- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- 1-1840-673/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07048-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- E. Š.
- Kaltinamasis
- M. L.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimu nužudyti), padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018 m. vasario 10 d. apie 19.30 val., M. L., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, laikydamas rankoje peilį, jį nukreipdamas į nukentėjusįjį E. Š., sakydamas, ar nukentėjusysis nori, kad jis durtų, sakydamas, kad nukentėjusysis ilgai žeme nevaikščios, grasino nukentėjusiajam E. Š., kuris tokius veiksmus suprato kaip grasinimą nužudyti ir turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis M. L. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku atvyko į kaltinime nurodytą vietą pasikalbėti su nukentėjusiuoju dėl I. R. dingimo. I. R. buvo pas nukentėjusįjį pirtyje ir išėjęs dingo. Iš pradžių karščiavosi, truputį rėkavo, klausė nukentėjusiojo ar ką prisimena. Daug kas įtarinėjo, kad nukentėjusysis kažką slepia. Nukentėjusysis sakė, kad nieko nežino, nematė, kur R. išėjo. Pripažįsta, kad jis praėjo karščiuotis, sakė nukentėjusiajam, kad prisimintų, nes vis tiek reikės už tai atsakyti, kad anksčiau ar vėliau viskas išaiškės. Su nukentėjusiuoju kalbėjosi kieme, ta vieta buvo apšviesta. Nukentėjusiajam negrasino. Jis turėjo elektroninę cigaretę, rūkė, bet užsimojęs prieš nukentėjusįjį nebuvo. Nukentėjusysis turėjo matyti, kad tai elektroninė cigaretė, o ne peilis, peilio neturėjo. Anksčiau nukentėjusiojo nepažinojo. Į įvykio vietą jį atvežė draugas D. K.. Pokalbio metu buvo išėjusi nukentėjusiojo žmona. Nurodo, kad jis tik garsiai kalbėjo, nerėkavo, nesikeikė. Negali paaiškinti, kodėl nukentėjusysis jį taip kaltina, nukentėjusiojo tikslo nežino. Anksčiau su nukentėjusiuoju konfliktų neturėjo. Pripažįsta, kad pas nukentėjusįjį buvo atėjęs du kartus. Antrą kartą atėjo pasiklausti to paties. Netriukšmavo, kalbėjo ramiai. Tada ir matė išėjusią nukentėjusiojo sutuoktinę.
Teisiamajame posėdyje paskutinio žodžio metu kaltinamasis pasakė, kad jei nukentėjusiajam atrodo, kad jis grasino, jis gali atsiprašyti.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis E. Š. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo atvykęs aplankyti ten gyvenančios buvusios sutuoktinės Ž. Š. ir mažamečių savo vaikų. Apie 19 val. atvyko du jam tuo metu nepažįstami asmenys. Vienas jų – kaip dabar žino kaltinamasis, pakvietė išeiti pasikalbėti apie I. dingimą. I. R. buvo jo draugas, kuris išėjo iš jo pirties ir dingo. Kaltinamajam pasakė, kad viską papasakojo policijai ir paprašė išeiti iš kiemo. Kaltinamasis su juo kalbėjo griežtai, agresyviai, pakeltu tonu. Kitas vaikinas tylėjo. Kaltinamasis iš kiemo nėjo, sakė, kad jis kažką slepia, kad yra atsakingas už I. dingimą. Kai kaltinamasis su draugu išvažiavo, jis paskambino į policiją, nes pasidarė neramu. Tą pirmą kartą jam grasinama nebuvo, bet buvo kalbama agresyviai. Po 10 min. kaltinamasis su draugu vėl grįžo, pakvietė išeiti į lauką, siūlė išeiti iš kiemo pasivaikščioti. Jis su jais eiti nesutiko, prašė išeiti iš kiemo. Tad kaltinamasis išsitraukė peilį ir pasakė, ar jis nori, kad durtų. Jam pasakė, kad tegul duria, jei drąsus. Kaltinamasis peiliu mojavo. Jis nuo kaltinamojo stovėjo apie 1 metro atstumu. Tvirtina, kad matė, jog tai buvo peilis metaline geležte ir medine rankena, o ne elektroninė cigaretė, vieta buvo apšviesta. Jis buvo su akiniais. Grasinimas jam pasirodė realus. Kaltinamajam įsidėjus peilį į kelnių kišenę, buvo priėjusi jo buvusi sutuoktinė. Išeidamas kaltinamasis paklausė, ar jis ilgai bus Lietuvoje. Atsakius, kad ilgai pasakė, jog jis ilgai šia žeme čia nevaikščios. Jis išsigando ir vėl paskambino policijai. Apie tai, kad jam buvo grasinta peiliu, jis papasakojo buvusiai sutuoktinei ir I. A.. Kaltinamojo draugas visą laiką tylėjo. Kaltinamąjį atpažino radęs per Facebook profilį. Kaltinamojo jam išsakytus žodžius suprato kaip grasinimą nužudyti. Pats rūko, todėl žino, kaip atrodo elektroninė cigaretė. Tvirtina, kad kaltinamasis turėjo peilį.
Liudytoja Ž. Š. patvirtino, kad nukentėjusysis, kuris yra jos buvęs sutuoktinis, įvykio laiku buvo atvykęs aplankyti vaikų. Kaltinamojo nepažįsta. Apie 19 val. atvyko du asmenys, išsikvietė E. pasikalbėti. Per langą matė, kaip kaltinamasis gestikuliavo ir tai buvo ne šiaip pokalbis, bet beveik konfliktas. Ji išėjo į lauką pasiklausyti, jai buvo neramu. Girdėjo, kaip kaltinamasis sakė, kad jos buvęs sutuoktinis neapsimetinėtu, jog nežino, siūlė sėstis į automobilį. Kaltinamasis nekalbėjo, o šaukė, vartojo keiksmažodžius, rėkė ant nukentėjusiojo. Nukentėjusysis elgėsi ramiai. Kai jie išėjo, E. paskambino į policiją. Vaikinai vėl grįžo po 10-15 min., mašiną buvo pasistatę toliau, vėl pakvietė E. išeiti. Sakė jam, jog jis neitų, tačiau E. išėjo. Jie kalbėjosi apšviestoje teritorijoje. Ji girdėjo, kaip kaltinamasis nukentėjusiojo klausė, ar jis ilgai čia bus, sakė, kad ilgai žeme nevaikščios. Peilio ji nematė, bet nukentėjusysis grįžęs jai pasakė, kad kaltinamasis buvo išsitraukęs peilį, sakė, kad ji skambintu į policiją ir ji paskambino. Nukentėjusysis taip pat pasakojo, jog jo buvo klausima, ar jis nori, jog jam durtu. Nukentėjusysis išsigando grasinimo.
Liudytoja I. A. patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo pas nukentėjusįjį. Apie 19 val. kažkas paskambino į duris ir nukentėjusysis išėjo į lauką. Per langą matė, kaip atvykėlis kalbėjosi su nukentėjusiuoju, mosavo rankomis. Pažįstami, draugai taip nekalbėtų. Apie tai pasakė Ž., kuri išėjo į lauką. Ji išėjo vėliau, girdėjo, kaip kaltinamasis šaukė ant nukentėjusiojo. Kai atvykę du vaikinai išvažiavo, buvo paskambinta į policiją. Po kiek laiko per langą pamatė, kad vaikinai grįžta pėsčiomis. Kai į lauką išėjo E., jos su Ž. išėjo paskui. Girdėjo, kaip E. sakė, jog jis ilgai nevaikščios žeme. Tai ji suprato kaip grasinimą. Pokalbis vyko apšviestoje teritorijoje. Nukentėjusysis pasakojo, kad jam buvo grasinta peiliu, buvo labai išsigandęs, rūkė, jam drebėjo rankos, liepė Ž. skambinti į policiją. Kaip nukentėjusiajam buvo grasinta peiliu jos nematė, stovėjo toliau. Mano, kad jei jos nebūtų išėję į kiemą, nežinia kaip viskas būtų pasibaigę. Jai atrodo, kad atvykėliai buvo neblaivūs, buvo išsiplėtę jų vyzdžiai, alkoholio kvapo nejautė.
Liudytojas D. K. patvirtino, kad su kaltinamuoju kaltinime nurodytu laiku buvo atvykę pas nukentėjusįjį. Kaltinamasis jo draugas, nukentėjusiojo nepažįsta. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju kalbėjosi apie I., kalbėjo pusiau draugiškai, balso tonas buvo truputį pakeltas. Nukentėjęs sakė, kad nieko nežino. Tuo metu jam paskambino ir jis nuėjo iki automobilio, todėl nežino kas toliau vyko. Ne viską matė ir girdėjo. Antrą kartą grįžo, nes to norėjo kaltinamasis. Automobilį pastatė toliau. Vėl vyko ta pati kalba. Jis nėjo, laukė prie vartų. Kaltinamojo balso tonas buvo pakeltas. Peilio nematė, grasinimų negirdėjo, stovėjo toliau, nesiklausė. Atvykus pirmą kartą kaltinamasis rūkė elektroninę cigaretę, antrą kartą atvykus savo cigaretę rūkė jis. Atvykus antrą kartą kaltinamasis lyg nerūkė.
2018-02-11 02.00 val. parašytame E. Š. pareiškime nurodyta, kad 2018-02-10 apie 19.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, nepažįstamas asmuo jam grasino peiliu (1 t. b. l. 10-12).
Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas, kuris, kaip matyti iš fotonuotraukų, apšviestas (1 t. b. l. 14-18).
Pranešime pagalbos centrui nurodyta, kad 2018-02-10 19.12 val., E. Š. telefonu pranešė, jog prieš kelias minutes iš matymo pažįstamas asmuo grasino susidoroti, įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini). (1 t. b. l. 22-25).
Bendrojo pagalbos centro pažymoje nurodyta, kad 2018-02-10 19.08 val. buvo gautas E. Š. pranešimas dėl nusikaltimo adresu (duomenys neskelbtini). 2018-02-10 19.33 val. buvo gautas pranešėjos pranešimas dėl nusikaltimo prieš asmenį adresu (duomenys neskelbtini). (1 t. b. l. 28).
Apžiūros protokole aprašytas perklausytas pranešimo pagalbos centrui įrašas. Įraše E. Š. nurodo, jog atvažiavęs asmuo jam grasino, norėjo išsivežti, pradėjo ant jo rėkauti, šiuo metu išvažiavo. Antrą kartą paskambinusi moteris nurodė, kad išvykęs vyrai vėl grįžo, išsitraukė peilį (1 t. b. l. 30-31).
Akistatos tarp M. L. ir nukentėjusiojo E. Š. metu nukentėjusysis patvirtino savo parodymus, kad M. L. jam grasino peiliu. M. L. tą neigė (1 t. b. l. 130-133).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais aukščiau aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinime aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, M. L., laikydamas rankoje peilį, juo mosuodamas, nukreipdamas į nukentėjusįjį E. Š., sakydamas, ar nukentėjusysis nori, kad jis durtų, sakydamas, kad nukentėjusysis ilgai žeme nevaikščios, grasino nukentėjusiajam E. Š., kuris, tuo metu vykstant be žinios jo dingusio draugo paieškai, tokius kaltinamojo veiksmus suprato kaip grasinimą nužudyti ir turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.
Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku buvo atvykęs pas nukentėjusįjį išsiaiškinti dėl dingusio asmens, karščiavosi, kalbėjo pakeltu tonu, tai yra kaltinamojo atvykimo tikslas nebuvo draugiškas, nes jis įtarinėjo nukentėjusįjį slepiant dingusio asmens dingimo aplinkybes. Be to, tardamas paskutinį žodį kaltinamasis nurodė, jog jei nukentėjusiajam atrodo, kad jis jam grasino, tai jis gali atsiprašyti. Tai yra iš esmės pripažino grasinęs, kai tokio amžiaus kaltinamajam visiškai suprantama, kas yra įvardinama grasinimu.
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis E. Š. kategoriškai teismui patvirtino jog laikydamas rankoje peilį, juo mosuodamas, sakydamas - ar nukentėjusysis nori, kad jis durtų, sakydamas, kad nukentėjusysis ilgai žeme nevaikščios, kaltinamasis grasino nukentėjusiajam ir jis tokius kaltinamojo veiksmus suprato kaip grasinimą nužudyti, manė, kad grasinimas yra realus, išsigando, kvietė policiją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir surengtos akistatos metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški.
Nukentėjusiojo, įspėto dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes nėra jokių duomenų, realaus pagrindo, dėl ko jis siektų apkalbėti kaltinamąjį, melagingai apkaltinti padarius veiksmus, nurodytus kaltinime, tai yra padarius kriminalinį nusikaltimą. Pats kaltinamasis pripažino, kad anksčiau nukentėjusiojo nepažinojo, nežino, dėl ko jis siektų jį apkalbėti.
Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojų Ž. Š. ir I. A. parodymai. Abi liudytojos, įspėtos dėl melagingų parodymų davimo, patvirtino, jog girdėjo, kaip kaltinamasis, kuris buvo nusiteikęs agresyviai, sakė nukentėjusiajam jog jis ilgai žeme nevaikščios, patvirtino, jog nukentėjusysis joms pasakojo, kad kaltinamasis buvo išsitraukęs peilį, klausė, ar nori, kad jis jam durtų. Nurodė, jog nukentėjusysis buvo išsigandęs grasinimo, prašė skambinti į policiją.
BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Teismas remiasi šių iš esmės netiesioginių (dėl grasinimo peiliu) liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to, juos patvirtina ir kaltinamojo draugo liudytojo D. K. parodymai, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo nusiteikęs draugiškai, dėl jam nesuprantamų priežasčių, vieną kartą pasikalbėjęs ir jiems išvažiavus, pareikalavo grįžti ir vėl ėjo su nukentėjusiuoju kalbėtis, ką patvirtina ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei pranešimo pagalbos centrui laikas ir turinys.
Esant tokiai situacijai, kaltinamojo neprisipažinimas padarius nusikaltimą vertintinas kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis turėjo ir buvo nukreipęs peilį, kaip tai tvirtino nukentėjusysis, arba daiktą, panašų į peilį, kuriuo iš esmės grasino durti. Liudytoja I. A. nurodė, kad jei jos su Ž. Š. nebūtų išėję į lauką, nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę. Tai yra liudytojos patvirtino, kad kaltinamasis savo elgesiu buvo sudaręs grėsmingą aplinką.
Kaltinamasis savo grasinimais, turėtu peiliu, tai yra veiksmais ir elgesiu ne tik siekė nukentėjusiajam sudaryti įspūdį, kad jo grasinimas realus, siekė nukentėjusįjį įbauginti, siekė, kad jis jaustų nerimą, išsigąstų, bet, kaip patvirtino nukentėjusysis ir kuo teismas neturi pagrindo abejoti, savo tikslą pasiekė.
Aplinkybė, kad tuo metu buvo ieškomas dingęs iš nukentėjusiojo išėjęs asmuo, kaltinamojo kalbos, kad nukentėjusysis neilgai vaikščios žeme, kaltinamojo turėto daikto, kuriuo galima atimti gyvybę, sutrikdyti sveikatą, specifika, ir lėmė nukentėjusiojo suvoktą pavojaus gyvybei realumą, tai yra akivaizdu, kad nukentėjusysis kaltinamojo kalbų, turėto peilio ir atliktų veiksmų visumą suprato kaip grasinimą nužudyti ir turėjo pakankamą pagrindą bijoti dėl savo gyvybės. Ką įrodo ir aptarti liudytojų parodymai, aplinkybė, kad policija buvo kviečiama per du kartus.
Kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi.
Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, nes tuo abejoti nėra pagrindo, nebūdamas apsvaigęs, ką tvirtino kaltinamasis, privalėjo suvokti ir suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo nukentėjusiajam išsakyti grasinančio konteksto žodžiai, mosavimas peiliu, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad savo veiksmais grasina nukentėjusiajam siekdamas jam sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės ir norėjo taip veikti.
Kadangi dėl grasinimo peiliu ar daiktu, panašiu į peilį, kurį nukentėjusysis matė, nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra laikoma baigta.
Išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad M. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – peiliu grasinta beginkliui žmogui; į kaltininko asmenybę – praeityje teistas už nusikaltimą nuosavybei, tačiau teistumas 2017 m. birželio mėn. išnykęs, 2010 m. baudžiamoji byla pagal BK 140 str. 2 d. nutraukta kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ne vieną kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, turi galiojančių nuobaudų, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, sveikas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimą skirtina ne švelniausia - bet laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str.), bausmės dydį nustatant didesnį, nei galimos skirti bausmės vidurkis, kaltinamajam, atsižvelgiant ir į prokuroro prašymą, skiriant įpareigojimus (BK 48 str. 6 d., 7 d.).
Kardomoji priemonė. Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. b. l. 16-18), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentu - pažyma apie pašto išlaidas, pripažintinos 5,08 Eur pašto išlaidos, todėl priteistinos iš kaltinamojo valstybei.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti) ir nuteisti – 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose; 2) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; 3) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo.
Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus (-ą) įpareigojimus (-ą), nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-ą). Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o)), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo M. L. 5,08 Eur (penkių eurų 08 ct) teismo pašto išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui).
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).