- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-479-511-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-01052-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Jolanta Raščiuvienė, Pranas Šimkus
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Advokatai
- Rolandas Vaitiekūnas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (pirmininkaujančiojo), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei, gynėjui advokatui Rolandui Vaitiekūnui, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės – K. B., nukentėjusiojo atstovui R. S.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-17 nuosprendžio, kuriuo K. B. vadovaujantis BK 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. numatytų nusikalstamų veikų padarymą, byla jo atžvilgiu nutraukta ir jis perduotas D. B. pagal laidavimą dviejų metų laikotarpiui be užstato. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str., K. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 7 MGL (910 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Be to, šiuo nuosprendžiu iš K. B. priteista: nukentėjusiajam E. B. 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1200 Lt išlaidų atstovo pagalbai byloje apmokėti išlaidų; Panevėžio teritorinei ligonių kasai – 2589,73 Lt gydymo išlaidų; valstybei – 20,00 Lt proceso (pašto) išlaidų. Civilinis ieškinys dalyje dėl 5395,49 turtinės žalos atlyginimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, pripažįstant nukentėjusiojo E. B. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
K. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. numatytų nusikalstamų veikų padarymą, kuomet jis 2013 m. spalio 5 d. apie 02.43 val. viešoje vietoje, tai yra naktinio klubo „S. C.“, esančio (duomenys neskelbtini), salėje, klubo lankytojų akivaizdoje dėl chuliganiškų paskatų – be jokios priežasties tyčia kumščiu sudavė ne mažiau, kaip vieną smūgį nukentėjusiajam E. B. į veidą, padarydamas apatinio žandikaulio lūžį, tokiais veiksmais jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto vartojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei E. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis E. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-17 nuosprendį dalyje dėl K. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei bylos nutraukimo – K. B. pripažinti kaltu pagal BK 284 str. 1 d., ir 138 str. 2 d. 8 p. ir skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Apeliantas mano, kad teismas netinkamai taikė BK 40 str. nuostatas, priėmė nepagrįstą nuosprendį, kuris turi būti pakeistas (BK 328 str. l p.). Apelianto manymu, teismo išvados dėl galimumo atleisti K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neatitinka BK 40 str. numatytų imperatyvių nuostatų, kurioms esant yra galimas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Apeliantas teigia, kad vien kaltininko mamos D. B. prašymo pateikimo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylai nutraukti nepakanka.
Teigiama, kad K. B. kaltu prisipažino visiškai tik dėl to, jog būtų svarstoma galimybė atiduoti jį pagal laidavimą. Tokią išvadą galima daryti atsižvelgiant į K. B. elgesį teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jo klausimai kitiems byloje dalyvavusiems asmenims buvo formuluojami taip, kad jam ir jo draugams buvo kilęs didelis pavojus būti sužalotais ar kandžiai įžeistais. Be to, nors kaltinamasis teismui pareiškė, kad jis kaltę pripažįsta visiškai, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu duodamas parodymus nesakė, kad gailisi. Vien žodžio ištarimas „gailiuosi“ dar nereiškia, kad asmuo tikrai gailisi. Asmens gailestį nusako ne pats žodis, bet jo veiksmai, elgesys, iš kurių aplinkiniai asmenys gali suprasti, kad asmuo gailisi. Kad kaltinamasis gailisi, nesuprato ir to nekonstatavo ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja, tokia aplinkybė nekonstatuota kaltinamajame akte. Apeliantas teigia, kad prireikė 5 mėnesių, kad K. B. ištartų atsiprašymo žodį. Tačiau kaltinamojo ištartas žodis „atsiprašau“ buvo nenuoširdus, pasakytas formaliai tam, kad bent minimaliai būtų pagrindas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl teismas neturėjo pagrindo atleisti kaltinamojo nuo bausmės, nes nėra BK 40 str. 2 d. 2 p. nurodytos sąlygos, t.y. gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Apelianto manymu, nebuvo ir BK 40 str. 2 d. 3 p. nurodytų sąlygų – bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą, arba įsipareigoti ją atlyginti. Kaltinamasis bylos teisminio nagrinėjimo metu pašto perlaida persiuntė nukentėjusiajam 200 litų žalai atlyginti. Tokios sumos negalima laikyti daliniu žalos atlyginimu. Tai ne dalinis žalos atlyginimas, o pasityčiojimas iš nukentėjusiojo. Kad K. B. nesigailėjo ir to neparodė savo elgesiu, tai tik patvirtinimas, jog jis ne tik, kad nesigaili, bet ir nesistengė atlyginti padarytos žalos nukentėjusiajam. Jis net nenurodė teismui ar sutinka su jam pareikštu civiliniu ieškiniu, o paaiškino, kad jis nedirba, neturi pajamų ir negali atlyginti padarytos žalos. Ne tik, kad neatlygino žalos, kaip kad reikalauja įstatymas sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, bet net ir nebandė teikti kokio nors įsipareigojimo ateityje atlyginti padarytą žalą. Teismo nuosprendžio nuostata, kad pasižadėjo atlyginti žalą nukentėjusiajam, o tai laikoma BPK nustatyta tvarka užfiksuotu įsipareigojimu atlyginti teismo priteistą žalą, negali būti tapatinama su konkrečiu įsipareigojimu ateityje atlyginti padarytą žalą. Įsipareigojimas suprantamas kaip konkrečios sumos sumokėjimas konkrečiais terminais. Pasakymas, kad kiek teismas priteis, tiek ir stengsiuosi atlyginti, nėra įsipareigojimas ir netgi nėra ieškinio pripažinimas. Nenurodant ar sutinkama su pareikštu ieškiniu, negalima teigti, kad yra įsipareigojimas atlyginti padarytą žalą.
Apeliantas mano, kad teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad kaltinamasis visiškai atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog kaltinamasis, be jokios priežasties, būtent tai ir apibūdina jo chuliganiškus veiksmus, sužalojo nukentėjusįjį, paties kaltinamojo teigimu, jo anksčiau net nepažinojo, nebuvus nei menkiausio preteksto užpulti nukentėjusįjį, jį užpuolė. Dėl kaltinamojo elgesio nukentėjo ne tik E. B., bet buvo sugadinta ir kitų klube buvusių asmenų nuotaika, nutraukta to vakaro klubo veikla. Šias aplinkybes patvirtino visi apklausti liudytojai. Apelianto įsitikinimu, kadangi kaltinamojo kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., ir 138 str. 2 d. 8 p. padarymu pilnai įrodyta, K. B. turi būti pripažintas kaltu dėl šių nusikalstamų veikų padarymu ir jam paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.
Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal BK 40 str. 1 d. asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.).
Įvertinus visus bylos duomenis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl visų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimo.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra pateiktas D. B. prašymas perduoti sūnų K. B. jo atsakomybei pagal laidavimą. Bylos duomenys patvirtina, kad K. B. padarė du tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus esant idealiai sutapčiai, jis nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. B. studijuoja (duomenys neskelbtini) fakultete magistrantūroje, charakterizuojamas teigiamai, nusikaltimų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, jo padarytos nusikalstamos veikos vertintinos kaip atsitiktinės ir dalinai sąlygos klaidingai suvoktos įvykio situacijos. Kardomųjų priemonių pažeidimas nesukliudė bylos nagrinėjimo eigai, be to, dalinai pateisintas objektyviomis aplinkybėmis.
Visuma šių duomenų patvirtina, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą išvadą dėl pagrindo manyti, kad K. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojos D. B. asmenybė dėl ją teigiamai charakterizuojančių aplinkybių bei, kad laiduotoja gali daryti teigiamą įtaką K. B., apylinkės teismui nesukėlė abejonių pagrįstai. Apylinkės teismas teisingai nusprendė, kad yra visos privalomos sąlygos, numatytos BK 40 str. 1-3 dalyse, ir K. B. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (dvejiems metams), paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.).
Apeliantas ginčija BK 40 str. 2 d. 2 p. numatyto pagrindo - visiško kaltės pripažinimo buvimą ir gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. Byloje esantys duomenys nekelia abejonių dėl minėtos aplinkybės buvimo, ką patvirtina apeliacinės instancijos teisme K. B. ne tik pakartotinai pareikštas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis, tačiau realiai atlikti veiksmai – jis pateikė kvitus apie naujai atlygintą žalos dalį ir teismo paskirtos įmokos į nukentėjusiųjų asmenų fondą sumokėjimą.
Vertinant BK 40 str. 2 d. 3 p. numatyto pagrindo – bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą arba įsipareigojimą ją atlyginti, jei ji buvo padaryta, buvimą, pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu K. B. buvo atlyginęs 200 Lt žalos dalį, kartu su laiduotoja teismo akivaizdoje sutiko ir pasižadėjo atlyginti nukentėjusiajam likusią padarytą žalą. K. B. po skundžiamo nuosprendžio priėmimo atlygino nukentėjusiajam dar dalį žalos – 1330 Lt, taip pat sumokėjo Valstybinei ligonių kasai priteistą sumą bei teismo nustatytą įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (tai patvirtina gynėjo apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai). Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pagal besimokančio ir tėvų išlaikomo asmens išgales, tai nėra mažos sumos ir jų sumokėjimas rodo realias pastangas vykdyti įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje K. B. dar kartą patvirtino įsipareigojimą dėl likusios žalos nukentėjusiajam atlyginimo, paaiškino, jog jau baigė magistro studijas, įsidarbins. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis K. B. atlygins nukentėjusiajam visą padarytą žalą.
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo motyvais keisti naikinti ar keisti priimtą sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Nukentėjusiojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.