- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-03
- Bylos Nr.
- e2-552-196/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02686-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Yglė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-2903-431/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Yglė“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. Š. 543 820,38 Eur nuostoliams atlyginti. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumos apimties atsakovo turto areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 543 820,38 Eur žalai atlyginti. Ieškinį ieškovė grindė neteisėtais atsakovo veiksmais, nurodė, kad buvęs ieškovės vadovas A. Š. neišsaugojo kreditorei AB Šiaulių banko įkeisto bendrovės turto - apyvartoje esančių prekių atsargų. Ieškovė žalos dydį grindžia dviem skaičiais, t.y. įkeistų prekių verte, kuri pagal įkeitimo sutartį turėjo būti ne mažesnė kaip 579 240,04 Eur, ir sandėlio likučiu pagal buhalterinę programą, kuris atsakovo vadovavimo pabaigoje buvo 39 514,64 Eur, bei faktiniu sandėlio likučiu, perduotu administratoriui, kuris sudarė 35 419,66 Eur. Teismas iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad AB Šiaulių bankas pagal kelias sutartis suteikė UAB „Yglė“ 621 450,15 Eur dydžio paskolas, kurių įvykdymas buvo užtikrintas ne tik įkeičiamomis atsargomis, bet ir kitomis užtikrinimo priemonėmis, įskaitant lėšas, tuo tarpu banko nepatenkintas finansinis reikalavimas BUAB „Yglė“ bankroto byloje sudaro 156 775,53 Eur, iš kurių tik dalis šio finansinio reikalavimo – 29 563,46 Eur – užtikrinta įkeitimu (civilinės bylos Nr. B2-628-881/2018, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00951-2014-7). Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nenurodoma, kokiu laikotarpiu ir iš kokių pajamų buvo dengiamos paskolos bankui (gal iš įkeisto turto vertės), kaip nenurodoma ir jokių aplinkybių bei jokios analizės dėl bendrovės turėtų atsargų panaudojimo, realizavimo (balansinė ir faktinė vertė), galimai gautų pajamų ir jų panaudojimo, ar panašių reikšmingų aplinkybių. Teismo vertinimu, ieškinyje nurodytas pagrindas – bankui įkeisto turto – 543 820,38 Eur vertės apyvartoje esančių prekių atsargų – praradimas (iššvaistymas) nėra tikėtinai pagrįstas. Teismas sprendė, kad pagal reiškiamo reikalavimo pagrindus nėra pagrindo taikyti ieškinio sumos dydžio atsakovo turto areštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė BUAB „Yglė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas A. Š., būdamas UAB „Yglė“ direktoriumi ir atsakingu už turto saugojimą, buvo įpareigotas turėti prekių atsargų ne mažiau kaip už 579 240,04 Eur (2 000 000 Lt) visu kredito naudojimosi terminu, nepriklausomai nuo kredito sumažėjimo, tačiau atsakovas netinkamai vykdė vadovo parigas, nevykdė sutartinio įkeitimo lakšto sąlygų, todėl vėlesniems UAB „Yglė“ direktoriams R. K. ir R. K. atsakovas neperdavė 543 820,38 Eur (1 877 703,01 Lt) sumos, o 2014 m. rugsėjo 30 d. iškėlus UAB „Yglė“ bankroto bylą, ši suma nebuvo perduota bankroto administratorei UAB „Draugo petys“, todėl dėl šių nesąžiningų ir neteisėtų vadovo veiksmų atsirado žala ne tik AB Šiaulių bankui, bet ir kitiems kreditoriams. AB Šiaulių bankas niekada nebuvo davusi leidimo kredito naudojimosi laikotarpiu turėti prekių atsargų ir lėšų mažiau. Dėl tokio atsakovo elgesio, kada A. Š. vadovavimo laikotarpiu šių susitarimų nebuvo laikomasi, ieškovei kilo pagrįstų abejonių dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo.Priešingai nei teigia teismas, ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, t.y. pareikštas tinkamos ieškovės tinkamam atsakovui, ieškovė turi teisę reikšti tokio pobūdžio ieškinį, ieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės yra pagrindžiamos prie ieškinio pridedamais įrodymais. Ieškovė teismui pagrindė, kad jai yra suteikiama teisė pareikšti ieškinį buvusiam bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, išsamiai išdėstė faktines aplinkybes, kurios visos yra pagrindžiamos rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti turto sumažėjimas A. Š. vadovavimo laikotarpiu, taip pat pateikė teismui išsamius argumentus, susijusius su reiškiamais reikalavimais. Taigi atsakovo atlikti veiksmai dėl atsargų skaičiaus sumažinimo sudaro pagrindą konstatuoti grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo argumentai, kad ieškovė nenurodė, kokiu laikotarpiu ir iš kokių pajamų buvo dengiamos paskolos bankui ir kad ieškovė nenurodė jokių aplinkybių bei jokios analizės dėl bendrovės atsargų panaudojimo, realizavimo yra klaidingi. Be to, šie argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris negali būti pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatkreipė dėmesio į ieškovės argumentus, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė ir byloje egzistuoja viešasis interesas, kuris suponuoja teismo pareigą aktyviai ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. Dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas pažeistų viešąjį interesą, nes būtų paneigta kitų BUAB „Yglė“ kreditorių teisė kuo greičiau patenkinti savo finansinius reikalavimus bankroto byloje bei tuo būtų iškreipta bankroto byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyra.Įvertinus tai, kad tarp šalių kilęs didelės vertės turtinis ginčas, o atsakovas, tikėtina, sieks išvengti 543 820,83 Eur grąžinimo ieškovei, teismas turėjo pripažinti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Atsakovas A. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo, kadangi preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus bei pateiktus įrodymus, nenustatė visų aplinkybių viseto, reikalingo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų bei nenurodė jokių aplinkybių, kaip iš viso pasireiškė tariamai netinkamas atsakovo, kaip vadovo, pareigų nevykdymas, t.y. kokius sandorius ar verslo sprendimus atliko (priėmė), leidžiančius bent preliminariai spręsti apie atsakovo veiksmų neteisėtumą. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų bei nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių reikalavimo pagrįstumą, t. y. žalos dydį. Ieškovė reikalavimus įrodinėja iš esmės tik ieškovės sandėlyje ataskaitiniais laikotarpiais esančių atsargų likučių ataskaitomis, - išvestiniais apskaitos dokumentais, kuriuos pačius, būtina įrodinėti tik tiesioginiais duomenimis, t.y. įsigijimo dokumentais, atsiskaitymų dokumentais ir kt.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškinyje ieškovė nenurodė jokių aplinkybių bei jokios analizės dėl ieškovės turėtų atsargų panaudojimo, realizavimo bei jokios analizės dėl ieškovės turėtų atsargų panaudojimo, realizavimo (balansinė ir faktinė vertė), galimai gautų pajamų ir jų panaudojimo ar panašių aplinkybių. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismui kilo abejonių kuo pasireiškė atsakovo tariamai neteisėti veiksmai, kilo abejonių dėl žalos dydžio pagrįstumo ir panašiai. Tuo tarpu ieškovės nurodytos abstrakčios aplinkybės apie atsargas ir jų lėšų panaudojimo, neatliekant balansinės atsargų pokyčių, jų pirkimo (panaudojimo), už jas gautų lėšų panaudojimo, neatliekant balansinės atsargų likučių vertės analizės lyginant su faktiškai sandėlyje esančiomis (buvusiomis) atsargomis ir jų verte, ir pan., leidžia šias aplinkybes vertinti kaip preliminariai nepagrindžiančias ieškovės reikalavimų pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog trečiasis asmuo (bankas) pagal kelias sutartis, sudarytas su ieškove, suteikė ieškovei 621 450,15 Eur dydžio paskolas, kurių vykdymas buvo užtikrintas ne tik prekių atsargų įkeitimu, bet ir kito ieškovei priklausančio turto įkeitimu. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, kad trečiojo asmens finansinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje pareikštas 156 775,53 Eur sumai, iš kurių tik dalis šio finansinio reikalavimo – 29 563,46 Eur – užtikrinta ieškovės prekių atsargų įkeitimu. Kitaip tariant, ieškovės nurodytos abstrakčios aplinkybės apie ieškovės įsipareigojimų trečiajam asmeniui vykdymą, nepateikiant bei nepaaiškinant kokiu laikotarpiu ir iš kokių pajamų ar turto buvo dengiami įsipareigojimai trečiajam asmeniui ir ar iš viso buvo dengiami ir kad įkeitimu tėra užtikrinta 29 56,46 Eur (kas leidžia teigti, kad kreditas, užtikrintas atsargų ir kito turto įkeitimu, trečiajam asmeniui buvo dengiamas), šias aplinkybes leidžia vertinti kaip preliminariai nepagrindžiančiomis ieškovės reikalavimų pagrįstumo.Ieškovė, reikšdama reikalavimus atlyginti žalą, privalo nurodyti visus asmenų, galbūt sudariusių sąlygas žalai kilti ar galbūt prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus, atitinkamai, šiuos asmenis įtraukiant į bylą, tačiau to galbūt sąmoningai nepadarė. Nors ieškovė pateikia skaičiavimus, esą pagrindžiančius atsargų, įkeistų trečiajam asmeniui, sumažėjimą iki šio turto perdavimo bankroto administratorei, tačiau reikalavimus reiškia tik vienam atsakovui, klaidindama teismą, jog tai atsakovas neperdavė ieškovės vėlesniems direktoriams 543 820,83 Eur atsargų, esančių sandėlyje, likučių sumos. Pažymėtina, kad atsakovas gali perduoti ieškovės turtą tik vienam vėlesniam direktoriui, bet ne visiems vėlesniems ieškovės direktoriams. Kitaip tariant, pati ieškovė ieškinyje teigia, kad atsakovas perdavė R. K. 39 514,64 Eur atsargų, esančių sandėlyje, likučių sumą, o kiek pats R. K. perdavė atsargų R. K. duomenų nepateikta. Be to, yra žinoma, jog R. K. perdavė bankroto administratorei 35 419,66 Eur, t.y. bankroto administratorei perdavė dar mažesnę atsargų likučių sumą nei buvo tariamai perduota paties atsakovo vėlesniems direktoriams, kredito sutartis taip pat buvo vykdytina, todėl kreditavimo sutarties sąlygų užtikrinimas taip pat buvo ir ieškovės vėlesnių vadovų pareiga.Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai skundžiama nutartimi, preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus bei byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės ieškinyje nurodytas pagrindas – trečiojo asmens naudai ieškovės įkeisto turto praradimas (iššvaistymas) – nėra tikėtinai pagrįstas, todėl atsisakė tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo turto areštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pridėjo papildomą įrodymą – AB Šiaulių banko 2018 m. sausio 5 d. raštą. Nors atskirame skunde nesuformuluotas prašymas jį priimti, tačiau nauju įrodymu grindžiamos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šis dokumentas buvo sudarytas jau po skundžiamos nutarties priėmimo, į tai, kad šio dokumento nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, į tai, kad priešinga šalis turėjo galimybę su juo susipažinti ir pasisakyti ir dėl jo pasisakė atsiliepime į atskirąjį skundą, kartu su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą priima į bylą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Taigi, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų – pirmiausia įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinyje nurodytas pagrindas – bankui įkeisto turto (543 820,38 Eur vertės apyvartoje esančių prekių atsargų) praradimas (iššvaistymas) nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovės nuomone, ši teismo išvada yra klaidinga, be to, grindžiama tokiais teismo argumentais, kurie yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.Pasisakydamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo išaiškinta, jog tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, išsamumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.Atsižvelgiant į tai, teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).Iš pateikto ieškinio matyti, kad jo forma ir (ar) turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. suformuluotas ieškinio reikalavimas, jo faktinis bei teisinis pagrindas, pateikti įrodymai, ieškovės nuomone, pagrindžiantys ieškinį. Atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą dėstomi argumentai dėl to, kad ieškovė, atsakovo įsitikinimu, nenurodė jokių aplinkybių, kaip iš viso pasireiškė tariamai netinkamas atsakovo, kaip vadovo, pareigų nevykdymas, nepagrįsti. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė nurodė, jog atsakovas, būdamas ieškovės vadovas, turėjo pareigą užtikrinti AB Šiaulių bankui įkeistų prekių atsargų, kurių kiekis turi būti ne mažesnis nei 579 240,04 Eur vertės, tačiau atsakovas vėlesniam ieškovės vadovui už tokią vertę prekių neperdavė, jam perdavė prekes tik 39 514,64 Eur vertės, o bankroto administratorei buvo perduotas 35 419,64 Eur vertės prekių likutis. Nors, atsakovo nuomone, ieškovė reikalavimus įrodinėja tik išvestiniais apskaitos dokumentais, kuriuos pačius būtina įrodinėti tik tiesioginiais duomenimis, tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, ar įrodymų pakanka ieškinio reikalavimams pagrįsti, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis nagrinėjamam ginčui aktualaus teisinio reguliavimo analizės, bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus išnagrinėjimo, kuris negali būti atliekamas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Be to, AB Šiaulių bankas 2018 m. sausio 5 d. rašte nurodė, kad bankas iki UAB „Yglė“ bankroto bylos iškėlimo dienos nebuvo išdavęs įkaito davėjui leidimo realizuoti ar kitaip sumažinti įkeistų atsargų kiekįApeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovės ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje aprašytos aplinkybės, kurios teismui yra neaiškios, t. y. kokiu laikotarpiu ir iš kokių pajamų buvo dengiamos paskolos bankui (gal iš įkeisto turto vertės), kaip buvo panaudotos bendrovės turėtos atsargos, jų realizavimas (balansinė ir faktinė vertė), gautos pajamos ir jų panaudojimas gali būti išsiaiškintos bylos iš esmės nagrinėjimo metu, tačiau tai nereiškia, kad jau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą yra pagrindas teigti, kad ieškinys net preliminariai nėra pagrįstas. Įsitikinus, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, vertintina, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą būtent prašomomis priemonėmis. Ieškovė prašo taikyti 543 820,38 Eur atsakovo turto areštą. Pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad BUAB „Yglė“ kreditorės AB Šiaulių banko reikalavimas bankroto byloje sudaro 156 775,53 Eur, iš kurių tik dalis šio finansinio reikalavimo – 29 563,46 Eur – užtikrinta įkeitimu (civilinės bylos Nr. B2-628-881/2018, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00951-2014-7). Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog 543 820,38 Eur vertės apyvartoje esančių prekių atsargų – praradimas (iššvaistymas) yra tikėtinai pagrįstas.Nagrinėjamu aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, argumentai dėl bankroto byloje patvirtinto banko nepatenkinto finansinio reikalavimo dydžio, jo dalies užtikrinimo įkeitimu, tiek ieškinio argumentai, kad atsakovas, iššvaistęs turtą, padarė žalą ne tik bankui, bet ir kitiems kreditoriams, tiek atsakovo atsikirtimai į ieškinį, kuriais nurodoma, kad nėra atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus sprendimą (CPK 259 str. 1 d., 265 str.). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašomo taikyti turto arešto mastą ir preliminarų ieškiniu pareikšto reikalavimo sumos dydžio pagrįstumą, turi teisę prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.).Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai konstatavus, kad visas ieškinys preliminariai nėra pagrįstas, šiuo metu nėra pagrindo spręsti dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais teigiama, jog netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pagrįstumo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos visiškai nepasisakė. Taigi pirmosios instancijos teismas ne tik nevertino galimybės tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš dalies, bet ir nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kad atsakovui ieškinio suma yra didelė, taip pat dėl viešojo intereso buvimo. Dėl nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, nėra tikslinga šias aplinkybes nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kadangi klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto arešto – taikymo būtų nagrinėjamas naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacinio proceso paskirties patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei apribotų šalių teisę į apeliaciją. Šie procesiniai pažeidimai šalintini bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, turėtų iš naujo vertinti ieškinio (ar jo dalies) pagrįstumo klausimą. Jei įvertinus nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes paaiškėtų, kad tik dalis ieškinio yra preliminariai pagrįsta, tuomet teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus CPK (186, 187 str.) ir pateiktus įrodymus (CPK 177 str.) turėtų įvertinti, kokio dydžio ir ar apskritai kyla grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str.). Nagrinėjant klausimą dėl grėsmės galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo, vertintini tiek ieškovės argumentai dėl didelės ieškinio sumos, tiek dėl viešojo intereso buvimo, tiek atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai dėl jo sąžiningumo. Esant šioms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.