Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui C. R. C. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė V. R. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad atsakovui apie bylos eigą pranešta, naudojantis socialinių tinklų pagalba, atsakovas nepageidauja dalyvauti byloje (1 t., b. l. 68-69; 2 t., b. l. 24). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Kauno apylinkės teismo pirmininko 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr.V-67 „Dėl teismo darbuotojų darbo organizavimo ir asmenų aptarnavimo organizavimo Kauno apylinkės teisme paskelbtos ekstremalios padėties ir karantino dėl koronaviruso (COVID-19) grėsmės laikotarpiu“ bei siekiant laikytis karantino režimo, byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka nedalyvaujant proceso dalyviams (CPK 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Tam, jog nebūtų pažeisti vaikų interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikams sveikai vystytis. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne - išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (CK 3.192 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt). Šiuo metu nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta MMA(minimali mėnesinė alga) yra 607 Eur, 2018 m. buvo 400 Eur.

Ieškovė nurodė, jog su atsakovu pradėjo gyventi atskirai jai po sūnaus gimimo išvykus į Lietuvą, o atsakovui likus Airijoje, bendravo toliau. Nors 2016 m. vasarą jie susipyko, tačiau nepaisant to iki 2017 m. sausio mėnesio tėvas sūnui skirdavo išlaikymą, tačiau nuo 2017 m. vasario 1 d. atsakovas nustojo sūnui siųsti pinigus , kitais būdais prie jo išlaikymo neprisidėjo, todėl prašo priteisti iš atsakovo 3 150,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kurį paskaičiavo pati po 150,00 Eur kas mėnesį. Bendraujant su atsakovu jis aiškino, kad jo mėnesinės pajamos yra apie 1500 Eur. Ieškovės mėnesinės pajamos 520 Eur atlyginimas ir 45 Eur mokama išmoka, viso 565 Eur, nekilnojamojo turto neturi.

Atsakovas šioje byloje nuomonės dėl ieškovės reikalavimų nepareiškė. Tačiau ieškovė pateikė įrodymus (susirašinėjimą su atsakovu per socialinius tinklus), matyti, kad atsakovas dėl šio ieškinio bei ieškovės atžvilgiu yra nusiteikęs priešiškai, atsakovas kaltina ieškovę slapta išsivežus sūnų į savo šalį, dėl išlaikymo vaikui dydžio, kurį gali skirti, nepasisako, ketina pareikšti ieškovei reikalavimus dėl vaiko pagrobimo ( bylos 1 t., b. l. 21-31, 70, 82-85, 2 t., b.l. 24-27).

Skyrius, atsižvelgdamas į teisėtus nepilnamečio vaiko interesus, pritaria, jog iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. C. būtų priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis įmokomis iki vaiko pilnametystės.

Skyrius pritaria, kad iš atsakovo būtų priteistas materialinio išlaikymo vaikui įsiskolinimas, jei teismui bus pateikti tokio įsiskolinimo susidarymą patvirtinantys įrodymai( bylos 1 t, b.l. 55-57).

Šalys dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio šalys nesusitarė gera valia . Vaikas lanko mokyklą-darželį ,, (duomenys neskelbtini)“ paruošiamąją mokyklinę grupę, ieškovė su sūnumi gyvena bute (duomenys neskelbtini), viena išlaiko butą ir sūnų, sūnus ugdomas, lavinamas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo lydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).Atsižvelgiant į pateiktą Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, esant tėvo pareigai išlaikyti vaiką, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystėmis kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Tai patvirtinama kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje T. K. v. G. K., byla Nr. 3K-3-411/2008). Be to, teis­mų prak­ti­ko­je laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., byla Nr. 3K-3-320/2006; 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-242/2005). Teismas daro išvadą, kad nepilnamečio D. C. (pagal Airijoje (duomenys neskelbtini) išduotą gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) – vaiko pavardė C.) gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, kadangi vaikas, pasak ieškovės, nuo gimimo gyvena kartu su ja Lietuvoje, čia lanko ugdymo įstaigas ir jam yra įprastos gyvenimo sąlygos. Iš ieškovės pateiktų susirašinėjimo su atsakovu įrodymų matyti, kad atsakovas pasisako dėl to, kad vaikas nemoka taisyklingos angliškos kalbos, vaikas jam atrodo per lėto būdo, mano, kad vaikui paaugus, jis pasirinks gyvenamąją vietą pas tėvą, tarp ieškovės ir atsakovo yra nesutarimų dėl vaiko gyvenamosios vietos, kadangi ieškovė išvyko su vaiku iš Airijos (1 t., b. l.21- 29). Atsakovas gyvena užsienio valstybėje (Airijoje), duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gyvenimo sąlygas nėra, vaikas nuolat nuo gimimo gyvena su mama, kuri rūpinasi vaiko auginimu, auklėjimu, išlaikymu.

Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad buities sąlygos pas ieškovę geros, vaikas auga su mama name (duomenys neskelbtini), sūnui skirtas atskiras kambarys su baldais, kambaryje yra žaislai ir vaiko lavinimui būtini daiktai, sūnus lanko Jonavos Panerio mokyklos priešmokyklinę klasę. Po užsiėmimų mokykloje, vaikas lanko chorą kultūros centre. Atsakovas su sūnumi bendrauja socialinių tinklų pagalba.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.170 str. nuostatomis, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyriumi, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesutaria dėl skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Teismas nustato skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, dėl kurių gali būti pažeisti šalių mažamečio vaiko interesai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius nuomone, yra tikslinga nustatyti atskirai nuo vaiko gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius šiuo metu neturi objektyvių duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaiku prieštarautų teisėtiems vaiko interesams, pritaria vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su vaiko mama ( bylos t.1, b.l.55-57).

Jei kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

Atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, dėl kurių gali būti pažeisti šalių mažamečio vaiko interesai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadą, tą aplinkybę, kad vaikas nuolat gyvena su mama, atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė, bylos eiga nesidomi, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko mama (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Įstatymas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.).

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.). CK 170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad atsakovo C. R. C. bendravimas su vaiku kenktų nepilnamečio sūnaus D. C. (pagal Airijoje (duomenys neskelbtini) išduotą gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) – vaiko pavardė C.) interesams ar darytų jam žalingą įtaką. Atsižvelgiant į ieškovės poziciją, matyti, jog ji nedraudžia vaikui bendrauti su atsakovu. Vis dėlto teismas atsižvelgia į tai (kaip matyti iš ieškovės pateiktų susirašinėjimo žinučių turinio), kad tarp šalių susiklostė įtempti santykiai, todėl siekiant išvengti ateityje galimai kilsiančių nesutarimų tarp skirtingų prigimtinių kultūrų ir požiūrių į vaiko auklėjimą bei bendravimą su vaiku šalių, kurie galimai neigiamai įtakotų ir vaiko psichologinę būklę, nustatytina atsakovo C. R. C. ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, kuri šalims gyvenant skirtingose valstybėse minimaliai atitiktų proceso šalių bei nepilnamečio vaiko interesus, t. y. ieškovės nurodytomis sąlygomis.

Be to, pažymėtina, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi LR CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi objektyvių duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaiku prieštarautų teisėtiems vaiko interesams, pritaria vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su vaiko mama (1 t., b.l.55-57).

Atsakovas bylos eiga nesidomi, nepateikė atsiliepimo teismui, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką pagal pateiktą ieškinį, atsižvelgdamas į vaiko interesus, ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui auklėti vaiką pasiūlyta tvarka (CK 3.175 straipsnis).

Akcentuojama, kad vaikų bendravimo tvarkos neįmanoma smulkiai reglamentuoti ilgam laikui į ateitį, nes gyvenimo situacijos ir vaikų poreikiai nuolat keičiasi, todėl šalys turi ieškoti kompromisų, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus. Tėvų elgesys šiuo aspektu svarbus ir tuo, kad toks elgesys vertintinas kaip gebėjimas tinkamai atlikti savo tėvų pareigas taip, kad dėl tėvų tarpusavio konfliktų, nesutarimų nebūtų padaryta žala vaikų interesams ir nekiltų būtinybės jų ginti įstatymų nustatyta tvarka.

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė V. R. pateikdama teismui ieškinį dėl išlaikymo priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis 54,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 95,00 Eur dėl išlaikymo įsiskolinimo, 100,00 Eur dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir 100,00 Eur dėl bendravimo tvarkos nustatymo, viso – 349,00 Eur, kurie patenkinus ieškinį visiškai, priteistini iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

2018 m. balandžio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-1852-7290 ieškovei V. R. buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, ji nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista šio sprendimo pagrindu (1 t., b. l. 4). Duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, byloje nėra. Pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro – 390,77 Eur (1 t., b. l. 115), kurios ieškinį patenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje 23,66 Eur, kurios ieškinį patenkinus visiškai priteistinos valstybei iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Šiame procese už atliktas vertimo paslaugas buvo pateiktos sąskaitos faktūros (1 t., b. l. 66, 77, 111; 2 t., b. l. 189) bendrai 61,15 Eur sumai, kurios apmokamos iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų, todėl iš atsakovo nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 91 straipsnis 4 dalis).

2018 m. lapkričio 30 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove – jo motina V. R. naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88, 91, 93, 96 ir 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo C. R. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikos Respublikoje, socialinio draudimo numeris Airijoje (duomenys neskelbtini) , leidimo gyventi Airijoje (GNIB) Nr.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ) nepilnamečio vaiko D. C. (pagal Airijoje (duomenys neskelbtini) išduotą gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) – vaiko pavardė C.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ), išlaikymui po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesinį išlaikymą, mokamą nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui vaikui D. C. (pagal Airijoje (duomenys neskelbtini) išduotą gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) – vaiko pavardė C.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, pavedant jomis disponuoti, skirti jo motiną V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo C. R. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikos Respublikoje, socialinio draudimo numeris Airijoje (duomenys neskelbtini), leidimo gyventi Airijoje (GNIB) Nr.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ) materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. C. (pagal Airijoje (duomenys neskelbtini) išduotą gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) – vaiko pavardė C.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) įsiskolinimą 3 150,00 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. (viso 21 mėn. po 150 Eur).

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. C. (pagal Airijoje (duomenys neskelbtini) išduotą gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) – vaiko pavardė C.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ) gyvenamąją vietą su ieškove, tai yra su vaiko motina V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tėvo C. R. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gim. (duomenys neskelbtini) ) bendravimo su vaiku D. C. (pagal Airijoje (duomenys neskelbtini) išduotą gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) – vaiko pavardė C.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) ir dalyvavimo jo auklėjime sekančią tvarką:

1) po teismo sprendimo 2 metų laikotarpyje tėvas su vaiku bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje kiekvieną mėnesio porinį šeštadienį nuo 10 valandos iki tos pačios dienos 14 valandos bei kiekvieną mėnesio porinį sekmadienį nuo 10 valandos iki 14 valandos. Vaiko tėvas apie planuojamą bendravimą su vaiku, vaiko motinai praneša ne vėliau kaip prieš 7 dienas.

2) Pasibaigus 2 metų pereinamajam laikotarpiui vaiko tėvas ir vaikas bendrauja kiekvieną mėnesio porinį savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val. Vaiko tėvas apie planuojamą bendravimą su vaiku vaiko motinai praneša ne vėliau kaip prieš 7 dienas.

3) Po pereinamojo laikotarpio vaiko tėvas turi teisę su vaiku praleisti 15 dienų atostogas, atostogų laiką ir vietą su vaiko motina suderinęs ne vėliau kaip prieš 30 dienų.

Priteisti iš atsakovo C. R. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikos Respublikoje, socialinio draudimo numeris Airijoje (duomenys neskelbtini), leidimo gyventi Airijoje (GNIB) Nr.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ) valstybės naudai:

- 372,66 Eur (tris šimtus septyniasdešimt du eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų (mokėti - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660);

- 390,77 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų 77 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).

Panaikinti 2018 m. lapkričio 30 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymą su jo motina V. R..

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.