Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nemokumo administratoriaus M. O. prašymą priimti sprendimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Zitukė“ pabaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 6 dalis numato, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo.

Kreditoriams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje, prašymų ir pareiškimų iki bylos nagrinėjimo negauta (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas

Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeitė juridinių asmenų bankroto procesą reglamentuojantys teisės aktai ir įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) (JANĮ 152 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme įtvirtintas išimtis (JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje 1-5 punktuose).

Apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įmonės likvidavimo etapas prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, kurių metu sprendžiami su turto realizavimu, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas, susiję klausimai bei kuriuos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla, priimant teismui sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taigi tiek likvidavimo dėl bankroto, tiek juridinio asmens pabaigos procedūros, kurias sieja įmonės likvidacinis tikslas, nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą įmonės likvidavimo etapą, kuris pradedamas įmonės pripažinimu bankrutavusia ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020).

Nagrinėjamu atveju UAB „Zitukė“ likvidavimo dėl bankroto statusą įgijo Kauno apygardos teismui 2018 m. kovo 9 d. nutartimi, nutartus įmonę likviduoti dėl bankroto. Kadangi juridinio asmens pabaigos procedūra nelaikytina savarankiška procedūra, kas nulemia JANĮ nuostatų šiuo atveju taikymą, nes nagrinėjančio įmonės bankroto bylą teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos yra likvidacinių veiksmų, pradėtų, pripažinus įmonę likviduojama dėl bankroto, užbaigimas, o ne savarankiška procedūra, todėl atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju įmonės likvidavimo etapas buvo pradėtas ir įgyvendinamas galiojant jau JANĮ nuostatoms, klausimas dėl sprendimo dėl UAB „Zitukė“ pabaigos priėmimo sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis.

ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis numatė, kad po to, kai bankroto administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Iš nemokumo administratoriaus kartu su prašymu pateiktų duomenų matyti, kad likviduojama dėl bankroto UAB „Zitukė“ turto neturi, bankroto proceso metu buvo gauta 15 000,00 Eur pajamų, iš kurių yra padengtos administravimo išlaidos (8 929,85 Eur), padengti kreditorių finansiniai reikalavimai (6 070,15 Eur). Likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 478 834,65 Eur sumą. Patikrinus viešuosius registrus registruotino kilnojamojo / nekilnojamojo turto įmonės vardu nerasta, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teismuose nagrinėjamų bylų, kuriose įmonės vardu būtų pareikšti turtiniai reikalavimai kitiems asmenims, taip pat nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pateikta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2021 m. gegužės 21 d. pažyma patvirtina, kad įmonė už aplinkos teršimą bausta nebuvo, duomenų, kad paiko sukauptas atliekas ar užterštą gruntą, nėra, kitų neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi. Kreditoriai iki šios dienos nėra pateikę teismui jokių argumentų ar įrodymų, jog bankroto procedūra negali būti baigiama ir yra aplinkybių, dėl kurių ji turėtų būti tęsiama. 2021 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą įgalioti nemokumo administratorių kreiptis į teismą dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo (sprendimas trečiuoju darbotvarkės klausimu).

Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog nemokumo administratorius atliko visus procedūrinius veiksmus, būtinus užbaigti bankroto procedūrą ĮBĮ 32 straipsnyje nustatytu pagrindu ir pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia, o byloje esantys ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto procedūrą būtų tikslinga tęsti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Tai yra galutinis rezultatas, kurio siekiama, o susidarius situacijai, kai įmonės turto bei dokumentų nėra, taip pat nėra galimybių juos surasti ir perimti, bankroto procedūros tęsimas nebūtų naudingas kreditoriams dėl didėjančių išlaidų ir tai neatitiktų bankroto procedūrų operatyvumo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007).

Kadangi galimybių tęsti įstatuose numatytą atsakovės veiklą nėra, o nemokumo administratorius pilnai įvykdė įstatyme numatytus veiksmus likviduojant ją, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „Zitukė“ veiklos pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius prašo patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą. Teismas pažymi, kad iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusiame ĮBĮ nebuvo numatyta galutinės ataskaitos tvirtinimo tvarka, priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad nemokumo administratoriaus pateiktai ataskaitai yra pritaręs 2021 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkimas (sprendimas pirmuoju darbotvarkės klausimu), nemokumo administratoriaus prašymu tvirtinama 2021 m. balandžio 20 d. galutinė bankroto ataskaita.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsniu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsniu, 100-101 straipsniais, 155 straipsniu, teisėjas

nusprendžia:

patvirtinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Zitukė“ 2021 m. balandžio 20 d. galutinę bankroto ataskaitą.

Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Zitukė“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto.

Įpareigoti nemokumo administratorių atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 101 straipsnyje.

Šio sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo priėmimo dienos išsiųsti nemokumo administratoriui, įpareigojant jį su šiuo sprendimu supažindinti įmonės kreditorius.

Šio sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.