priežastis. V. Ž., po maždaug 5-to skambučio atsiliepė ir pasakė norintis susitikti bei pasikalbėti apie susidariusią situaciją. Susitikimas įvyko ir V. Ž. pateikė dokumentus, patvirtinančius jo ketinimus susigrąžinti PVM už anksčiau įvardintą turtą, bet, pasak jo, V m. VMI vis nukelia PVM sugrąžinimo terminą UAB „GT“ ir nuolatos tikrina bendrovę, tikrina visas su UAB „GT“ tiesiogine ir netiesiogine veikla susijusias bendroves. Dėl šio fakto UAB „GT“ kaip kliento, užsakovo, partnerio pradėjo atsisakyti klientai ir jis patyrė daug nuostolių bei nepatogumų. Susiklosčius tokiai situacijai, kreipėsi į X banko Kreditų rizikos departamentą su prašymu UAB „GT“ 3 (trims) mėnesiams atidėti lizingo įmokas bei suformuoti skolų grafiką susidariusiai 532 316,40 Lt skolai, mokant lygiomis dalimis per penkis mokėjimus. Klientas, peržiūrėjęs jam pateiktus preliminarius naujus lizingo grafikus, patvirtino, kad toks sprendimas jam būtų tinkamas ir 2007 m. gegužės 31 d. buvo pasirašyti lizingo grafikų pakeitimai bei skolų grafikas. Kadangi UAB „GT“ laiduotojas UAB „P“ buvo bankrutavęs, už UAB „GT“ laidavo UAB „G“ (motininė UAB „GT“ bendrovė). Pasirašius su UAB „GT“ lizingo grafikų pakeitimus ir skolų grafikus, klientas praktiškai nustojo vykdyti atsiskaitymus su UAB „X” ir nuo 2008 m. gegužės mėn. iki rugpjūčio mėn. padengė 153 681,74 Lt iš anksčiau minėtos sumos. Su klientu tuo metu buvo sunku susisiekti, jis piktybiškai telefonu neatsiliepdavo, jei atsiliepdavo, tai nuolatos konstatuodavo, jog esantis užsienyje ir negalintis susitikti. Per pastarąjį laikotarpį klientas pradėjo siūlyti transporto priemones perleisti tretiems asmenims kažkur užsienyje, Danijoje, parduodant per Latvijos bendroves, kadangi lizingo bendrovė nesutiko su tokiais kliento pageidavimais, pastarasis įkūrė dar vieną bendrovę, kurioje kaip fizinis asmuo jis, V. Ž., neegzistuoja, tai UAB „KT“, įm. kodas XXXX. Iš pokalbių su klientu galima buvo spręsti, jog pastarasis jau netiki savo verslu ir visą dėmesį sukoncentravęs į galimybę visais įmanomais būdais už transporto priemones susigrąžinti PVM, todėl ir įkūrė UAB „KT“. Kadangi situacija tapo praktiškai nevaldoma, klientas nesiėmė konkrečių veiksmų, kad konstruktyviai išspręstų susidariusias problemas, o UAB „X“ turtas toliau buvo eksploatuojamas ir už jį nebuvo atsiskaitoma, 2008 m. rugsėjo 2 d. UAB „GT“ buvo išsiųstas įspėjimas, kuriame pareikalauta per 10 dienų sumokėti eilinius pradelstus mokėjimus, mokėjimus prieš terminą bei delspinigius UAB „X“, priešingu atveju lizingo sutartys bus vienašališkai nutrauktos. Pranešime reikalaujama grąžinti lizingui transporto priemones. Po pranešimo išsiuntimo su V. Ž. asmeniškai nebegalėjo susisiekti, tad visą medžiagą ir kontaktavimą su juo perdavė UAB „X“ Specialiųjų aktyvų administravimo skyriui (2 t., 93-94 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja G. Š. teisme parodė, kad iš pradžių buvo UAB „GT“ bankroto administratorė. Bankroto byla buvo iškelta prieš 3 metus. UAB „GT“ direktorius V. Š. perdavė dalį dokumentų. Dokumentai iš karto perduoti nebuvo, nes tuo metu dalis dokumentų buvo Mokesčių inspekcijoje, kita dalis – T. Į. turtas perduotas nebuvo. Įmonė tuo metu savo turto neturėjo, o buvo tik „lizinginis“ turtas. Buvo paduotas ieškininis pareiškimas į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl lizingo sutarčių nutraukimo panaikinimo. UAB „GT“ direktorius buvo V. Š.. V. Ž. matė vieną ar du kartus, nes jis buvo atvykęs kartu su V. Š. po bankroto bylos iškėlimo. Įmonės turto nelabai ieškojo, nes buvo atėjęs vyriškis, kuris prisistatė kaip UAB „X“ atstovas, kuris parodė įgaliojimą, kad jam pavesta ieškoti mašinų. Kiek žino, keletas mašinų buvo rasta ir buvo pranešta bankui, tačiau bankas jų neatsiėmė. V. Š. sakė, kad mašinos važinėjo po visą pasaulį, o bankroto administratorius neturi galimybių jų surasti. Buvo paduotas lizingo pareiškimas policijai ir policija ieškojo tų mašinų. Bankroto administratorius neprivalo atlikti policijos funkcijos. Pagal UAB „X“ prašymą buvo paskelbta visų mašinų paieška. V. Š. jai pasakė, kad negali mašinų perduoti, nes jos važinėja po visą pasaulį. Ji asmeniškai transporto priemonių nematė. Su UAB „X“ nekontaktavo. Jeigu UAB „X“ surastų dalį mašinų, tai turėtų sumažinti kreditorinį reikalavimą. Bankroto administratorius jokių įgaliojimų bankrutuojančios įmonės vardu sudarinėti sutartis V. Š., V. Ž. suteikęs nebuvo. Beveik visi darbuotojai buvo atleisti. Vairuotojai buvo atleisti liepos – rugpjūčio mėnesiais. Kol pranešimas dėl bankroto raštiškai neįteiktas, negalima atleisti žmogaus. Ji nepriėmė nė vieno žmogaus į darbą.

G. Š. raštu pranešė, kad transporto priemonės, kuriomis naudojosi UAB „GT“, perimtos nebuvo, nes jos nuosavybės teise priklauso UAB „X“, o įmonė buvo tik jų naudotoja. Buvęs įmonės direktorius negalėjo perduoti administratoriui šių transporto priemonių, nes jų buvimo vietos nežinojo. Bankroto administratorius neturėjo nei finansinių, nei fizinių galimybių organizuoti ir atlikti šių transporto priemonių paieškos. Be to, šis turtas nepriklausė bankrutuojančiai įmonei ir todėl jo paieška turėjo pasirūpinti tokias galimybes turintis savininkas (6 t., 2 b.l.).

Liudytojas V. J. (V. J.) teisme parodė, kad bankroto administratoriaus UAB „V” įgaliotu asmeniu buvo paskirtas 2011 m. rudenį, spalio – gruodžio mėnesį. Perėmė dokumentus iš G. Š.. Dalis dokumentų dar buvo Mokesčių inspekcijoje. Kilo problemų dėl įmonės turto. Transporto priemonės – vilkikai – UAB „GT“ nepriklausė. UAB „GT“ buvo transporto priemonių naudotojas. Visos transporto priemonės važinėjo užsienyje. Dalis transporto priemonių buvo pakliuvę į transporto įvykius ir sunaikinti, tačiau dokumentų jis nematė, todėl tos transporto priemonės administratoriui perduotos nebuvo. Jos pagal balansą apskaitytos nebuvo, buvo lizingo įmonės nuosavybė. Administratorius, kaip įgaliotas asmuo, neturėjo nei techninių, nei materialinių galimybių važiuoti į užsienį ir ieškoti tų transporto priemonių. Administratorius transporto priemonių neperėmė. Jeigu transporto priemonės būtų perimtos, jos būtų perduotos savininkui. Jis tų transporto priemonių nematė. Asmeniškai dėl transporto priemonių buvimo vietos su įmonės buvusiais vadovais nebendravo. Jis nesikreipė į V. Ž.. Kai perėmė įmonę, bankroto procedūra buvo baigiamojoje stadijoje. Direktorių V. Š. buvo sunku surasti. UAB „GT“ po bankroto bylos iškėlimo jokios veiklos nevykdė ir jokių pajamų neturėjo. Norint tęsti ūkinę komercinę veiklą, reikėtų kreiptis į teismą. Šiuo atveju kreiptasi nebuvo. Po UAB „GT“ bankroto bylos iškėlimo, asmenys įdarbinami nebuvo. Buvo staigmena, kad atsirado toks darbuotojas. Kaip tas žmogus atsidūrė užsienyje, važinėjo su transporto priemone, įmonės vardu atlikinėjo kažkokias funkcijas, nežino. Teismas pripažino, kad tas žmogus dirbo gegužės mėnesį, jau po bankroto bylos iškėlimo, ir pripažino jo kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Nagrinėjant bylą liko neaišku, kas iniciavo jo priėmimą į darbą ir išvykimą į užsienį. Pats J. I. aiškino, kad kalbėjo vienoje įmonėje, kalbėjo dar su kitu vadybininku, pasakė kokią dieną išvažiuoti, atvažiavo ir išvežė jį į užsienį ir ten jis dirbo. Ar V. Ž., ar „K“ atstovai organizavo tokį žodinį priėmimą į darbą bei išsiuntimą dirbti į užsienį, nežino. V. Š. pareiškime nurodyta, kad jis tai dienai negali perduoti nei įmonės turto, nei dokumentų, nes jų neturi, kadangi paimti policijos, Mokesčių inspekcijos. V. Š. iš karto perdavė tik įmonės antspaudą ir registravimo pažymėjimą, steigimo įstatus. Jis sakė, kad transporto priemonės kažkur tai užsienyje. Su V. Š. asmeniškai kalbėjęs nėra.

Liudytojas M. M. teisme parodė, kad dirbo UAB „GT“ vairuotoju – ekspeditoriumi. V. Ž. buvo direktorius, kuris priėmė į darbą. Buvo pasirašyta darbo sutartis. Dirbo su sunkiasvoriu transportu Europoje, vežė krovinius. Kartais važiuodavo iš Lietuvos su kroviniais, o kartais nuveždavo su lengvąja mašina į Belgiją iki krovininio automobilio. Vairuotojai keisdavosi. Vienas vairuotojas grįždavo į Lietuvą, o kitas toliau važiuodavo su krovininiu automobiliu. Paskutiniu metu teko dirbti su vilkiku „Man“, bet numerių neprisimena. UAB „GT“ bendraudavo su vadybininku, kuris duodavo visus nurodymus, t. y. kur važiuoti ir ką daryti. Nesigilino, kam priklausė vilkikai. Jam nėra žinoma apie tai, kad keitėsi UAB „GT“ vadovybė.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., teisme buvo perskaityti liudytojo M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad UAB „GT“ dirba vairuotoju. Kiek jam yra žinoma, įmonės direktorius yra V. Įmonės buveinė yra (duomenys neskelbtini). UAB „GT“ veikla yra krovinių pervežimas ,,Belgija-Ispanija“ ir ,,Anglija-Ispanija“. UAB „GT“ krovininiai automobiliai yra Belgijoje, Anglijoje ir Prancūzijoje. Į Belgiją iš Lietuvos važiuoja 2-3 vairuotojai automobiliu „Citroen“ (valstybinių numerių neprisimena). Atvažiavus į Belgiją vairuotojai persėda į vilkikus, o kiti vairuotojai automobiliu „Citroen“ grįžta į Lietuvą. Paskutinį kartą į Belgiją išvažiavo 2008-08 ir grįžo 2008-10. Jo maršrutas buvo Anglija-Ispanija. Per tą laiką vairavo „MAN“, v/n (duomenys neskelbtini) Į Lietuvą grįžo su balniniu vilkiku „MAN“, v/n (duomenys neskelbtini) ir priekaba (duomenų neprisimena). Šis vilkikas priklauso UAB ,,P“. 2008-10 šį vilkiką paliko Vilniuje, tiksliai kur, neprisimena. Kur šiuo metu yra vilkikas nežino. Kur šiuo metu yra bendrovės vilkikai ir puspriekabės, nežino (5 t., 190-191 b.l.). Liudytojas M. M. teisme patikslino ir parodė, kad UAB „GT“ dirbo nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2008 m. lapkričio 6 d.

Liudytojas V. J. teisme parodė, kad dirbo UAB „GT“ pas V. Ž.. Dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi. Dirbdavo Europoje. Važiuodavo į Angliją, Prancūziją, vieną kartą į Italiją. Vilkikų valstybinių numerių neatsimena, dirbo su „Man“. Vairuotojus prie vilkikų nuveždavo ir parveždavo lengvąja mašina. Vairuotojams vadovavo vadybininkai. Palaikydavo ryšį su vadybininku A. Tiesiogiai direktoriaus nereikėjo. Išėjo iš darbo savo noru. Jokių pretenzijų neturi. Nebeprisimena, kas „apiformino“ atleidimą.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., teisme buvo perskaityti liudytojo V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. J. parodė, kad UAB „GT“ dirba nuo 2008-07-05, jo pareigos yra vairuotojas. Kiek jam yra žinoma, įmonės direktorius yra V. Ž.. Įmonės buveinė yra (duomenys neskelbtini). UAB „GT“ veikla yra krovinių pervežimas maršrutu ,,Belgija-Ispanija“ ir ,,Anglija-Ispanija“. Įmonės UAB „GT“ krovininiai automobiliai yra Europoje. Į Belgiją iš Lietuvos važiuoja 2-3 vairuotojai automobiliu „Citroen“ (valstybinių numerių neprisimena). Atvažiavus į Belgiją, vairuotojai persėda į vilkikus, o kiti vairuotojai automobiliu „Citroen“ grįžta į Lietuvą. Paskutinį kartą į Belgiją važiavo 2008-09-07 ir grįžo 2008-11-09. Jo maršrutas buvo Anglija-Ispanija. Per tą laiką vairavo vilkiką „MAN TGA 18.440 4x2 BLS“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Šį vilkiką paliko Prancūzijoje, Cailaic mieste, „E“ kolonėlėje. Kur šiuo metu yra bendrovės vilkikai ir puspriekabės, nežino (5 t., 173-174 b.l.).

Liudytojas G. L. (G. L.) teisme parodė, kad iš pradžių V. Ž. buvo UAB „GT“, o paskui UAB „G“ vadovas. UAB „GT“ pradėjo dirbti 2008 m. vasarą. Dirbo vairuotoju, pagrindiniai reisai buvo Belgija – Ispanija. Mašinos buvo „Man“ ir vienas „Iveco“. Iš pradžių važinėjo į Ispaniją. Jis ne iš Lietuvos išvažiuodavo su vilkiku. Vairuotojai keitėsi Belgijoje. Iki Belgijos nuvažiuodavo su mašina. 2009 m. pradžioje pasakė, kad firma bankrutuoja. Gavo įspėjimą, kad jį atleidžia, nes firma bankrutuoja. Tada UAB „GT“ tapo UAB „G“. Jį atleido iš UAB „GT“ ir priėmė į UAB „G“. UAB „G“ dirbo iki 2010 m. rudens. Kilo konfliktas su „šefu“ V. Ž.. Vokietijos policijoje jį apklausė apie įvykį. V. Ž. ir jo draugas buvo sulaikyti policijos. Po kelėtos dienų V. Ž. iš policijos paleido. Neturi jam jokių pretenzijų. Jokio atlyginimo negavo, parašė pareiškimą, kad išeina iš darbo. Pareiškimą dėl išėjimo iš darbo priėmė V. Ž.. V. Š. pažįsta, atrodo, kad jis dirbo vairuotoju. Pareiškimą išeiti iš darbo parašė 2010 m. lapkričio pabaigoje. Šiuo metu su V. Ž. nesieja jokie santykiai.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti liudytojo G. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. L. parodė, kad nuo 2008-06-23 dirba UAB „GT“ vairuotoju. Kiek jam yra žinoma, įmonės direktorius yra V. Įmonės buveinė yra (duomenys neskelbtini). UAB „GT“ veikla yra krovinių pervežimas ,,Belgija-Ispanija“ ir ,,Anglija-Ispanija“. Įmonės UAB „GT“ krovininiai automobiliai yra Belgijoje ir Prancūzijoje. Į Belgiją iš Lietuvos važiuoja 2-3 vairuotojai automobiliu „Citroen“ (valstybinių numerių neprisimena). Atvažiavus į Belgiją, vairuotojai persėda į vilkikus, o kiti vairuotojai automobiliu „Citroen“ grįžta į Lietuvą. Paskutinį kartą į Belgiją išvažiavo 2008-08-21 ir grįžo 2008-10-24. Į Lietuvą grįžo su balniniu vilkiku „IVECO STRALIS“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), ir priekaba, duomenų neprisimena. Šį vilkiką 2008-10-24 pastatė aikštelėje (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „R“. Kur šiuo metu yra vilkikas, nežino. Kur šiuo metu yra bendrovės vilkikai ir puspriekabės, nežino (5 t., 179-180 b.l.). Liudytojas G. L. teisme taip pat parodė, kad vilkiką pastatė (duomenys neskelbtini), prie „R“. Nežino, kas toliau su tuo vilkiku atsitiko. Tai buvo vadybininko ar „šefo“ nurodymas. Vilkiko raktus atidavė vadybininkui ofise. Vadybininko vardo, pavardės, neatsimena. A. M. pažįsta, jis yra vadybininkas. Su juo dažniausiai bendravo, kai būdavo užsienyje. Išėjo iš darbo 2010 m. lapkričio mėn. Iki išėjimo iš darbo savo vadovu, direktoriumi, laikė V. Ž.. Vilkikai pagal dokumentus priklausė lizingui. V. Ž. ir vadybininkas skambindavo bei derindavo vairuotojų darbo klausimais.

Liudytoja E. K. teisme parodė, kad dirbo UAB „GT“ nuo 2008 m. liepos mėnesio iki gruodžio mėnesio vairuotoja. Įmonės vadovas buvo V. Ž.. Su V. Ž. siejo darbiniai santykiai. Konfliktų nebuvo. Jai teko dirbti 6 savaites su vilkiku „Man“. Pervežimas būdavo iš Belgijos į Ispaniją ir iš Ispanijos į Belgiją. Transporto priemonės vykdavo ne iš Lietuvos, pasikeisdavo Belgijoje. Iki Belgijos nuvažiuodavo automobiliu „C. B.“. Vilkikai ten jau stovėdavo, pasikeisdavo ir dirbdavo. Vilkikus naudojo UAB „GT“, o savininkas techniniame pase buvo įrašytas lizingas. Pareiškimą dėl išėjimo iš darbo rašė ofise. Atėjo ir kartu su L. U. pateikė pareiškimą dėl išėjimo iš darbo direktoriui. Pareiškimą priėmė V. Ž.. Jis atsiskaitė. Nežino, kur šiuo metu yra vilkikai.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., teisme buvo perskaityti liudytojos E. K., duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. K. parodė, kad nuo 2008-08-25 dirba UAB „GT“ vairuotoja. Kiek jai yra žinoma, įmonės direktorius yra V. Ž.. Įmonės buveinė yra (duomenys neskelbtini). UAB „GT“ veikla yra krovinių pervežimas ,,Belgija-Ispanija“ ir ,,Anglija-Ispanija“. Įmonės UAB „GT“ vilkikai yra Europoje, kur tiksliai, nežino. Į Belgiją iš Lietuvos važiuoja 2-3 vairuotojai raudonos spalvos automobiliu „C. B.“, valstybinių numerių neprisimena. Atvažiavus į Belgiją vairuotojai persėda į vilkikus, o kiti vairuotojai automobiliu „Citroen“ grįžta į Lietuvą. Paskutinį kartą į Belgiją buvo išvažiavusi 2008-08-23 ir grįžo 2008-10-13. Per tą laiką kai buvo išvykusi vairavo vilkiką „MAN TGA 18.440 4x2 BLS“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Jos maršrutas buvo ,,Belgija-Prancūzija-Ispanija-Švedija“. Į Lietuvą grįžo automobiliu „Citroen“. Kur šiuo metu yra bendrovės vilkikai ir puspriekabės, nežino (5 t., 182 b.l.). Teisme liudytoja E. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir papildomai parodė, kad, kai įsidarbino ir išėjo iš darbo, UAB „GT“ vadovas buvo V. Ž.. Ji nežinojo, kad įmonėje keitėsi vadovai. Jie atėjo į ofisą, padavė pareiškimą tam kas buvo tuo metu ofise ir viskas. Ofise buvo vadybininkas A. M. ir V. Ž..

Liudytojas L. U. teisme parodė, kad vairuotoju UAB „GT“ dirbo iki 2008 m. lapkričio mėn. Gaudavo užsakymus iš vadybininko, kuris dirbo Belgijoje. Važinėdavo reisais Belgija – Ispanija. Nežino, kas buvo UAB „GT“ vadovas. V. Ž. pažįsta. Žino visus žmones, kurie dirbo ofise, tačiau nežino, kas ir už ką atsakingas. V. Ž. būdavo ofise, tačiau jis ir važinėdavo, išeidavo ir ofise nebūdavo.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., teisme buvo perskaityti liudytojo L. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. U. parodė, kad nuo 2008-05-19 dirba UAB „GT“ vairuotoju. Kiek jam yra žinoma, įmonės direktorius yra V. Ž.. Įmonės buveinė yra (duomenys neskelbtini). UAB „GT“ veikla yra krovinių pervežimas maršrutu ,,Belgija-Ispanija“ ir ,,Anglija-Ispanija“. Įmonės UAB „GT“ krovininiai automobiliai yra Europoje. Į Belgiją iš Lietuvos važiuoja 2-3 vairuotojai automobiliu „Citroen“ (valstybinių numerių neprisimena). Atvažiavus į Belgiją, vairuotojai persėda į vilkikus, o kiti vairuotojai automobiliu „Citroen“ grįžta į Lietuvą. Paskutinį kartą į Belgiją važiavo 2008-08-23 ir grįžo 2008-10-13. Jo maršrutas buvo Belgija – Prancūzija, Ispanija – Švedija. Per tą laiką vairavo vilkiką „MAN TGA 18.440 4x2 BLS“, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Kur šiuo metu yra bendrovės vilkikai ir puspriekabės, nežino (5 t., 184-185 b.l.). Liudytojas L. U. teisme parodė ir tai, kad UAB „GT“ pradėjo dirbti nuo 2008 m. gegužės 19 d. Buvo sudaryta darbo sutartis. Jį į darbą priėmė V. Ž.. Tikrai nežino, kas buvo įmonės direktorius. V. Š. nepažįsta. Vilkiko naudotojas buvo UAB „GT“, o savininkas lizingo bendrovė. Licencija buvo firmos. Iš Lietuvos vykdavo mikroautobusiuku. Vykdavo 3-4 vairuotojai. Važiuodavo į Belgiją. Sėsdavo į vilkiką, pasikeisdavo su vairuotoju, kuris važiuodavo namo, o visus užsakymus gaudavo iš Belgijos vadybininko. Belgų firma buvo, nežino, ar privatus asmuo, ar firma. Dokumentus, tai yra pervežimo važtaraščius CMR, jam nešdavo. Iš vadybininko gaudavo žinutes, pasikrovimas, išsikrovimas, programos ir taip toliau. Bendraudavo su vadybininkais. Vadybininkai buvo S. ir A. Su jais bendravo žinutėmis, kad brangiai nekainuotų.

Liudytojas V. N. (V. N.) teisme parodė, kad iki šiol dirba pas V. Ž., t. y. UAB „G“, o anksčiau buvo UAB „GT“. Pradėjo dirbti vairuotoju nuo 2007 m. Įmonės direktorius buvo V. Ž.. Dirbo pagal darbo sutartį. Darbą rado pagal skelbimą. Atvyko į ofisą adresu (duomenys neskelbtini). Ofise buvo tik V. Ž.. Su juo greitai pasirašė sutartį. Nurodymus dėl darbo gaudavo iš vadybininko A. M.. Vadybininkas vardu S. pradėjo dirbti vėliau. Jo, V. N., pareigos buvo pasikrauti, išsikrauti, nugabenti krovinį kuo saugiau. Kroviniai buvo gabenami užsienyje. Dirbo su „Man“ ir „Iveco“. Nuvažiuodavo autobusiuku arba lengvąja mašina iki Belgijos, o kartais iki Prancūzijos. Pasikeisdavo su kitu vilkiko vairuotoju, kuris grįždavo namo, o jis tęsdavo krovinių vežimą.

Liudytojas S. S. (S. S.) teisme parodė, kad pažįsta V. Ž.. Kažkada pas jį dirbo. Dirbo vairuotoju UAB „G“ nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Įmonės direktorius buvo V. Ž.. Pirmą reisą važiavo su vilkiku „Iveco“, o antrą reisą su „Man“. Jokių konfliktų nebuvo. Dėl darbo kalbėjo su vadybininkais, paskui jį supažindino su „šefu“ V. Ž.. Darbo sutartis buvo sudaryta. Darbo sutartyje buvo pasirašyta darbdavio V. Ž.. Paskutiniame reise jį sustabdė policija, nuvedė į nuovadą ir paaiškino, kad mašina yra paieškoma. Tada mašiną matė paskutinį kartą. Tai buvo vilkikas „Iveco“. Viskas vyko Vokietijoje. Vokietijos policija paaiškino, kad mašinos ieško bankas. Jokių pretenzijų buvusiam „šefui“ V. Ž. neturi. UAB „GT“ nėra dirbęs. Dirbo tik UAB „G“.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., teisme buvo perskaityti liudytojo S. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, kad UAB „G“ įsidarbino 2011-09-19, tačiau į Belgiją išvyko 2011-09-17, nuo 19 dienos turėjo pradėti dirbti vilkiko vairuotoju. Jis dėl priėmimo į darbą kalbėjo su UAB „G“ vadybininku. Taip pat vadybininkas jam pateikė pasirašyti darbo sutartį, neprisimena, ar sutartyje buvo jo „šefo“ V. Ž. parašas. Konkrečiai V. Ž. pareigų bendrovėje nurodyti negali, tačiau jį darbuotojai vadina „šefu“. Vykti į Belgiją jam nurodė vadybininkas. Belgijoje vilkikas su priekaba stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje Belgijos ir Prancūzijos pasienyje, vilkiko rakteliai buvo palikti sutartoje vietoje po kapotu. Tai jam buvo nurodęs vadybininkas. Visi automobilio dokumentai buvo automobilio viduje. Kai jis paėmė vilkiką su priekaba, krovinio nebuvo, jis rugsėjo mėn. 20 d. pasikrovė Belgijoje, kažkokiame miestelyje ir rugsėjo mėnesio 20 d. vilkiku „Iveco“, v.n. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Shmitz“, v. n. (duomenys neskelbtini), bei su kroviniu vyko į Vokietiją, kur krovinį turėjo nuvežti į vieną įmonę. Po to su vilkiku ir priekaba turėjo grįžti į Lietuvą, taip jam buvo nurodęs vadybininkas. Lietuvoje jis turėjo atvaryti vilkiką ir priekabą, nežino, buvo sutarta, kad vadybininkas jam pasakys, kur vykti, kai bus Lietuvoje, tačiau iki Lietuvos jis neatvyko, nes važiuojant Vokietijos greitkeliu Nr. 3, jį sustabdė policijos darbuotojai, kurie patikrino transporto priemonės ir priekabos dokumentus ir pranešė, kad transporto priemonė ir priekaba yra paieškoma. Tuomet jį išlaipino, o transporto priemonę su priekaba paėmė. Visus reikalus dėl krovinio ir vilkiko su priekaba derino su vadybininku (6 t., 120-121 b.l.).

Liudytojas V. Š. teisme parodė, kad pažįsta V. Ž.. Rašė pareiškimą priimti į darbą 2007 m. Darbą susirado pagal skelbimą. Darbo sutartį pasirašė firmoje, adreso neprisimena. Direktorius buvo V. Ž.. Į darbą buvo priimtas nuo 2007-09-14 tolimųjų reisų vairuotoju. Dirbo su transporto priemone „Man 440 TGA“, o reisai buvo skirtingi: Anglija – Ispanija, Anglija – Portugalija, Belgija – Prancūzija, Vokietija – Prancūzija. Vilkikai keisdavosi. UAB „GT“ dirbo iki bankroto. Darbo organizaciniais klausimais bendraudavo su vadybininkais. Bendravimas buvo žinutėmis, skambučiais, kur važiuoti, kur pakrauti, kur palaukti ir tai nurodydavo vadybininkas. Nežinojo, kad įmonėje keitėsi direktorius. V. Š. tikrai nežino, jo matęs nėra.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2009-01-29 nutarties matosi, kad UAB „GT“ buvo iškelta bankroto byla, o įsiteisėjusios nutarties kopija 2009-06-03 buvo išsiųsta UAB „X“ (2 t., 97-99 b.l.).

Iš rašytinių bylos duomenų matosi, kad nuo 2007-05-24 UAB „G“ vienintelis akcininkas yra V. Ž., turintis 100% akcijų (4 t., 1-4, 7-10 b.l.).

Iš rašytinių bylos duomenų matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta UAB „X“, priklausančių transporto priemonių paieška. Tai – tentinės puspriekabės „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); balninio vilkiko „IVECO STRALIS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); vilkiko „MAN TGA 18.4404x2 BLS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) vilkiko „MAN TGA 18.4404x2 BLS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); vilkiko „MAN TGA 18.4404x2 BLS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); vilkiko „MAN TGA 18.4404x2 BLS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) vilkiko „MAN TGA 18.4404x2 BLS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) vilkiko „MAN TGA 18.4404x2 BLS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); vilkiko „IVECO STRALIS AT440S4“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); puspriekabės „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); puspriekabės „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); puspriekabės „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); puspriekabės „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); balninio vilkiko „IVECO STRALIS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); vilkiko „MAN TGA 18.4404x2 BLS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) puspriekabės „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); tentinės puspriekabės „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); vilkiko „MAN TGA 18.4404x2 BLS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini); vilkiko „IVECO STRALIS AT440S4“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) (6 t., 15-18 b.l.).

Iš rašytinių bylos duomenų matosi taip pat matosi, kad buvo surastos ir UAB „X“ perduotos šios transporto priemonės:

vilkikas „IVECO STRALIS AT440S4“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) (2 t., 131 b.l.),

tentinė puspriekabė „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) (2 t., 131 b.l.),

balninis vilkikas „IVECO STRALIS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) (2 t., 131 b.l.),

puspriekabė „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) (2 t., 131 b.l.),

balninis vilkikas „IVECO STRALIS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) (2 t., 131 b.l.),

vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) (2 t., 131 b.l.),

vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini)

puspriekabė „Schmitz CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini),

vilkikas „IVECO STRALIS AT440S4“ identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 131),

tentinė puspriekabė „Schmitz CARGOBUL SCS 24/L“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) (2 t., 131 b.l.),

vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) (2 t., 131 b.l.),

vilkikas „MAN TGA 18.4404x2 BLS“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), V/N (duomenys neskelbtini) (2 t, 131 b.l.).

Taip pat byloje yra tentinės puspriekabės “Schmitz CARGOBULL SCS 24/L”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei balninio vilkiko „IVECO SERALIS AT440S4“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 2009-03-24 apžiūros protokolas (6 t., b.l. 20-29); transporto priemonės vilkiko MAN TGA, valst.n. (duomenys neskelbtini), 2011-07-20 apžiūros protokolas ( t.6, b.l. 141-142).

Bylos nagrinėjimo metu rastos (atsiimtos) šios transporto priemonės:

vilkikas „MAN TGA 18.440 4/2 BLS“, id. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); vilkikas „IVECO STRALIS AT440S4“, id. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tentinė puskriekabė „SCHMITZ CARGOBULL SCS 24/L“, id. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (8 t., 5-6 b.l.).

X lizingo pareikškime dėl civilinio ieškinio reikalavimų patikslinimo nurodyta, kad už užsienio valstybėje surasto vilkiko „MAN TGA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą, maršrutu Belgija – Lietuva, Lizingas patyrė 10 514,85 Lt išlaidų;

Iš bylos duomenų matosi, kad surastos ir lizingui perduotos šios transporto priemonės:

vilkikas „MAN TGA 18.4404/2 BLS“, id. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (8 t., 77-78 b.l.),

vilkikas „MAN TGA 18.4404/2 BLS“, id. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

vilkikas „MAN TGA 18.440 4/2 BLS“, id. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pareiškime dėl civilinio ieškinio reikalavimų patikslinimo, už užsienio valstybėje surastų vilkikų transportavimą, maršrutu Madridas – Vilnius, nurodyta, kad Lizingas patyrė 21 271,80 Lt išlaidų (9 t., 25-27 b.l.).

Iš Valstybės įmonės registro centro pažymos apie UAB „GT“ matosi, kad įmonė įregistruota 2007-05-31 (3 t., 4 b.l.),

Iš rašytinių bylos duomenų matosi, kad nuo 2007-05-31 UAB „GT“ direktorius – V. Ž., nuo 2008-09-12 direktoriumi paskirtas V. Š., nuo 2007-05-31 iki 2008-09-23 akcininkai buvo UAB „G“ ir nuo 2007-05-31 UAB „GC“ .

Valstybės įmonės registro centro pažymoje apie UAB „G“ nurodyta, kad buvo sudarytos šios lizingo sutartys:

2007-07-17 Lizingo sutartis Nr.200707F-242, 2007-07-17 Lizingo sutartis Nr.200707F-244, 2007-07-17 Lizingo sutartis Nr.200707F-246, 2007-07-17 Lizingo sutartis Nr.200707F-247, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1449, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1450, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1451, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1452, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1453, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1454, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1455, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-14456, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1457, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1458, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1460, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1461, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-14622007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1463, 2007-10-16 Lizingo sutartis Nr. 200710F-1464 (1 t., 6-37 b.l.);

laidavimo sutartys: 2007-07-17 Laidavimo sutartis Nr.200707F-242-G-2, 2007-07-17 Laidavimo sutartis Nr.200707F-244-G-2, 2007-07-17 Laidavimo sutartis Nr.200707F-246-G-2, 2007-07-17 Laidavimo sutartis Nr.200707F-247-G-2, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1455-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1452-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1450-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1449-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1451-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1453-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1454-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1456-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1457-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1458-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1460-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1461-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1462-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1463-G, 2007-10-16 Laidavimo sutartis Nr.200710F-1464-G (2 t., 26-44 b.l.); 2008-05-19 laidavimo sutartis, laiduojant UAB „G“ (2 t., 45-46 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo 2011-07-20 protokolo matosi, kad liudytojas V. D. pateikė šiuos dokumentus – kelionės lapą, transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją, tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimą, leidimą tarptautiniam krovinių gabenimui keliais, UAB „G“ materialinių vertybių perdavimo – priėmimo aktą (6 t., 147-155 b.l.).

Iš 2008-11-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matosi, kad liudytojas V. S. pateikė dokumentų kopijas, susijusias su UAB „GT“ (2 t., 1-90 b.l.).

Iš 2010-10-22 UAB „X“ lizingo rašto matosi, kad UAB „X“ lizingas pranešė, jog į UAB „G“, kaip UAB „GT“ laiduotoją, dėl lizingo įmokų sumokėjimo nesikreipė, taip pat nurodė UAB „GT“ įmokėtas lizingo įmokas (nurodant datas) (2 t., 101-102 b.l.).

Iš 2011-06-28 UAB „X“ lizingo rašto matosi, kad UAB „X“ lizingas pranešė, jog į UAB „G“, kaip UAB „GT“ laiduotoją, dėl lizingo įmokų sumokėjimo nesikreipė, tik 2008-09-02 V. Ž. siuntė pretenziją dėl įsiskolinimo padengimo (2 t., 107-108 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

2010-09-28 gautas teismo atsakymas, kad 2009-04-23 į parengiamąjį posėdį šalys neatvyko, jokio prašymo dėl posėdžio atidėjimo nepateikė. Ieškinio pareiškimas paliktas nenagrinėtu. Po to su kitu ieškiniu UAB „GT“ nesikreipė (7 t., 59-65 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Tenkinant nuteistojo gynėjo prašymą buvo išreikalauti ir išnagrinėti duomenys apie UAB „GT“ dirbančius asmenis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašte nurodomas apdraustųjų asmenų – V. N., L. U., E. K., G. L., M. M., R. Š., V. J., V. Š., J. K., A. M., S. B. darbo UAB „GT“ pradžios ir pabaigos laikas. Tame pačiame rašte nurodoma, kad pats nuteistasis V. Ž. UAB „GT“ dirbo nuo 2007 m. birželio 21 d. iki 2009 m. birželio 15 d., o liudytojas (buvęs įtariamasis šioje byloje) V. Š. – nuo 2008 m. rugsėjo 12 d. iki 2009 m. balandžio 9 d. (10 t., 100 b.l.).

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka civilinio ieškovo X lizingas atstovas 2014 m. kovo 24 d. teismui pateikė raštą, kuriame paaiškinta, iš ko susideda skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo V. Ž. civiliniam ieškovui priteistas 917 775,59 Lt žalos atlyginimas. Tame pačiame rašte taip pat nurodoma, kad jau skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo surastas ir ieškovui perduotas pagal lizingo sutartį UAB „GT“ perduotas turtas: vilkikas „MAN TGA“ ir dvi puspriekabės – „Schmitz“. Vilkikas ir viena puspriekabė jau parduotos. Prie rašto pridėti ir pirkimo – pardavimo sutarties bei turto vertinimo akto nuorašai (10 t., 91-92, 93-94, 95 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovė paaiškino, kad po lizingo sutarčių nutraukimo ir ikiteisminio tyrimo pradžioje nei viena iš 19 transporto priemonių lizingo įmonei nebuvo grąžinta, todėl byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu pagal lizingo sutartis perduotos transporto priemonės buvo surandamos, todėl ieškinio suma ir būdavo tikslinama. Šiuo metu jau surastos ir parduotos visos 19 transporto priemonės ir teismui pateikti galutiniai patikslinti ieškininiai reikalavimai. Atstovė taip pat paaiškino, kad V. Ž. bendradarbiavimas su lizingo bendrove ieškant ir susigrąžinant transporto priemones nebuvo pakankamas. Bendrovė iš V. Ž. gaudavo elektroninius laiškus, kuriuose būdavo nurodomos transporto priemonių buvimo vietos, tačiau pati bendrovė turėdavo samdytis atstovus, kurie turėdavo tų transporto priemonių parsigabenti iš užsienio.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 24 d. teisme buvo gautas ieškovo UAB ,,GT“ ieškinys atsakovui UAB ,,X“ dėl pažeistų teisių gynimo. Jame buvo prašoma lizingo bendrovės sprendimą vienašališkai nutraukti lizingo sutartis pripažinti neteisėtu. Ieškinį pateikė UAB ,,GT“ direktorius V. Š.. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė nutartį šį ieškinį palikti nenagrinėtu, toks sprendimas motyvuotas tuo, kad abi šalys neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartimi, išnagrinėjus ieškovo UAB ,,GT“ direktoriaus V. Š. ieškinį, buvo nutarta UAB ,,GT“ iškelti bankroto bylą. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 14 d. nutartimi taip pat nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,G“ ieškinį atsakovui X lizingas dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo netinkamu. Trečiaisiais asmenimis šioje byloje buvo bankrutuojanti UAB ,,GT“ ir V. Ž.. Ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo palikta nepakeista, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi (t. y. jau nagrinėjant V. Ž. bylą apeliacine tvarka) paliko galioti ir jau paminėtą apygardos teismo nutartį civilinėje byloje. Byloje nustatyta ir tai, kad dar ikiteisminio tyrimo pradžioje UAB ,,X“ pareiškusi civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo dėl visų negrąžintų pagal nutrauktas lizingo sutartis transporto priemonių, ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir susigrąžinant dalį transporto priemonių, civilinio ieškinio reikalavimus keletą kartų tikslino.

Žemesnės instancijos teismas

Nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašant V. Ž. padarytą nusikalstamą veiką nurodoma, kad V. Ž., būdamas UAB „GT“ direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę duoti valdingus nurodymus dėl UAB „GT“ priklausančio ir patikėto turto valdymo bei naudojimo, 2007 m. liepos 17 d. ir 2007 m. spalio 16 d. su UAB „X“ sudarė jau nurodytas lizingo sutartis ir pagal šias sutartis jam, kaip bendrovės vadovui, buvo perduotos naudojimui kaltinime nurodytos transporto priemonės – vilkikai ir puspriekabės. Kaltinime taip pat nurodoma, kad po turto perdavimo lizingo sutartimis nustatytos įmokos buvo mokamos nesavalaikiai, ne tokio dydžio kaip numatyta sutartyse, o nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d. nustojus mokėti įmokas, dėl šios priežasties 2008 m. rugsėjo 18 d. lizingo bendrovė lizingo sutartis vienašališkai nutraukė. Visos šios aplinkybės kaltinime nurodomos teisingai ir jas pripažįsta pats nuteistasis V. Ž.. Jis pripažįsta ir kad pasirašė nurodytas lizingo sutartis būdamas bendrovės direktoriumi, ir kad jam buvo perduotos kaltinime nurodytos transporto priemonės. Nuteistasis pripažįsta netgi tai, kad sutartyse nurodytas įmokas lizingo bendrovei 2008 m. pradėjo mokėti nereguliariai, o vėliau jas mokėti visai nustojo. Nuteistasis aiškina, kad tokia padėtis susiklostė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl pasaulinės ekonominės krizės, tačiau pirmiausia dėl to, kad mokesčių inspekcija pradėjo jo vadovaujamų įmonių finansinius patikrinimus ir įmonei „GT“ nebuvo grąžintas PVM, kuriuo jau iš anksto buvo planuota atsiskaityti su lizingo bendrove.

Žemesnės instancijos teismas

Nors nuteistasis V. Ž. parodė, kad nuo 2008 m. rugsėjo 12 d. jis jau nebuvo įmonės, kuri lizingavo transporto priemones, direktoriumi, o juo tapo V. Š., kaip vadovas, „viską perėmė“ ir vedė derybas su banku, o jis (V. Ž.) tik padėjo V. Š., nuosprendyje teismas nurodė, kad tokius V. Ž. parodymus atmeta ir laiko juos tik gynybine pozicija siekiant išvengti byloje pareikšto kaltinimo. Be jau paminėtų argumentų, teismas tokią išvadą motyvavo dar ir tuo, kad UAB „GT“ direktoriumi tapus V. Š., transporto priemonės jam nebuvo perduotos, o vėliau, iškėlus bendrovei bankroto bylą, nebuvo perduotos ir bankroto administratoriui. Teismas rėmėsi ir V. Š. parodymais apie tai, kad jam tapus direktoriumi, visa įmonė ir finansai ir toliau buvo V. Ž. rankose. Jo, t. y. Š., funkcijos buvo tik administracinės. Kaip direktorius, jis transporto priemonių neperėmė. Tos transporto priemonės visos buvo kitose Europos valstybėse, todėl jų jis negalėjo perduoti ir bankroto administratoriui. V. Š. parodė, kad direktoriumi buvo paskirtas todėl, kad su V. Ž. lizingo bendrovė nenorėjo kalbėtis, todėl jis ir buvo reikalingas kaip naujas asmuo, kuris su lizingo bendrove galėtų vesti derybas. Tačiau, V. Š. nuomone, grąžinti turtą lizingui galėjo tik V. Ž., o jis tik vykdė V. Ž. nurodymus. Nuosprendyje nurodoma ir tai, kad V. Š. parodymus apie V. Ž. faktinį vadovavimą įmonei patvirtina ir kitų liudytojų parodymai. Teisme iš tikrųjų liudytojais buvo apklausti UAB „GT“ kiti darbuotojai – krovininių automobilių vairuotojai, vadybininkai, taip pat buvę lizingo bendrovės darbuotojai, atsakingi už lizingo sutarčių vykdymo priežiūrą ir rūpinęsi UAB „GT“ perduoto turto susigrąžinimu. Visų šių liudytojų parodymai jau buvo išdėstyti ir skundžiamame, ir šiame nuosprendyje.

Dėl to, kas buvo išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad lizingo bendrovei priklausantis turtas buvo buvusio bendrovės direktoriaus V. Ž. žinioje bei valdyme.

Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, kad V. Š. UAB „GT“ direktoriumi tapo, o V. Ž. savo įgaliojimų neteko ne 2008 m. rugsėjo 23 d., kaip nurodoma nuosprendyje, o 2008 m. rugsėjo 12 d. Šią datą ir kitas V. Š. paskyrimo bendrovės direktoriumi aplinkybes patvirtina išnagrinėti rašytiniai įrodymai. Byloje yra UAB „GT“ vienintelio akcininko UAB „GC“ direktoriaus A. D. 2008 m. rugsėjo 10 d. raštiškas sprendimas, kuriuo: 1) patenkintas UAB „GT“ direktoriaus V. Ž. prašymas ir iš direktoriaus pareigų V. Ž. atleistas nuo 2008 m. rugsėjo 12 d.; 2) UAB „GT“ direktoriumi nuo 2008 m. rugsėjo 12 d. paskirtas V. Š.. Kad V. Š. UAB „GT“ direktoriumi tapo 2008 m. rugsėjo 12 d., o ne rugsėjo 23 d., patvirtina ir tie patys jau paminėti valstybinės įmonės registrų centro duomenys.

Liudytojais apklausti UAB „GT“ dirbę krovininių automobilių vairuotojai iš tikrųjų parodė, kad ir po 2008 m. rugsėjo ar spalio mėn. įmonės, kurioje jie dirbo, vadovu jie laikė V. Ž.. Tačiau būtina sutikti ir su paties nuteistojo argumentais apie tai, kad kitose Europos valstybėse dirbę vairuotojai apie pasikeitimus bendrovės administracijoje tiesiog nieko nežinojo, o jį direktoriumi laikė tik todėl, kad anksčiau jis vadovavo šiai įmonei ir priėmė tuos darbuotojus į darbą. Šiame nuosprendyje jau paminėta Sodros pažyma patvirtina, kad daugelis liudytojais apklaustų UAB „GT“ darbuotojų į darbą buvo priimti laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2008 m. rugsėjo mėn., o atleisti iš darbo 2009 m. sausio – birželio mėn., t. y. įmonei bankrutavus. Iš tos pačios Sodros pažymos matosi, kad UAB „GT“ iki 2009 m. birželio 15 d. dirbo ir pats nuteistasis V. Ž.. Apie tai, kokiose pareigose V. Ž. dirbo šioje bendrovėje po 2009 m. rugsėjo 12 d., kai vietoje jo direktoriumi buvo paskirtas V. Š., jokių oficialių duomenų nėra, tuo tarpu liudytojų ir paties nuteistojo parodymai apie tai gana prieštaringi. Nors V. Š., kaip jau paminėta, parodė, kad V. Ž. faktiškai vadovavo įmonei, o jis pats tik vykdė jo nurodymus, kiti liudytojai parodė, kad V. Š. iš tikrųjų vykdė įmonės vadovo funkcijas. Tai patvirtino netgi UAB „X“ darbuotojai. Netgi šios lizingo bendrovės pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2008 m. rugsėjo 23 d. (iš tikrųjų rugsėjo 12 d. – past.) UAB „GT“ direktoriumi paskyrus V. Š., lizingo bendrovės atstovai bendravo ir su juo, V. Š. pats jiems prisistatinėjo bendrovės vadovu. Vertinant liudytojo V. Š. parodymus, kolegijos nuomone, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu pats buvo įtariamuoju ir iš pradžių lizingo bendrovei priklausančio turto pasisavinimu buvo įtariamas ne V. Ž., o būtent V. Š.. Šioje dalyje svarbu paminėti netgi civilinio ieškovo X lizingas atstovų prašymą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos papildymo, pareikštą po susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga (7 t., 150-153 b.l.). Šiame prašyme, be kitų ikiteisminio tyrimo trūkumų, civilinio ieškovo atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad nors V. Š. byloje buvo pareikšti įtarimai ir jis apklaustas įtariamuoju, tačiau vėliau jau apklaustas liudytoju iki šiol nepriėmus jokio procesinio sprendimo dėl įtarimų panaikinimo. Tame pačiame pareiškime lizingo bendrovės atstovai nurodo ir apie tai, jog ir jiems abejotina, ar V. Ž. gali būti inkriminuojamas įmonės lizingo sutarčių pagrindu valdyto turto pasisavinimas ar iššvaistymas po 2008 m. rugsėjo 25 d., kai nuo 2008 m. rugsėjo 12 d. UAB „GT“ direktoriumi paskirtas kitas asmuo.