- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-306-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03179-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė (pran.), Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. ir atsakovo A. K. atstovaujamo advokatės Daivos Jurevičienės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-06227-375/2012 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, bei pagal atsakovo A. K. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti nepilnametės dukters A. K. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo A. K. nepilnametės dukters išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės; bei nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką; priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 98-100). Nurodė, kad atsakovas yra nepilnametės A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Kadangi duktė gimė jau po santuokos su atsakovu nutraukimo, todėl yra būtina nustatyti jos gyvenamąją vietą bei priteisti išlaikymą dukrai po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat paaiškino, jog būtina nustatyti bendravimo tvarką. Su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, jog tėvas turi negalią, pats savarankiškai be aplinkinių pagalbos negali pasirūpinti savimi, todėl nustačius bendravimo su vaiku tvarką pagal priešieškinį nukentėtų vaiko interesai.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė nustatyti bendravimo tvarką pagal priešieškinį. Nurodė, kad prisideda prie dukters išlaikymo, tačiau ieškovės prašoma suma yra per didelė. Tarp jo ir vaiko yra stiprus emocinis ryšys, todėl turėtų būti nustatytas maksimalus bendravimas su dukra, nes jo negalė netrukdo bendravimui su dukra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė A. K. gyvenamąją vietą su motina A. K.. Priteisė iš atsakovo A. K. A. K. išlaikymui po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2012-03-09 iki dukters pilnametystės šias lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę A. K.. Nustatė atsakovo A. K. bendravimo su dukra A. K. tvarką: kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį penktadieniais nuo 19 val. iki sekmadienio 16 val.; du kartus per savaitę darbo dienomis – pirmadienį ir trečiadienį atsakovas A. K. paima dukrą iš ugdymo įstaigos 17 val. ir parveža ją ieškovei A. K. iki 19.30 val.; kiekvieno iš tėvų gimtadienį dukra A. K. praleidžia su tuo tėvu, kurio gimtadienis yra švenčiamas, nežiūrint į nustatytą tvarką; vasaros atostogų metu atsakovas A. K. praleidžia su dukra A. K. 2 savaites. Apie planuojamas atostogas atsakovas privalo pranešti ieškovei A. K. ne vėliau kaip prieš 15 dienų; poriniais metais per Kūčias ir Kalėdas dukra A. K. praleidžia su tėvu A. K. nuo gruodžio 24 d. 16 val. iki gruodžio 26 d. 18 val. Neporiniais metais Naujuosius metus dukra praleidžia kartu su tėvu nuo gruodžio 31 d. 16 val. iki sausio 1 d. 18 val. Poriniais metais Velykų šventes dukra praleidžia su tėvu A. K. nuo sekmadienio 11 val. iki antros Velykų dienos 18 val. Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.
Teismas nurodė, jog tarp šalių nekilo ginčo dėl mažametės dukters Andrėjos gyvenamosios vietos. Atsakovas, įvertinęs tai, kad dukra yra tik 3 metų amžiaus bei į tai, kad šiuo metu vyksta įrengimo darbai būste, į kurį jis ketina persikelti sutiko, jog dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, todėl šioje dalyje ieškinį tenkino visiškai ( CK 3.168 str., CPK 187 str.). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 400,00 Lt išlaikymo dydis, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę, įprastus poreikius, yra per didelis. Nustatė, jog pats atsakovas posėdžio metu sutiko su 200,00 Lt išlaikymo suma. Jis taip pat pageidavo, kad jam būtų leista dukrą vežioti į papildomo ugdymo įstaigas, už kurių lankymą žadėjo pats ir sumokėti bei pats ten mergaitę nuvežti, kas jo paties paskaičiavimu būtų apie 175,00 Lt per mėnesį. Šalių dukra lanko darželį, už kurį, kaip paaiškino ieškovė, ji moka 240 Lt per mėnesį. Ieškovės darbo užmokestis taip pat nėra didelis – ji gauna minimalią algą (b.l. 117), privalo mokėti kreditą už paimtą paskolą būstui (b.l. 119–127). Įvertinus mergaitės amžių, pateiktą poreikių skaičiuotę (b.l. 101-103), abiejų tėvų turtinę padėtį bei atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS išvadą, teismas iš atsakovo priteisė 300,00 Lt išlaikymo sumą, kuri užtikrins protingų vaiko poreikių maistui, drabužiams, apavui, sveikatai, laisvalaikiui ir kultūriniam ugdymui patenkinimą, šį išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CPK 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Teismas nustatė, kad šalys nesutaria dėl atsakovo ir jo dukters Andrėjos bendravimo ir kiekvienas pateikė savo bendravimo tvarkos su mažamete dukra variantus. Teismas, įvertinęs abiejų šalių pasiūlymus ir pateiktus argumentus, jų sutikimus ir prieštaravimus, nustatė atsakovo bendravimo su dukra tvarką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovė A. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – priteisti dukrai išlaikymą po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2012-03-09 iki dukters pilnametystės šias lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka bei pakeisti nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti tėvo ir dukters bendravimo tvarką: kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį atsakovas bendrauja su dukra nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 16 val., kiekvieno iš tėvų gimtadienį dukra praleidžia su tėvu, kurio gimtadienis švenčiamas, nežiūrintį į nustatytą bendravimo tvarką; vasaros atostogų metu dukra su tėvu praleidžia dvi savaites apie tai informuojant vaiko mamą ne vėliau kaip prieš 15 dienų; per Šv. Kalėdas poriniais metais tėvas bendrauja su dukra nuo gruodžio 24 d. 16 val. iki gruodžio 26 d. 18 d.; neporiniais metais Naujuosius metus dukra praleidžia su tėvu nuo gruodžio 31 d. 16 val. iki sausio 1 d. 18 val.; poriniais metais per Šv. Velykas - nuo sekmadienio 11 val. iki antros Velykų dienos 18 val.; priteisti iš atsakovo bylos vedimo išlaidas (T.2, b.l. 55-58). Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai paneigė būtinybę vaiko išlaikymui skirti minimalų algos dydį ir priteisė sumažintą dukters išlaikymą – po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantės nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad faktiniai vaiko poreikiai yra 1310,28 Lt per mėnesį ir jie nebuvo paneigti. Be to, nepagrįstai pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis yra prastesnė, nei ieškovės. Teismas nevertino, jog atsakovas turėdamas 25 proc. darbingumą šiuo metu nedirba ir ruošiasi gyventi pas mamą, todėl jokių papildomų išlaidų būsto nuomai nepatirtų.
2. Teismas nustatydamas tėvo ir dukters bendravimo tvarką pažeidė vaiko interesus. Nors teismas pripažino, jog dukra yra labai maža, tačiau nustatydamas bendravimo su dukra tvarką pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17 val. iki 19.30 val. nevertino tų aplinkybių, kad tėvui pasiėmus vaiką iš ugdymo įstaigos, vaikas būtų varginamas, papildomai pramogaudamas su tėvu, nesijaus stabiliai, nes nežinos kada ją paims mama, o kada tėvas. Be to, teismas nevertino, jog nepilnametė dukra nebus saugi, nes atsakovas yra neįgalus ir negali pilnavertiškai pasirūpinti savimi, jam nustatytas nuolatinės priežiūros poreikis. Apeliantės nuomone, atsakovas pratina vaiką prie kompiuterio, maitina pusfabrikačiais, palieka vaiką saviugdai, todėl pažeidžiami dukters interesai.
3. Teismas iš dalies tenkindamas ieškinį ir priešieškinį netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovės reikalavimų buvo patenkinta daugiau, nei atsakovo.
Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes teismas tik formaliai vertino įrodymus ir neatskleidė bylos esmės, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 66-69; 92-95). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas, priteisdamas dukrai išlaikymą pažeidė tėvų turtinės padėties ir vaiko interesų tenkinimo proporcingumo principą, neatsižvelgė į tai, jog atsakovo padėtis yra ženkliai blogesnė nei ieškovės, nevertino tų aplinkybių, jog atsakovas apmoka visas išlaidas, susijusias su dukters išlaikymu, pilnai išlaiko dukrą, kai ji būna su juo, o motina jokių lėšų neskiria.
2. Teismas nustatydamas tėvo ir dukters bendravimo tvarką nepagrįstai argumentavo, jog intensyvi bendravimo tvarka, kuri buvo siūloma priešieškinyje neatitiktų vaiko interesų. Nors dukra lankydama ugdymo įstaigą įgyja būtinų socialinių įgūdžių, ugdo individualius gebėjimus ir kt., tačiau nesuprantamas teismo argumentas, jog dukters buvimas tarp savo bendraamžių geriau atitinka vaiko interesus nei buvimas su tėvu. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą leisti dukrą paimti kasdien 13 val. iš ugdymo įstaigos, nes neįrodė, jog vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo maksimalus bendravimas kenktų vaiko interesams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tėvų skyrybas patyrę vaikai labiau išgyvena išorines asmenines grėsmes, yra labiau pažeidžiami. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pati ieškovė trukdo ugdymo procesui, leisdama dukrą į ugdymo įstaigą tik dalį dienos, o sergantį vaiką išveždama pas savo tėvus, tuo kartu darydama kliūtis atsakovui bendrauti su dukra. Todėl teismas nustatydamas minimalų bendravimo grafiką pažeidė vaiko interesus, nes tokia bendravimo tvarka daro žalą vaiko pasaulėžiūrai.
Atsakovas taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 84-87). Atsakovas atsiliepime papildomai nurodė, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, nei dėl išlaikymo dydžio, nei dėl turtinės padėties, nei dėl maksimalaus tėvo bendravimo su vaiku. Visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybė tik patvirtina, kad ieškovė trukdo jam bendrauti su dukra. Be to, pažymima, jog dukra 2012-10-19 buvo išbraukta iš darželio ugdytinių sąrašų.
Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, jog su juo nesutinka, prašė jį atmesti (T.2, b.l. 105-108). Papildomai nurodė, jog byloje nėra paneigtas ieškovės prisidėjimas prie dukters išlaikymo, o bendravimo tvarkos nustatymas pagal atsakovo pageidavimą sujauks nustatytą dukters dienos rėžimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantas A. K. išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pats pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas
Apeliaciniai skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliaciniuose skunduose apeliantai nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai nustatė nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydį, taip pat apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečio vaiko poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai, todėl teisėjų kolegija dėl to pasisako.
Dėl išlaikymo dydžio nustatymo
Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Tik nustačius šiuos reikšmingus duomenis, galima nustatyti proporcingumo principą atitinkantį išlaikymo dydį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne, išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tai reiškia, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas visais atvejais turi situaciją individualizuoti bei suderinti vaikų ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypti nuo tokio išlaikymo dydžio, kuris atitiktų būtinų vaiko poreikių užtikrinimą.
Pažymėtina, kad išlaikymo dydžio maksimalios, kaip ir minimalios ribos, įstatymų leidėjas nenustatė, įtvirtindamas jau minėtą taisyklę, kad išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų finansinių galimybių santykį. Teismų praktikoje vienu iš galimų kriterijų, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, yra pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nors ir šis kriterijus, kaip matyti iš aktualios teismų praktikos, nėra absoliučiai privalomas ir atlieka tik orientacinio dydžio funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs vaiko poreikių sampratą. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
Teisėjų kolegija nesutinka nei su apeliantės A. K. apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nevertino faktinių dukters išlaikymo poreikių paskaičiavimo, nei su apelianto A. K. apeliacinio skundo argumentais, kad teismas neatsižvelgė į tėvų turtinę padėtį ir pažeidė vaiko interesų ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Iš pateikto ieškovės paskaičiavimo matyti, jog ieškovė nurodo, jog dukters išlaikymui per mėnesį yra skiriama 1310,28 Lt (T.1, b.l. 101-103). Iš pateiktos skaičiuotės nustatyta, jog ieškovės pateikti paskaičiavimai yra nepagrįstai padidinti (į sąrašą yra įtraukti maisto produktų kiekiai ir asortimentas, kuriuos suvalgo ketverių metų vaikas kelia pagrįstų abejonių). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, į vaiko amžių bei poreikių skaičiuotę, o taip pat į protingus vaiko būtinųjų poreikių maistui, drabužiams, apavui, sveikatai, laisvalaikiui ir kultūriniams ugdymui tenkinimą, įvertinant tėvų turtinę padėtį, sprendė, kad šalių dukters A. K., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš atsakovo turi būti priteista periodinėmis išmokomis 300,00 Lt kas mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą pripažįsta pagrįsta, nes teismas tirdamas vaiko poreikius kruopščiai aiškinosi bylos aplinkybes, detaliai nagrinėjo šalių paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu ir vertindamas įrodymus visumoje įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 str.). Savo išvadas teismas pakankamai motyvavo ir argumentavo (CPK 270 str.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir yra tos nuomonės, kad esant vaiko normaliai sveikatos būklei ir specialiųjų poreikių nebuvimui šiuo metu ieškovės prašomas priteisti 400,00 Lt išlaikymas ketverių metų vaikui pagal jos pateiktus paskaičiavimus, būtų nepagrįstai išdidintas, o atsakovo nurodomas išlaikymo dydis (teismo posėdžio metu 200,00 Lt) ir nurodomi apeliaciniame skunde argumentai, kad jis sumoka dukters išlaikymo išlaidas, nėra pagrindas šią sumą mažinti, nes tai neatitiktų vaiko interesų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pasikeitus tėvų turtinei padėčiai bei atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms jau priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas, todėl apeliantai ateityje turi galimybę pakartotinai kelti klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Apeliantai apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad teismas netinkamai vertino jų turtinę padėtį. Atsakovas nurodo, jog jo turtinė padėtis yra ženkliai blogesnė, nei ieškovės, su kuo ieškovė nesutinka. Pirmosios instancijos teismas tirdamas atsakovo turtinę padėtį byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, yra nedarbingas (netekęs 75 proc. darbingumo), dalį gaunamų pajamų turi skirti išimtinai savo sveikatos palaikymui ir pagerinimui. Šios nustatytos aplinkybės nėra paneigtos (CPK 178 str.). Teismas nustatė, kad ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turto (T.1, b.l. 11), tačiau gauna minimalų atlyginimą, moka paskolą ir pripažino, kad jos finansinė padėtis nėra labai gera. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, duomenis iš vaiko teisių apsaugos tarnybos darė išvadą, kad abu tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir sprendė, jog atsakovas šiuo metu pagal savo turtinę padėtį gali per mėnesį teikti ne didesnę kaip 300,00 Lt paramą vaikui išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas yra proporcingas nepilnametės dukters būtiniems poreikiams ir atsakovo gaunamoms pajamoms bei jo turtinei padėčiai, o visi apeliantų apeliacinių skundų argumentai dėl išlaikymo dydžio nesudaro pagrindo pripažinti, kad nustatant vaikui šiuo metu reikalingo išlaikymo dydį buvo nukrypta nuo proporcingumo principo ar pažeisti vaiko interesai.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Apeliantai apeliaciniuose skunduose kelia klausimą dėl, jų manymu, netinkamos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nagrinėjo tarp šalių iškilusį ginčą dėl atsakovo bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo. Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 str. 2 d.). Apylinkės teismas iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį ir atsakovo pareikštą priešieškinį sprendė, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su dukra yra per daug intensyvi. Teismas atkreipė dėmesį, kad dukra yra mažametė, tačiau nežiūrint į tai sprendė, jog vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su tėvu, kitais giminaičiais negyvenančiais kartu. Teismas įvertinęs atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes ir vaiko amžių darė išvadą, kad būtina išsaugoti vaiko bendravimą su tėvu, stiprinti tarp jų emocinį ryšį. Teismas nenustatė, kad atsakovo bendravimas su vaiku ieškovei nedalyvaujant gali sukelti vaikui stresą ar baimę ir tuo būtų pažeisti vaiko interesai. Teismas atsižvelgdamas į vaiko amžių ir siekiant dar tvirčiau sutvirtinti atsakovo ryšį su dukra pakoregavo tiek ieškovės, tiek atsakovo siūlomą nustatyti su vaiku bendravimo tvarką. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Apylinkės teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus nenustatė, kad atsakovo veiksmai ar poelgiai darytų dukrai neigiamą įtaką, tačiau taip pat vienareikšmiai nepritarė atsakovo pasiūlytai jo bendravimo su dukra tvarkai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje gautų įrodymų visumą bei vaiko interesus priėmė teisingą sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nes tėvas, lygiai taip pat kaip ir motina, turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant, kol tai nepažeidžia vaiko interesų. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės A. K. apeliacinio skundo argumentus, kad tėvo ir dukters bendravimas turėtų būti ribojamas, nes atsakovas turi negalę ir jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, kadangi vaikas negali būti atskirtas nuo tėvo dėl jo neįgalumo, o pats neįgalumo faktas savaime nesuponuoja asmens netinkamumo būti pilnaverčiu tėvu. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto A. K. apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nustatė minimalią bendravimo su dukra tvarką, nes nesutiko su atsakovo siūlymu paimti dukrą kasdien iš ugdymo įstaigos 13 val. ir parvežant ją į jos gyvenamąją vietą 18.30 val. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei įstatymo garantuojamas lygias tėvų teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, vaiko interesus pirmosios instancijos teismas nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Esant nurodytiems motyvams apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai dėl neteisingos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pripažintini nepagrįsti ir atmestini.
Dėl atstovavimo išlaidų dydžio ir pareigos juos kompensuoti apimties
Apeliantė A. K. apeliaciniame skunde nurodo argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymu. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau ši teisės norma nėra imperatyvi. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (CPK 93 str. 4 d.). Apeliantė mano, kad jai iš atsakovo turėtų būti priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1625,00 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, nes ieškinys buvo patenkintas, apeliantės skaičiavimu, 75 procentais. Ieškovė pateikė įrodymus apie jos pirmosios instancijos teisme sumokėtą iš viso 2500,00 Lt honorarą advokatei (T.1, b.l. 150-152). Atsakovas yra patyręs 1000,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų (T.1, b.l. 41). Teisėjų kolegijos manymu, klausimą dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė galėjo išspręsti kitu būdu, nesikreipiant į teismą ir nepatiriant bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovas šio ieškinio reikalavimo neginčijo, priešingai, su juo sutiko. Kiti ieškovės reikalavimai (priteisti išlaikymą dukrai ir nustatyti bendravimo su dukra tvarką) buvo patenkinti iš dalies, kaip ir atsakovo (nustatyti bendravimo su dukra tvarką). Kolegijos vertinimu, ieškovės siekis nustatyti dukrai išlaikymą teismo sprendimu negali būti laikomas pagrindu nustatinėti patenkintų / nepatenkintų reikalavimų proporcijas. Esant tokiai situacijai, ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad teismas nepagrįstai nepriteisė šalių bylinėjimosi išlaidų atmestini, o teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo tenkinti iš dalies, todėl teismas pagrįstai nepriteisė viena kitai bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 2 d.).
Atmetus apeliacinius skundus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.