Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-102-574/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-11-10Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-15
Bylos Nr.
1A-102-574/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31470-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Daiva Kazlauskienė, Audrius Cininas
Nuteistasis
A. P.
Advokatai
Liudmila Karvelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-102-574/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31470-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,nuteistajam A. P. ir jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio SKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalies – 5 000 Eur konfiskavimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 prom. neblaivumas, t.y., jis 2021 m. rugsėjo 10 d., apie 21.13 val., magistraliniame kelyje A2 Vilnius-Panevėžys 39,200 km (kryptis link Vilniaus), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį SKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,28 promilių neblaivumą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

1. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo pakeisti 2021 m. lapkričio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal artimos draugės A. K. laidavimą.

1.1. Nurodo, jog dėl šio incidento nuoširdžiai gailisi. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs eismo įvykį, yra padarytas dėl neatsargumo, esant intensyviam eismui, neviršijant maksimalaus leistino greičio, tamsiu paros metu, kas apsunkino eismo sąlygas. Eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų nebuvo, o didelė materialinė žala nepadaryta. Tokių pasekmių A. P. lengvabūdiškai nesitikėjo, tačiau tokia nusikalstama veika padaryta pirmą kartą gyvenime. Įvykus eismo įvykiui nebandė nuslėpti įvykio aplinkybių, o sąžiningai ir tinkamai įvykdė transporto priemonių vairuotojų pareigą įvykus eismo įvykiui, baudžiamojo proceso metu pripažino savo kaltę, davė parodymus, todėl palengvino ir pagreitino bylos tyrimą, visą baudžiamąjį procesą. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

1.2. Prašo būti perduotas pagal laidavimą A. K. atsakomybėn, kuri teismo posėdžio metu patvirtino, kad ją ir apeliantą sieja artimi santykiai, bendri ateities planai, ji gali daryti jam teigiamą įtaką. Vis tik, skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, jog jis neatitinka BK 40 straipsnyje keliamų sąlygų visumos dėl ankščiau padarytų 33 administracinių nusižengimų, nors 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Teismas neatsižvelgė, kad šie 33 administraciniai nusižengimai yra smulkūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai padaryti per daugiau kaip 20 metų vairavimo stažą, visos administracinės baudos yra apmokėtos. Tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas pirmą kartą gyvenime. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į teigiamas A. P. asmenines savybes (nuolatinę materialinę paramą labdaringoms organizacijoms, našlaičiams, Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ labdaringiems projektams), naujienų portalo „Delfi“ viešai publikuotas padėkas už labdaringą jo veiklą.

1.3. Apeliantas remiasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo praktika dėl teisingumo pricipo įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika dėl teisingo sprendimo priėmimo (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad, nagrinėjamu atveju, skundžiamas nuosprendis buvo priimtas formaliai, neįsigilinus ir neįvertinus bylai reikšmingų aplinkybių. Skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, dėl ko yra keistinas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės už jį laiduojant A. K..

Atsiliepimas

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

5. Įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

6. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 40 straipsnio 2 dalie 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-185-489/2018, 2K-116-1073/2018 ir kt.).

7. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą iš esmės grindė tuo, kad nenustatė būtinos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas įvertino aplinkybes, jog A. P. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino kaltę ir dėl to gailisi, tačiau, taip pat teismas atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, kurioje ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, spręsdamas dėl būtinų sąlygų BK 40 straipsnio nuostatų taikymui, įvertino aplinkybes apie tai, kad A. P. iki nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka baustas net 33 kartus, nusižengimai iš esmės buvo padaryti pažeidžiant Kelių eismo taisykles, dauguma atvejų viršijant leistiną greitį, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo tris galiojančias nuobaudas. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nėra visiškai atsitiktinio pobūdžio, o yra pasikartojančių, sistemingų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pasekmė. A. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias aplinkybes sureikšmino, nurodydamas, jog anksčiau jo padaryti Kalių eismo taisyklių pažeidimai yra smulkūs. Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

8. Šią nusikalstamą veiką A. P. padarė turėdamas tris galiojančias administracines nuobaudas už administracinius nusižengimus, taip pat susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, t. y. maksimalaus greičio viršijimu (b. l. 63-69). Taigi nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantas turėjo galiojančias administracines nuobaudas už greičio viršijimą, jų galiojimo laikotarpiu padarė nusikalstamą veiką. Visos nurodytos aplinkybės rodo, kad dėl anksčiau padarytų administracinių teisės pažeidimų bei administracinių nusižengimų jokių išvadų nepadarė, paskirtos nuobaudos nesulaikė nuo nusikaltimo padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Apeliantas nurodo, jog ankstesni padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra smulkūs, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi dalies dviejų metų laikotarpyje padarytų pažeidimų aplinkybes – greičio viršijimas 30 km/h (2021m. birželio 9 d.), 28 km/h (2021 m. sausio 16 d.), 29 km/h (2020 m. liepos 27 d.), 35 km/h (2019 m. rugpjūčio 10 d.), su šiais argumentais nesutinka, tokie pažeidimai nelaikytini smulkiais pažeidimais, nekeliančiais grėsmės eismo saugumui.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. P. vairavo transporto priemonę, kai jo iškvėptame ore buvo 2,13 promilių etilo alkoholio koncentracija, kuri žymiai viršija įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, t. y. 1,5 promilės neblaivumas. Be to, darydamas nusikalstamą veiką, suvokė, jog yra neblaivus, t. y. suprato grėsmę, kurią savo veiksmais kelia kitų asmenų sveikatai, turtui ir netgi gyvybei, automobilį vairavo tamsiu paros metu, vartojo alkoholį automobilyje, važiavo automagistralėje, kur leistinas greitis yra 130 km/h., sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Nors apelianto veiksmais nebuvo sukeltos sunkesnės pasekmės, t. y. sutrikdyta asmenų sveikata, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pasekmių išvengta tik dėl laimingai susiklosčiusių aplinkybių. Kaip matyti iš bylos duomenų, automobilis „Ford Galaxy“, į kurį atsitrenkė apelianto vairuojamas automobilis, nuo smūgio vertėsi į griovį ant stogo.

10. Priešingai, nei nurodo apeliantas, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti 33 administracinių pažeidimai bei nusižengimai yra padaryti 30 metų laikotarpyje, iš byloje esančių Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog jie padaryti laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2021 m. spalio 9 d. (b. l. 72-75). Nors dalis administracinių teisės pažeidimų padaryti pakankamai seniai, tačiau pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, nuolat kartojosi, kaip minėta, nusikalstamos veikos padarymo metu trys nuobaudos buvo galiojančios. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, pagrįstai sprendė, jog nėra vienos iš sąlygų taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

11. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teigiamas jo asmenines savybes – nuolatinę materialinę paramą labdaringoms organizacijoms, našlaičiams, Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ labdaringiems projektams, naujienų portalo „Delfi“ viešai publikuotas padėkas už labdaringą jo veiklą. Šios apelianto nurodomos faktinės aplinkybės apie jo labdaringą veiklą neabejotinai vertinamos teigiamai, tačiau, nurodytų motyvų kontekste, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos vertinant ankstesnius administracinius teisės pažeidimus ar administracinius nusižengimus, nekeičia teismo padarytų išvadų, jog byloje nenustatytos visos būtinosios sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo kitaip vertinti aptariamas aplinkybes ir daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

12. Kaip matyti iš nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, įvertino A. P. teigiamai charakterizuojančius duomenis ir paskyrė bausmę – baudą, jos dydį parinkdamas artimą minimaliam baudos dydžiui, taip pat sprendė konfiskuoti tik dalį automobilio „Skoda Superb“, vertės – 5000 Eur (byloje nustatyta vidutinė automobilio vertė – 24 420 Eur), įvertinęs visus byloje surinktus apeliantą teigiamai charakterizuojančius duomenis.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad klausimas dėl laidavimo instituto nuostatų taikymo A. P. pirmosios instancijos teismo, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo išspręstas tinkamai, neatsietai nuo nuteistojo padarytos veikos pobūdžio ir jo asmenybės. Nors teigiamai vertintini apelianto skunde akcentuojami jo asmenybę apibūdinantys duomenys – buvo teisiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, dirba, užsiima labdaringa veikla, tačiau jų visuma minėtos išvados nepaneigia.

14. Nenustačius visų būtinų sąlygų taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo spręsti dėl A. P. perdavimo laiduotojui, todėl apelianto argumentai, susiję su laiduotojo tinkamumu, nesvarstomi.

15. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. P. apeliacinio skundo netenkinti ir 2021 m. lapkričio 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audrius CininasDaiva KazlauskienėJurgita Mačionytė