Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-2583-877/2017;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21744-2016-7;

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.20.1; 2.6.20.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1;

2017 m. kovo 1 d.

atsakovės Daugiabučio namo Žalioji g. 11, Garliavoje savininkų bendrijos atstovui advokatui Vytautui Dargiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byloje ieškovės IĮ „Devilmora“ ieškinį atsakovei Daugiabučio namo Žalioji g. 11, Garliavoje savininkų bendrijai dėl pranešimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2016 m. spalio 24 d. ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2016 m. rugsėjo 22 d. pranešimą dėl 2012 m. spalio 19 d. sutarties Nr. 12/10/19/K nutraukimo, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. pranešimu Daugiabučio namo Žalioji g. Nr. 11, Garliavoje savininkų bendrijos pirmininkas S. P. vienašališkai nutraukė 2012-10-19 sutartį. Atsakovė sutarties nutraukimo pagrindu nurodė CK 6.217 straipsnio 1 dalį ir CK 6.721 straipsnio 1 dalį, o šį sprendimą motyvavo netinkamu sutarties vykdymu. Ieškovė ginčo sutartį visą laikotarpį vykdė tinkamai, laiku ir nenukrypstant nuo sutarties sąlygų. Jokių pretenzijų dėl darbų IĮ „Devilmora“ pateikta nebuvo. Nutraukiant sutartį nebuvo laikomasi vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos, t. y. įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminų. Atsakovė sutartį nutraukė nuo pranešimo išsiuntimo datos, iš anksto apie tai neįspėjusi. Šis sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimas taip pat yra savarankiškas pagrindas sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu, nes pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, šalis (klientas) turi teisę vienašališkai nutraukti ne bet kokią, o tik paslaugų teikimo sutartį, kai šalių sudaryta sutartis yra rangos. Taip pat nurodo, kad atsakovės pirmininkas, nutraukdamas 2012 m. spalio 19 d. sutartį, viršijo savo kompetencijos ribas, nes visus sprendimus dėl prižiūrėtojo pasirinkimo, sutarčių sudarymo ar nutraukimo, turi priimti visuotinis susirinkimas. Šiuo atveju, visuotiniame namo bendraturčių susirinkime šis klausimas nebuvo svarstomas.

Atsakovė 2016 m. lapkričio 22 d. atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Ieškovė pažeidė Sutarties 1.1. p. ir Sutarties 1 priedo reikalavimus dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir šilumos punkto įrenginių apžiūros atlikimo kas savaitę. Sugedus šilumos siurbliui ieškovė siūlė naują siurblį įsigyti už nepagrįstai didelę kainą. Paaiškėjo, kad rinkoje galima įsigyti tokias paslaugas už mažesnę kainą nei ieškovės (pagal Sutarties 3 p. 450 Lt arba 130,33 Eur). Pavyzdžiui, UAB „Santermita“ tokias paslaugas siūlo už 89,48 Eur. 2016 m. rugsėjo 20 d. įvyko atsakovės „A“ korpuso neeilinis visuotinis patalpų savininkų susirinkimas (protokolas Nr. 16-7), kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl naujos šilumos punktų aptarnavimo sutarties sudarymo. Susirinkimo metu „A“ korpuso gyventojai pritarė Sutarties su ieškove nutraukimui ir sutarties su UAB „Santermita“ sudarymui. 2016 m. rugsėjo 22 d. atsakovė vienašališkai nutraukė atlygintinų paslaugų teikimo sutartį su atsakove nuo tos pačios dienos.

Ieškovė 2016 gruodžio 19 d. dublike į atsakovės atsiliepimą nurodė, kad ieškovė per visą sutarties vykdymo laikotarpį nėra gavusi jokių priekaištų ar pretenzijų dėl sutarties vykdymo. Visi darbai buvo atliekami laiku ir tinkamai, todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovė pažeidė sutartį vertintini kaip deklaratyvūs. Ieškovė siūlydama atsakovei įsigyti cirkuliacinį siurblį už 382,36 Eur, nurodė tokią kainą, kokią jai 2016 m. rugpjūčio 2 d. komerciniu pasiūlymu pateikė UAB „Artakija“. Ieškovė nurodo, kad sprendimai dėl sutarties nutraukimo buvo priimti ne visuotiniame bendrijos narių ar patalų savininkų susirinkime, o atskiruose A ir B korpusų savininkų susirinkimuose. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, o taip pat Bendrijos įstatai nenumato galimybės sprendimų dėl bendro naudojimo objektų priiminėti dalies bendrijos narių ar patalpų savininkų susirinkimuose. Atsakovė yra vientisas juridinis asmuo, jo nesudaro atskiri savarankiški skyriai ar korpusai, todėl visus sprendimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų nuolatine technine priežiūra (eksploatavimu) ir naudojimu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu turėjo priimti ne atskirų korpusų patalpų savininkai, o visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Toks susirinkimas prieš sutarties nutraukimą sušauktas nebuvo, todėl namo korpusų susirinkimų sprendimai, kuriais buvo nutarta nutraukti su IĮ „Devilmora“ sudarytą sutartį, yra niekiniai, negaliojantys ir nesukuriantys teisinių pasekmių. 2016-09-29 ir 2016-10-04 susirinkimai įvyko jau po vienašališko sutarties su IĮ „Devilmora“ nutraukimo.

Atsakovė 2017 m. sausio 6 d. tripliku į atsakovės dubliką nurodė, kad nesutinka su ieškovės pateiktais dubliko argumentais, kadangi ieškovė nepateikė jokių jos teiginius pagrindžiančių įrodymų.

Civilinėje byloje kilo ginčas dėl 2012 m. spalio 19 d. sutarties Nr. 12/10/19K (toliau- Sutaris) nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.

Nustatyta, kad 2012 m. spalio 19 d. sutartimi Nr. 12/10/19K IĮ „Devilmora“ įsipareigojo DNSB „Žalioji g. 11“ atlikti pastato, esančio adresu Žalioji g. 11, Garliava, šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo darbus darbo dienomis nuo 8:00 val. iki 17:00 val. (Sutarties 1.1 p.), bei šildymo ir karšto vandens sistemų avarijų pasekmių likvidavimo ir šildymo, ir karšto vandens sistemų kapitalinio remonto darbus (b. l. 6-7). Ieškovės pagal Sutarties 1.1 punktą atliekamų darbų sąrašas numatytas Sutarties priede Nr. 1 (b. l. 147-148), o avarijų lokalizavimo ir gedimų šalinimo centrinio šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemose paslaugų įkainiai pagal Sutarties 1.2 punktą numatyti sutarties Nr. 12/10/19K priede Nr. 2. (b. l. 149). Pastato parengties šildymo sezonui aktai (b. l. 126-131), darbų priėmimo- perdavimo aktai (b. l. 132-136) patvirtina, kad sutartis buvo vykdoma. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016 m. kovo 30 d. patikrinimo akte yra nustatyta, kad šilumos punkto įrenginiai atitinka nustatytus reikalavimus, tačiau šildymo ir karšto vandens sistemos atitikties patikrinimo metu nustatyti nebuvo galima, nes reikia atlikti šildymo prietaisų galių inventorizavimą ir atitikties projektui nustatymą bei nurodyti pažeidimai ir šilumos vartojimo sumažinimo priemonės, kuriuos atsižvelgiant į prižiūrėtojui numatytas pareigas, turėtų pašalinti ne tik jis, bet ir pastato valdytojas, t.y. atsakovė (b. l. 136-137).

Tarp šalių iškilo ginčas, kaip turėtų būti kvalifikuojama Sutartis - ieškovė ginčo sutartį kvalifikuoja kaip rangos, o atsakovė - kaip atlygintinų paslaugų teikimo.

Dėl šalių teisinių santykių pagal sutartį kvalifikavimo

Sutarties 1.1 ir 1.2 punktų nuostatos patvirtina, kad ieškovė teikia šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo ir sistemų gedimų šalinimo paslaugas. Šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo ar minėtų sistemų gedimų šalinimo darbai (šilumos punkto patikra, hidrauliniai bandymai, šildymo sistemos, šildymo sistemos pašildytuvo, karšto vandens pašildytuvo, šilumokaičių praplovimai, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų privalomųjų priežiūros darbų registravimas ir informacijos teikimas AB „Kauno energija“ ir pan.) nesukuria jokio materialaus objekto. Sutarties 3 punkte nustatyta, kad atsakovė kas mėnesį moka už Sutarties 1.1. punkte numatytas paslaugas mėnesinį atlyginimą – 450 Lt (130,30 Eur) sumą.

Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalis nustato, jog paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugos teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Esminis skirtumas tarp rangos bei atlygintinų paslaugų sutarties yra tas, jog rangos sutartis sudaroma dėl tam tikro materialaus objekto (darbo rezultato) sukūrimo, o vykdant atlygintinų paslaugų sutartį materialus objektas (darbų rezultatas) nesukuriamas (CK 6.644 str. 1 d., 6.645 str. 1 d., 6.716 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K- 3-543/2012).

Paslaugų sutarties dalyko esmė ta, kad įsipareigojama dėl veiklos, kurią vykdant taip pat rezultatas svarbus, tačiau šiuo atveju rezultatas yra neatskiriamas nuo pačios veiklos, t.y. rezultato nėra kaip savarankiško objekto, kurį reikia perduoti klientui, todėl ieškovės nurodyti argumentai, kad ieškovės atlikti sistemos reguliavimo, praplovimo ir kiti darbai, kurie sąlygojo ir užtikrino sklandų šildymo ir karšto vandens sistemos veikimą ir jais buvo pasiektas tam tikras rezultatas - sistemos veikimas įpareigoja sutartį kvalifikuoti kaip rangos, atmestini, kaip nepagrįsti. Sutartimi ieškovė neįsipareigojo atlikti darbų, kuriais bus sukuriamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę ir kurį būtų galima savarankiškai perduoti atsakovui, bet buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų, t.y. sutartimi ieškovė įsipareigojo užtikrinti sklandų nepertraukiamą šilumos ir karšto vandens sistemų daugiabutyje name funkcionavimą.

Atsižvelgiant į šalių sudarytos Sutarties dalyką bei susitarimą dėl fiksuoto dydžio periodinio mokėjimo, kai kaina nesusieta su sukurtu materialaus pobūdžio rezultatu, šalių 2012 m. spalio 19 d. sudaryta sutartis Nr. 12/10/19K laikytina atlygintinių paslaugų teikimo sutartimi.

2016 m. rugsėjo 22 d. pranešimu (b. l. 8) atsakovė, atstovaujama bendrijos pirmininko S. P., nutraukė paslaugų teikimo sutartį, CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu (esminis sutarties pažeidimas), nurodydama, kad techninės priežiūros paslaugas bendrijai ieškovė teikė netinkamai bei kad iš ieškovės įmonės, kaip techninės priežiūros paslaugų teikėjo, nėra pagrindo tikėtis, ko buvo tikėtasi iš sutarties, ir nėra pagrindo tikėtis, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje (b. l. 8). Ieškovė 2016 m. rugsėjo 23 d. raštu į šį atsakovės pranešimą nurodė, kad jis yra niekinis, nes sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) priima Visuotinis susirinkimas pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DGNKPPSBĮ) 10 straipsnio 4 punktą (9 b. l.). Sutarties 2 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo 2012-10-19 ir galioja vienerius metus. Nei vienai iš šalių iki sutarties galiojimo pabaigos likus 30 dienų raštu nepranešus kitai šaliai apie ketinimą sutartį nutraukti, sutarties galiojimas pratęsiamas dar vieneriems metams. Ši sutarties galiojimo pratęsimo taisyklė taikoma ir vėlesniems metams. Sutarties 17 punkte nurodyta, kad Sutartis gali būti nutraukta šalims susitarus. Apie tai šalis iniciatorė įspėja kitą šalį prieš 30 kalendorinių dienų.

Dėl ieškovės pareigų ir esminio sutarties pažeidimo

Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnis numato, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Kaip turi būti naudojamasi šilumos tinklais ir šilumos vartojimo įrenginiais bei atliekama jų priežiūra nustato 2010-04-07 Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-111 patvirtintos Šilumos tinklo ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės.

Pagal minėtas Šilumos tinklo ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisykles, prižiūrėtojas privalo: šilumos ūkį laikyti techniškai tvarkingą ir eksploatuoti jį patikimai ir saugiai, laikydamasis šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų (34.1 p.); siekti, kad šiluma būtų vartojama efektyviai, nustatyti šilumos vartojimo įrenginių efektyvaus veikimo režimus, jų laikytis ir analizuoti šilumos suvartojimo duomenis (34.2 p.); pagal teisės aktų reikalavimus laiku pranešti apie šilumos tinklų ir (ar) šilumos vartojimo įrenginių avarijas ir ištirti jų veikimo sutrikimus ar nelaimingus atsitikimus (34.5 p.); organizuoti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių remontą (34.6 p). Taisyklių 34.8 p. įtvirtina prižiūrėtojo pareigą sudaryti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų, planą pagal teisės aktų reikalavimus. Prižiūrėtojas yra atsakingas už šilumos tinklų ir (ar) šilumos naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą (106 p.). Šilumos naudojimo įrenginių techninė būklė ir remonto mastas nustatomi techninės apžiūros metu ir lyginant faktinius įrenginių rodiklius su vardiniais (taisyklių 107 p.). Tam tikslui turi būti sudaryti daugiamečiai ir metiniai šilumos naudojimo įrenginių remonto grafikai (107.1 p.). Remonto metu šilumos naudojimo įrenginiai sutvarkomi: atkuriama jų pirminė būklė, keičiamos ar atnaujinamos bet kurios, įskaitant ir pagrindines, detalės (108 p.). Turi būti sudaryti šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių remonto metiniai ir mėnesiniai grafikai (109 p.). Eksploatacijos (priežiūros) metu atliekamos kontrolinio pobūdžio procedūros (apžiūra, eksploatacinių instrukcijų laikymosi priežiūra, techniniai bandymai ir techninės būklės patikrinimas) ir kai kurios atkuriamojo pobūdžio technologinės procedūros (reguliavimas, valymas, tepimas, susidėvėjusių detalių keitimas ir kitų smulkių defektų pašalinimas) (110 p.). Tų pačių taisyklių 159 p. reglamentuoja eksploatacijos metu būtinus atlikti veiksmus, tarp kurių – imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti (Taisyklių 159.7 p.). Gyvenamųjų namų šilumos punktus prižiūrintys atsakingi darbuotojai jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos, pagal poreikį, bet ne rečiau kaip du ar tris kartus per savaitę, stebi ir tikrina šilumos punkte esančių įrenginių veikimą ir šalina pastebėtus sutrikimus (264.3 p.). Taigi, iš nurodyto teisės akto matyti, kad Šilumos tinklo ir šilumos vartojimo įrenginių prižiūrėtojo veikla įstatymo leidėjo yra detaliai reglamentuota. Ieškovė privalėjo rūpestingai eksploatuoti šilumos ūkį, nustatyti šilumos vartojimo įrenginių efektyvaus veikimo režimus, jų laikytis ir analizuoti šilumos suvartojimo duomenis, organizuoti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių remontą, sudaryti šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priemonių, saugančių nuo avarijų, planą, o taip pat imtis priemonių ir neleisti atsirasti defektams, o jiems atsiradus – juos šalinti ir t.t. Iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad ieškovė dalį savo pareigų atliko.

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2016 m. kovo 30 d. patikrinimo akte yra nustatyti kai kurie pažeidimai ir šilumos vartojimo sumažinimo priemonės, kuriuos atsižvelgiant į prižiūrėtojui numatytas pareigas, turėtų pašalinti ieškovė. Inspekcija rekomendavo, kad būtų atnaujinta daugiabučio namo rūsyje esančių karšto vandens vamzdynų šiluminė izoliacija, keičiami karšto vandens ir šildymo sistemų nusidėvėję vamzdynai. Taip pat ieškovei buvo nurodyta kontroliuoti, ar į šildymo sistemą tiekiamo ir grąžinamo iš jos šilumnešio parametrai atitinka namo šildymo sistemos temperatūrinį grafiką (136-137 b.l.).

Atsakovės pirmininko pareigas nuo 2016 m. balandžio 1 d. pradėjo eiti S. P., kuris nurodo, kad ieškovė pažeidė sutarties 1.1 punkte ir Sutarties priede Nr. 1 reikalavimus dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos punkto įrenginių apžiūros atlikimo kas savaitę, nes atvykdavo apžiūrėti šilumos punktų rečiau, tai patvirtina įrašai žurnale bei faktas, kad ieškovė nuo šilumos punkto rakto neturėjo ir be bendrijos atstovo į jį patekti neturėjo galimybės. Ieškovės atstovas V. T. nurodė, kad naujasis pirmininkas ieškovei sudarė kliūtis patekti į šilumos punktą, nes senasis pirmininkas visada atvykus darbuotojams punktą atrakindavo. Aplinkybę, kad ieškovės darbuotojai sutartyje nurodytu periodiškumu atvykdavo patikrinti sistemų veikimo, turėjo įrodyti ieškovė. Į bylą pateiktas šilumos punkto prietaisų rodmenų žurnalas baigiasi 2016 m. gegužės 1 d. įrašu, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovės darbuotojas į šilumos punktą nuo minėtos dienos nebuvo patekęs. Ieškovė atsakovei dėl to, kad jai nebuvo sudaryta galimybė patekti į šilumos punktą ir vykdyti jo priežiūrą bei padaryti atžymas žurnale jokių pretenzijų nereiškė, kas leidžia spęsti esant labiau tikėtina, jog jos darbuotojai sutartyje nurodytu periodiškumu minėtos priežiūros nevykdė. Sutartyje numatyta 450 Lt kaina buvo numatyta vien tik už šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo darbus, numatytus sutarties priede Nr. 1, darbo dienomis nuo 8:00 val. iki 17:00 val. Ieškovė kas savaitę šilumos sistemos neprižiūrėjo ir tai vertintina kaip esminis sutarties pažeidimas. Teismas pažymi, kad šalių sutarties 1 priede numatytas reikalavimus dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos punkto įrenginių apžiūros atlikimo kas savaitę neatitiko Šilumos tinklo ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 264.3 p. reikalavimo tokią apžiūrą atlikti ne rečiau kaip du ar tris kartus per savaitę, todėl ši sutartis yra ydinga dėl ieškovės, parengusios sutarties sąlygas, kaltės, nes turėjo būti sudaryta tokiu būdu, kad atitiktų teisinį reglamentavimą.

Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai ir siekė praturtėti jos sąskaita, pakeisdama sugedusį siurblį už didesnę kainą, negu yra rinkoje. Iš teismui pateiktų įrodymų konstatuotina, kad Y. P. 25/1-8 siurblys, kurį ieškovė pakeitė ir išrašė sąskaitą faktūrą 224,94 Eur sumai DEV Nr. 16-300, yra toks pat, kaip ir siurblys už kurį buvo išrašyta pirminė sąskaita faktūra, nes abiejuose UAB „Artakija“ komerciniuose pasiūlymuose nurodytas tas pats prekės kodas 4164019 (b. l. 38, 84). Nors ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji atsakovei išrašė pirminę sąskaitą tokiai pat sumai, kuri nurodyta 2016-08-02 komerciniame pasiūlyme, tačiau atsakovei ta pati įmonė pasiūlė įsigyti siurblį žymiai pigiau. Ginčo sutarties vykdymui taikytini bendrieji sutarčių vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Šie principai taip pat apima ir šalių pastangas tam, kad viena iš šalių nepatirtų neproporcingų nuostolių dėl kitos šalies net ir teisėtų veiksmų. Ieškovė, siūlydama atsakovei įsigyti siurblį, kurio kaina daugiau kaip 30 procentų didesnė, negu galiausiai atsakovės pastangomis buvo sumokėta, t.y. pati nedėjusi jokių pastangų gauti siurblį už protingą kainą, akivaizdžiai patvirtina, kad dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovė būtų patyrusi nuostolių, ieškovės elgesys šioje situacijoje neatitinka bonus pater familias standarto.

Šios aplinkybės sudarė atsakovei pagrindą abejoti ieškovės teikiamų paslaugų kaina bei kokybe, vertintinos kaip esminis sutarties pažeidimas.

Dėl pranešimo nutraukti sutartį

2016 m. rugsėjo 22 d. atsakovė nutraukė su ieškove sudarytą Sutartį, vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.721 straipsnio 1 dalimi, kuris suteikia paslaugos gavėjui teisę vienašališkai nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį. CK 6.721 straipsnio 1 dalis nustato, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ši teisė yra besąlygiška, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013; 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007). Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės dėl sutarties vykdymo iš esmės neturi teisinės reikšmės sutarties nutraukimo pagrįstumui.

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pranešimą dėl Sutarties su ieškove nutraukimo pasirašė atsakovės atstovas, bendrijos pirmininkas S. P.. Išorinius daugiabučių namų bendrijų santykius reguliuoja Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalys, kurios nustato, jog bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo pirmininką, jeigu nesudaroma valdyba. Atsakovė valdybos nėra sudariusi. 2016 m. rugsėjo 20 d. ir 2016 m. rugsėjo 29 d. susirinkimo protokolai patvirtina, kad susirinkimų metu bendrijos nariai pritarė sutarties su IĮ „Devilmora“ nutraukimui bei sutarties su UAB „Santermita“ pasirašymui, bendrijos pirmininkas po 2016 m. rugsėjo 20 d. „A“ korpuso bendrijos narių susirinkimo 2016 m. rugsėjo 22 d., pateikdamas ieškovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo, vykdė bendrijos narių susirinkimo valią, kurią vėliau išreiškė ir „B“ korpuso bendrijos nariai. 2016 m. spalio 4 d. neeilinis pakartotinis visuotinis patalpų savininkų susirinkimas (protokolas Nr. 16-9, b. l. 51-53) pritarė Sutarties nutraukimui, todėl ieškovės argumentai dėl formalių procedūrų nesilaikymo negali būti laikomi pagrindu pripažinti pranešimą dėl sutarties nutraukimo neteisėtu CK 2.84 straipsnio 2 dalies prasme (el. b. l. 43-50).

Kliento teisė sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės vienašališkai nutraukti sutartį pripažįstama pagal įstatymą, ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę pasitraukti iš sutarties. Kai naudojasi šia teise klientas, turi būti užtikrinta ir paslaugų teikėjo interesų pusiausvyra, apsaugoti jo turtiniai interesai – pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį nutraukdamas sutartį klientas turi sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012).

Šalių sudaryta sutartis yra dėl atlygintinų paslaugų teikimo, todėl atsakovei praradus interesą tęsti sutartį ji gali iš jos pasitraukti. Šalys Sutarties 17 punkte yra susitarusios dėl 30 dienų įspėjimo termino tik tuo atveju, kai sutartis nutraukiama šalių susitarimu. Įstatymas nedraudė šalims nustatyti išsamią paslaugų gavėjo teisės vienašališkai nutraukti sutartį tvarką, nustatant papildomas nutraukimo tvarkos taisykles, atitinkančias protingumo principą ir nepaneigiančias CK 6.721 straipsnio 1 dalies esmės. Įvertinus aplinkybę, kad ginčo sutartis parengta ir sudaryta ieškovės iniciatyva, neaiškios ir neišsamios nuostatos aiškinamos jos nenaudai, todėl nesant nustatytam įspėjimo terminui, kai sutartis nutraukiama klientui praradus interesą ją tęsti, atsakovė pagrįstai laikė, kad Sutartis laikoma nutraukta nuo pranešimo ieškovei įteikimo. Pažymėtina, kad vienašalio paslaugų sutarties nutraukimo atveju klientas privalo sumokėti paslaugos teikėjui kainos dydį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento (CK 6.721 str.), tačiau ieškovė šioje byloje jokių reikalavimų, kurie sukeltų jai materialias pasekmes, nepareiškė, nepateikė jokių įrodymų apie jos patirtas, tačiau atsakovės neapmokėtas sutarties vykdymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo pripažinti pranešimo dėl Sutarties nutraukimo neteisėtu, todėl ieškovės ieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 178 str., CK 6.721 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d.). Atsakovės atstovas 2017 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei nurodė, kad iš viso prašo priteisti 1095,05 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (b. l. 140). Atsakovės atstovo suteiktas paslaugas sudarė: atsiliepimo į ieškinį parengimas (b. 1. 23-27), tripliko parengimas (b. l. 99-102), atstovavimas atsakovei 2017 m. vasario 8 d. teismo posėdyje, teisinės konsultacijos ginčo metu. Atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 11 d. advokatų profesinė bendrija „STRATEGUM Dargis ir parneriai“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija STR Nr. 000394 369,05 Eur sumai, kurią atsakovė apmokėjo 2016 m. lapkričio 18 d. pavedimu (b. l. 141-142); 2017 m. sausio 5 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija STR Nr. 000460 435,60 Eur sumai, kurią atsakovė apmokėjo 2017 m. sausio 9 d. pavedimu (b. l. 143-144); 2017 m. vasario 8 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija Nr. 00550 290,40 Eur sumai, kurią atsakovė apmokėjo 2017 m. vasario 8 d. pavedimu (b. l. 145-146).

Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 pakeitimų) 8.2 punkte nustatytas maksimalus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Maksimali rekomenduojama priteisti už atsiliepimą į ieškinį suma yra 1929,75 Eur (2,5 x 771,90 Eur), vadovaujantis Rekomendacijų 8.3 punktu, už tripliką yra 1189,95 Eur (1,5 x 793,30 Eur), vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu už vieną atstovavimo teisme valandą – 79,33 Eur (posėdis truko 126 min., apvalinama iki 2 valandų, t. y. 158,66 Eur (2 val. x 0,1 x 793,3 Eur), vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu už vieną teisinių konsultacijų valandą – 79,33 (0,1 x 793,93 Eur). Atsakovės atstovas už atsiliepimo į ieškinį parengimą prašo priteisti 305 Eur, taigi neviršija Rekomendacijose nurodomo maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio; už tripliko parengimą prašė priteisti 360 Eur – prašoma priteisti suma taip pat neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio. Atsakovės atstovas už vieną teisinių konsultacijų ginčo klausimu valandą prašo priteisti 80 Eur sumą; už pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje prašo priteisti 160 Eur (2 valandos po 80 Eur), iš viso 240 Eur. Šios prašomos priteisti sumos nežymiai viršija Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytą maksimalų galimą priteisti užmokesčio dydį (2,01 Eur), tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. vasario 8 d. teismo posėdis truko daugiau nei dvi valandas, o atsakovės atstovas dar turėjo teismo posėdžiui pasirengti, nėra pagrindo mažinti atsakovės atstovo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš ieškovės atsakovei iš viso priteistina 1095,05 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kuri atsižvelgiant į pateiktų dokumentų parengimo kokybę, teisinę argumentaciją atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįsta ir protingo dydžio (CPK 98 str.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo paštu išlaidos – 6,89 Eur (96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 93, 96, 259-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš IĮ „Devilmora“, juridinio asmens kodas 141157554, buveinė Vilniuje, Totorių g. 22-10, 1095,05 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt penkis eurus 5 ct) bylinėjimosi išlaidų Daugiabučio namo Žalioji g. 11, Garliavoje savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 301531697, naudai.

Priteisti valstybei iš IĮ „Devilmora“, juridinio asmens kodas 141157554, buveinė Vilniuje, Totorių g. 22-10, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu- 6,89 Eur (šešis eurus 89 ct). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.