- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 1-130-749/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-01052-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Kaltinamasis
- K. B.
- Civilinis ieškovas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas
dalyvaujant prokurorei Linai Šimonienei, nukentėjusiajam E. B., jo atstovui Rimantui Savickui, kaltinamajam K. B., jo gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui, nedalyvaujant civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto magistrantūros studentas, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. 2013 m. spalio 5 d., apie 02.43 val. viešoje vietoje, tai yra naktinio klubo „Sweet Club“, esančio Piniavos sk. 10, Panevėžyje, salėje, klubo lankytojų akivaizdoje dėl chuliganiškų paskatų – be jokios priežasties tyčia kumščiu sudavė ne mažiau, kaip vieną smūgį nukentėjusiajam E. B. į veidą, padarydamas apatinio žandikaulio lūžį. Tokiais veiksmais jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto vartojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei E. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Kaltinamasis K. B. teisme kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, mano, kad pasielgė pagal situaciją neadekvačiai. Nedavė parodymų pirmas nes jam buvo įdomi kitų žmonių nuomonė, kaip jie vertina tą situaciją. Įvykio metu manė, kad elgiasi teisingai, bet dabar apsvarstęs mano, kad neteisingai. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja sakė, kad jis yra kaltas. Prašė prieš tai leisti susipažinti su filmuota medžiaga, gavo atsakymą, kad tai gali pakenkti tyrimui. Neskundė tokio nutarimo, patikėjo prokurorės žodžiais, kad gali pakenkti. Į klubą atvyko spalio 4 d., apie 24 val., galėjo būti jau ir spalio 5 d. Buvo jis, A. L. ir G. S.. Bendravo, šoko, linksminosi. Žmonių klube buvo ne per daugiausia, matėsi gretimi staleliai, už 3 - 4 m, netoliese sėdėjo didelė kompanija, gal kokie septyni žmonės, tikrai ne trys. Nebuvo tarp jų jokių įvykių, viskas prasidėjo, kaip ruošėsi vykti namo, apie trečią valandą. Iki atvykimo į klubą buvo išgėręs bokalą alaus, o klube negėrė, susitarė su G. išgerti po taurelę ir tada eiti namo. Prie baro nusipirko po 40 g brendžio ir po 200 g ,,Coca-Cola“, susipylė brendį į taures. Gi. šalia nebebuvo. Grįžo prie stalelio ir pamatė realų konfliktą. Kol buvo su G. prie baro, kažkas „prisikabino“ prie A.. Nukentėjusysis pasakė G.: ,,Ateik čia“, susikeikė, ,,Kas yra?“ Vėl susikeikė. G. irgi netylėjo. Iš tokio elgesio galima buvo susidaryti įspūdį, kad tas vaikinas nori susidoroti su jo draugu. Pačios konflikto pradžios nematė. Rankoje turėjo taures, apsisuko jas padėti. Nusistebėjo, kodėl neateina apsauga konflikto malšinti, apžvelgė salę, apsaugos nematė. Priėjo prie draugų pasidomėti kas čia įvyko. Už 3 metrų nukentėjusysis ir prieš tai kalbėjęs liudytojas kažką kalbėjosi tarpusavyje. Jis padėjo taures, žengė žingsnį ir nugirdo, kad liudytojas ramina nukentėjusįjį, kad čia nieko nėra, einam atsisėsti. Nukentėjusysis liudytojui pasitraukti, tas paklausė nukentėjusiojo, nusisuko ir ėjo tolyn. Tada jis mato, kaip nukentėjusysis išsitempia, pradeda artintis prie draugų, jis jam sušuko, kad nelįstų, jis neišgirdo, tada jis (kaltinamasis) trenkė nukentėjusiajam vieną kartą į veido sritį. Susikibo už drabužių, jis griebė už kaklo, jis jam neleido, abu prarado koordinaciją. Iš kažkur atsirado apsauga, jį prispaudė prie minkštasuolio, o E. grūmėsi su apsauga ant grindų. Jį apsauga paleido, nes pasakė, kad jau yra ramus. Pasakė draugams, kad eina iš čia, nes situacija nesaugi, išsigando savo sveikatai gręsiančio pavojaus ir pasišalino iš įvykio vietos. Norėjo viską apmąstyti, perėjo pėsčias per visą Rožyną, išsikvietė „taksi“ ir grįžo namo. Kitą rytą pranešė tėvams, kuriuos labai gerbia, bandė kartu analizuoti. Manė, kad draugams gresia realus pavojus. Jam pačiam pavojaus nebuvo, nes jis iš šalies stebėjo visą veiksmą. Dabar galvoja, kad neadekvačiai vertino susidariusią situaciją. Šiaip jis yra ramus žmogus, niekada nevartoja smurto. Jam tuo metu pasirodė ta situacija grėsminga. Mėgino su nukentėjusiuoju susisiekti per ikiteisminio tyrimo tyrėją, tačiau jam liepė kreiptis į jo advokatą. Naudodamasis ta proga, nori nukentėjusiojo atsiprašyti už tą smūgį, patirtą skausmą už sužalojimą. Neturėjau blogų kėslų. Šiuo metu studijuoja magistrantūros antrame kurse, rašo diplominį darbą politinės filosofijos tematika. Baigus mokslus, bandys ieškoti darbo šioje srityje. Dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti prašo teismo nuspręsti pačiam. Mano, kad neturtinei žalai 12000 Lt per daug, nes jis neturi darbo, mokosi, jam sunku būtų tokius pinigus surinkti. Tačiau teismo priteistą sumą įsipareigoja atlyginti. Už advokato pagalbą išlaidas sutinka atlyginti. Yra registruotas Darbo biržoje, gauna socialinę paramą ir socialinė stipendija bus skirta. Šiai dienai realios pajamos su būsima socialine stipendija bus apie 700 Lt, nekilnojamojo turto neturi. Dėl pragyvenimo yra dėkingas savo tėvams. Studijuoja, buto nuoma jam ir sesei rūpinasi tėvai. Mokslas šiuo metu nemokamas. Įsipareigoja atlyginti žalą. Susiras darbą, gal bus įmanoma iš tų būsimų išmokų atlyginti žalą. Taip pat tikisi, kad tėvai paskolins pinigų.
Nukentėjusysis E. B. teisme paaiškino, kad 2013-10-05, apie 02.45 val. į naktinį klubą „Sweet Club“, esantį adresu Piniavos sk. 10, Panevėžyje, atvyko su draugais A. S., A. B.. Klube jis pamatė prie staliuko sėdinčią panelę ir nusprendė ją pakviesti šokti, priėjo prie jos, ištiesė jai ranką ir pasiūlė pašokti. Tuomet prie jo iš nugaros kažkas priėjo ir užlaužė jam ranką. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo merginos vaikinas liudytojas G. S.. Jis greitai ranką ištraukė, atsisuko ir įvyko žodinis konfliktas. Tada įsiterpė ir minėtoji mergina, liudytoja A. L.. Staiga jis pajuto smūgį ranka į dešinio žandikaulio pusę. Po smūgio apsisuko galva, buvo šoko būsenoje, nelabai prisimena, kas buvo toliau. Atsitokėjo tik tualete, kur į veidrodį pasižiūrėjęs pastebėjo, kad persikreipęs žandikaulis. Žandikaulį pasistatė į vietą, labai skaudėjo, draugai iškvietė taksi ir išvažiavo į ligoninę. Pažymėjo, kad alkoholio nevartojo, buvo blaivus. Nurodė, kad jam nustatyti du atviri lūžiai, pašalintas vienas dantis, žandikaulis vis dar turi paslankumą, jis nejaučia apatinės smakro dalies. Ligoninėje gydėsi apie savaitę, gijimo procesas užtruko virš 2 mėnesių. Tuo metu dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), po įvykio gavo išmokas iš Sodros, bet jos buvo mažesnės, negu būtų gavęs iš darbovietės, patyrė finansinių nuostolių. Civilinio ieškinio turtinės žalos 5395,49 Lt suma paskaičiuota pagal tai, kiek galėjo uždirbti dirbdamas. Neturtinę žalą vertina pagal tai, ką patyrė, ką reikėjo išgyventi. Nedarbingumas pasibaigė, bet pasekmės vis dar jaučiamos. Žandikaulis neatsistatė iki galo, valgant treška, trūko dantų šaknys, gali tekti protezuoti. Apatinis smakras liko nejautrus. Priekiniai 4-5 dantys nejautrūs. Liko kakle randas. Po smūgio jam buvo baisus šokas. Matė, kad tarp priekinių dantų yra tarpas, lenda pirštas, dantys prasilenkė per 2 cm. Pats pasistatė žandikaulį į vietą. Negalėjo kalbėti. Kraujas bėgo labai stipriai. Nedarbingumas užbaigtas, bet nervų sistema vis dar pažeista. Darbe jis dirba fizinį darbą, reikia kilnoti sunkius daiktus, bet jis nebegali pilnu krūviu dirbti, nes keliant didelį svorį plęšia žandikaulį. Du mėnesius jis negalėjo valgyti, maitinosi tik skysčiais. Numetė 12-13 kg svorio. Negalėjo kalbėti, bendrauti su draugais. Buvo sutrikęs bendravimas. Gyvenimas pasikeitė radikaliai. Negalėjo daryti to, kas anksčiau labai patikdavo.
Liudytojas R. Z. teisme paaiškino, kad yra apsaugos darbuotojas, 2013-10-05 naktį dirbo kube, prieš įvykį stovėjo prie baro, kuris yra tik užlipus į antrą aukštą, ir stebėjo situaciją. Matė kaip kaltinamasis E. B. smūgiavo vieną kartą, kumščiu sudavė į dešinį žandikaulį. Smūgis buvo suduotas netikėtai. Nukentėjusysis iškart po smūgio nugriuvo. Pamatęs įvykį, jis pribėgo prie nukentėjusiojo, norėjo apsaugoti nuo tolimesnių muštynių, skyrė. Po smūgio nukentėjusysis buvo šoko būsenos. Jis su nukentėjusiuoju susikibo ir griuvo. Po to užvirė chaosas. Paklausė jo, kaip jaučiasi, jis kažką sumurmėjo ir nuėjo. Po visko jis ant laiptų matė nukentėjusįjį, matė, kad jam buvo sulaužytas žandikaulis. Liudytojas patikslino, kad iš pradžių kaltinamasis sudavė stovinčiam nukentėjusiajam, paskui mušė gulintį. Iš pasalų viskas buvo padaryta. Po konfliktinės situacijos jis užlaikė E. B. draugus, nes jie labai niršo. Bet nieko daugiau neįvyko, nes K. B. iškart po įvykio pabėgo.
Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tikslaus laiko neprisimena, galėjo būti 2013-10-05, apie 12 val. vakaro jis ir E. su draugais – buvo 7 žmonės – atvykome į klubą „Sweet Club“ su taksi. Atėję į klubą, atsisėdo prie staliuko, pašoko, padainavo, šiek tiek nusipirko atsigerti alkoholinio gėrimo. Liudytojas nurodė, kad išgėrė nedaug, nespėjo, nes suskambo telefonas ir jis išėjo į kiemą pasišnekėti telefonu. Kai buvo lauke, bešnekėdamas telefonu, per petį pamatė, kad vienas asmuo greitai išbėgo į lauką, įsėdo į automobilį – tamsiai mėlyną Renault Scenic, turbūt įsėdo į taksi ir išvažiavo. Tada atbėgo A. ir pasakė, kad kažkas sužeidė E., sudavė jam į veidą. Jis nubėgo pas E., pamatė jį kieme, kad jam bėga kraujas, nesuėjo dantys. Draugai pasakojo, kad vieni draugai sėdėjo prie staliuko, o E. nuėjo pašokdinti panelės, ištiesęs ranką, tada jos draugas užlaužė jam ranką už nugaros, bet E. išsilaisvino, o kitas iš nugaros, iš pasalų jam trenkė. Liudytojas A. S. nurodė, kad visi draugai, taip pat ir nukentėjusysis pasiėmė po bokalą alaus, bet nugėrė nedaug, nespėjo išgerti.
Liudytojas G. S. teisme parodė, kad 2013-10-05, apie 00.30 val. nuvyko į klubą „Sweet Club“ su K. B. ir A. L.. A. L. atsisėdo ant minkštasuolio, o jie nuėjome prie baro nusipirkti gėrimo. Atsisukęs pamatė, kad prie A. L. priėjo vaikinas. Jis priėjau prie jo, paklausė, ko jis nori, paaiškino, kad čia yra jo sužadėtinė. Jam tas nepatiko. A. L. atstūmė jį (G. S.) nuo jo toliau, ramino, o A. L. užkalbinęs vaikinas – nukentėjusysis, jau ėjo link jo ir kažką kalbėjo su K. B.. Jis kalbėjosi su A. L., o K. B. sudavė E. B.. Nurodė, kad K. B. jį gynė, nes E. B. ėjo link jo ir neaišku su kokiais tikslais, ėjo agresyviai nusiteikęs, keikėsi. Nukentėjusysis jam pasirodė neblaivus. K. B. pamanė, kad čia bus blogai, ėjo ginti. Po smūgio E. B. nugriuvo ant žemės. K. B. priėjo ir pasakė: „einam iš čia“. K. B. išėjo, o jie liko, nes apsaugininkai juos sulaikė. Liudytojas pažymėjo, kad tą vakarą klube buvo užimti 2 staliukai, buvo apie 50 žmonių.
Liudytojas A. B. teisme parodė, kad 2013 m. rudenį su draugais buvo klube ,,Sweet Club“ Rožyno ,,IKI“ centre. E. nuėjo prie gretimo stalo pakviesti merginą šokti, prasidėjo konfliktas. Negirdėjo apie ką kalbėjosi, bet buvo kažkoks žodinis konfliktas. Jis priėjo, paklausė E.: ,,Ar viskas gerai?“. E. pasakė, kad viskas gerai. Jis nusisuko, atsisėdo prie stalelio. Išgirdo bokalo dūžį, atsisuko ir pamatė, kaip kaltinamasis smogė E. į veido dešinę pusę. Kuria ranka sudavė, negali pasakyti, jis pribėgo kažkur iš užpakalio ir trenkė į veidą. Nukentėjusysis nekalbėjo su kaltinamuoju. Tuo pačiu metu, kai E. suklupo, jis pribėgo prie jo, o kur dingo kaltinamasis - nepastebėjo. Jis E. pakėlė. E. nebuvo praradęs sąmonės, pradžioje nieko nesakė. Pamatė kraują burnoje, manė, kad išmušė dantį. E. apsiprausė, iškvietė greitąją, atvažiavo policija. Iki to laiko buvo su nukentėjusiuoju. Jis pamatė tik kaltinamojo nugarą, kad ilgi plaukai, jo veido tiksliai nematė. Kaip buvo apsirengęs kaltinamasis - nepamena. Užsuko E. ranką, kaip suprato, tos merginos draugas, tada tuo metu pribėgo kaltinamasis ir sudavė. E. ir tos merginos draugas stovėjo vienas prieš kitą. Mergina stovėjo šalia vaikino.
Jis ir draugas buvo blaivūs.
Liudytoja A. L. teisme parodė, jog su kaltinamuoju kartu mokėsi mokykloje, todėl jį pažįsta. 2013-10-04, apie 24 val. ji atvyko į klubą ,,Sweet Club“. Atvyko trise: ji, jos draugas G. ir K.. Tą vakarą nebuvo daug žmonių, gerai matėsi kompanijos, šokių aikštelė. Vienu momentu liko viena sėdėti ant minkštasuolio. Priėjo vaikinas, tiesė ranką, nežino, ką sakė. Suprato, kad kviečia šokti. Pasakė rankų judesiais ir žodžiu, kad yra ne viena. Tuo metu grįžo mano draugas G.. Tą vakarą nukentėjusiojo kompanija buvo agresyviai nusiteikusi. Ne prieš juos, o prieš kitus. Pvz., einant iš rūkymo pečiu kažką užkabina, ją taip pat. Ar tai normalu? Priėjęs G. pasakė, kad aš esu jo draugė. Gal vaikinui nelabai patiko, pradėjo kažką aiškinti necenzūriniais žodžiais. Įvyko gal toks žodinis konfliktas. Pamatė, kad bandoma išprovokuoti konfliktą, patraukė savo draugą G., atsistojo per vidurį. Tarp to vaikino ir jos draugo nebuvo jokio fizinio kontakto. Paties to konflikto nematė, buvo nusisukusi. Atsisukusi matė, kad tas ją kvietęs šokti vaikinas eina link jų. Matė, kad K. ir nukentėjusysis buvo susikabinę, kas įvyko - nematė, nes buvo labai išsigandusi, visko nepastebėjo. Tą vakarą nebuvo daug žmonių. Ar jie tą matė, negali pasakyti, nes nespėjo dairytis, viskas vyko labai greitai. Vėliau atėjo apsauga. Nukentėjusiojo kraujo nematė. K. išėjo su apsauga į lauką, o jie pasiėmė savo rankines ir išėjo. Nukentėjusysis tiesiog pagalvojo, kad ji jam mojavo. Nematė, ar vienas kitam sudavė smūgius. Stebėjau savo vaikiną, kaip jis priėjo prie nukentėjusiojo. Nematė, kad būtų sugriebta ranka, nebuvo kontakto. Prie nukentėjusiojo buvo priėjęs raminti jo kompanijos draugas, bet paskui vėl pasišalino. Pati nukentėjusiojo žmogaus stovėsena, agresyvus elgesys, necenzūriniai žodžiai rodė negerus ketinimus. Atėjo apsauga ir juos išskyrė. Kaip įvyko konfliktas, jie nemanė, kad verta daugiau pasilikti klube, nenorėjo, kad vyktų kažkas daugiau. Ji mano, kad galėjo ir ji nukentėti, nes stovėjo tarp dviejų žmonių, matė, kad ta kompanija buvo agresyviai nusiteikusi. Nematė, ar vyko tarp nukentėjusiojo ir apsaugos darbuotojų grumtynės, susistumdymai.
Pareiškėja dėl laidavimo D. B. paaiškino, kad kaltinamasis – sūnus. Nebuvo teista. Palaiko savo prašymą dėl laidavimo. Labai gerai supranta laiduotojo atsakomybę. Įsipareigoja, kad sumokės nustatyto dydžio užstatą, jeigu teismas jį paskirs. Labai geri santykiai su sūnumi, daug bendrauja, šnekasi. Po įvykio sūnus kitą dieną pasisakė apie savo padarytą nusikalstamą veiką, suprato, kad tai blogai, tai buvo galima išspręsti kitaip. Sūnus labai išgyveno, pergyveno. Jam didelė pamoka. Mano, kad sūnus padarė išvadas ir ateityje taip nesielgs. Mano, kad gali įtakoti sūnaus elgesį, nes daug bendrauja, kalbasi panašiomis temomis kas vyksta šalyje, pasaulyje dėl nusikaltimų. Sūnus tariasi iškilus nesklandumams, jis atsižvelgia į jos nuomonę, paiso jos. Jų šeima darni, jokio smurto nėra buvę šeimoje, geri sūnaus santykiai su tėčiu. K. geras, ramus, santūrus vaikinas. Jiems buvo labai netikėta, kad jis smurtavo. Sūnus gyvena Vilniuje, neatvažiuoja kas savaitę, atvažiuoja kas dvi savaitės, švenčių dienomis, pakankamai dažnai. Dažnai pasikalba telefonu, būna, jog per dieną ir kelis kartus. Kalbasi mokslo, piniginiais ir kitais klausimais. Sieja nuolatinis ir nuoširdus bendravimas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus 2013-11-05 specialisto išvadoje Nr. G1506/13 (05) konstatuota, kad apatinio žandikaulio abipusis lūžis E. B. padarytas kieto buko daikto poveikyje. E. B. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimas E. B. galėjo gautis ir vieno smūgio pasekoje. Sužalojimas E. B. padarytas tiesioginio smūgio pasekoje ir negalėjo gautis pačiam griūnant (b.l. 8 ).
Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad Ž. B. įmonės klubo „Sweet Club“ vadybininkas V. V. pateikė CD su vaizdo įrašu, kuris apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų, vaizdas aprašytas (b.l. 15-19). Teismas proceso dalyviams prašant, teismo posėdyje taip pat peržiūrėjo įvykio vaizdo įrašą, iš kurio matyti kaltinamojo K. B. smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį E. B.. Kaltinamasis bei kiti įvykio dalyviai vaizdo medžiagoje save atpažino, apibūdino kiekvienas savo elgesį.
Vertinant šiuos teisme ištirtus įrodymus pagal LR BPK 20 straipsnio prasmę, teismas neturi pagrindo nei vienų jų netikėti, tai yra šie įrodymai atitinka įrodymų teisėtumo, leistinumo, nešališkumo principus. LR BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vienas iš alternatyvių LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007).
Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. būtina nustatyti, ar veika padaryta viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (LAT nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008, Nr. 2K-314/2012)
Iš byloje esančių duomenų, kuriuos teismas laiko įrodymais, matyti, jog nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, tai yra Pramogų centre “Rožynas”, adresu Piniavos sk. 10, Panevėžyje, klube “Sweet Club”, nakties metų. Pagal kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, taip pat iš vaizdo medžiagos matyti, kad įvykio metu laisvą laiką smagiai leido nemažai jaunimo. Nukentėjusysis E. B. manydamas, jog prie gretimai sėdinčio stalo mergina (liudytoja A. L.) yra laisva, neturinti vaikino, kadangi tuo metu ji sėdėjo viena prie stalo, priėjęs prie jos, pakvietė ją šokti. A. L. atsisakė pasakydama ir rankų ženklais parodydama, kad yra ne viena, kad kartu su ja yra jos vaikinas (liudytojas G. S.), kuris pirko prie baro alkoholinius gėrimus. Tuo metų priėjęs G. S. paaiškino E. B., kad A. L. yra jo sužadėtinė ir jie abu susiginčijo, gal būt buvo panaudoti ir necenzūriniai žodžiai (iš kaltinamojo K. B., nukentėjusiojo E. B., liudytojų A. L., G. S. ir A. B. parodymų). Jokio fizinio smurto vienas prieš kitą šie abu jaunuoliai nepanaudojo. Juos ėmė skirti A. L., atsistojusi tarp jų, ir vaikinai išsiskyrė. Vaizdo įraše, kurį peržiūrėjus teismo posėdžio metų, patys save teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. B., liudytojas G. S. ir kaltinamasis K. B. identifikavo, gerai matyti, jog nukentėjusysis E. B. atsitraukia nuo G. S., paskui kažką kalbėdamas iš lėto artėja, iš to negalima daryti neginčijamos išvados, jog nukentėjusysis ketina panaudoti fizinę jėgą prieš G. S.. Iš šono priėjęs kaltinamasis K. B., kuris visiškai konflikte nedalyvavo, suduoda dešine ranka E. B. į veido sritį, pastarasis susilenkia, paskui matyti dar keli K. B. suduodami ranka smūgiai, taip pat ir spyris koja. Ar pastarieji smūgiai pasiekė tikslą, neaišku, nes nebematyti. Tačiau pirmasis, tikslinis K. B. suduotas smūgis akivaizdžiai pasiekė savo tikslą. Tas gerai matyti iš vaizdo įrašo, taip pat ir konflikte dalyvavusių asmenų parodymų, taip pat iš apsaugos darbuotojo R. Z. parodymų bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus 2013-11-05 specialisto išvados Nr. G1506/13 (05), kurioje konstatuota, kad apatinio žandikaulio abipusis lūžis E. B. padarytas kieto buko daikto poveikyje. E. B. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimas E. B. galėjo gautis ir vieno smūgio pasekoje. Sužalojimas E. B. padarytas tiesioginio smūgio pasekoje ir negalėjo gautis pačiam griūnant (b.l. 8 ).
Iš visų duomenų matyti, kad viešoji tvarka, lankytojų rimtis buvo sutrikdyta, nes į konfliktą įsijungė abiejų kompanijų dalyviai, atbėgo apsaugos darbuotojas, įvyko stumdymasis, tuo metų K. B. pasišalino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad K. B. be jokios reikšmingos priežasties (nėra jokių duomenų, jog G. S. ir E. B. žodinis konfliktas būtų peraugęs į tarpusavio muštynes), neadekvačiai įvertinęs situaciją, kaip pats ir pripažino savo parodymuose, sudavė smūgį kumščiu E. B. į veido sritį, ko pasekoje abiejose pusėse lūžo žandikaulis.
Vertinant visas aplinkybes, darytina neabejotina išvada, jog K. B. tokia veika padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Vertinant, ar E. B. buvo nesunkiai sužalotas dėl chuliganiškų paskatų, tai yra, ar K. B. padarė nusikaltimų, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p., teismas vertina visus byloje ištirtus duomenis ir daro išvadą, jog tokia veika taip pat yra įrodyta. Kaltinamasis K. B., Nukentėjusysis E. B., liudytojai A. L., G. S. ir R. Z. tvirtina, jog kaltinamasis K. B. nei konflikto pradžioje, nei jam vykstant nedalyvavo. Jis buvo prie baro. Ateidamas prie stalo ir matydamas, kad kažkas vyksta, dar neišsiaiškinęs visų aplinkybių, priežasčių bei konflikto perspektyvos, padėjo ant stalo stiklines ir skubiai priėjęs sudavė kumščiu smūgį E. B., nesunkiai sutrikdydamas jam sveikatą – sulaužydamas žandikaulį, sukeldamas kraujavimą, skausmą. Teismo vertinimu, tokia veika teisingai apibrėžta kaltinime, kaip nesunkus kūno sužalojimas dėl chuliganiškų paskatų.
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia konstatuoti, kad kaltinime nurodytos pavojingos visuomenei veikos buvo padarytos, jos padarytos sutaptyje. Kaltinamojo K. B. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., yra įrodyta, veika kvalifikuota ir aprašyta tinkamai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.)
Pareiškėja dėl laidavimo D. B. pateikė teismui prašymą perduoti sūnų K. B. jos atsakomybėn pagal laidavimą, nurodydama, jog yra mokytoja, aukštojo išsilavinimo, neteista, administracine tvarka nebausta, ištekėjusi, gyvenanti darnioje šeimoje (1 t., b.l. 144-152). Labai gerai supranta laiduotojo atsakomybę. Įsipareigoja, kad sumokės nustatyto dydžio užstatą, jeigu teismas jį paskirs. Labai geri santykiai su sūnumi, daug bendrauja, šnekasi. Po įvykio sūnus kitą dieną pasisakė apie savo padarytą nusikalstamą veiką, jis suprato, kad blogai pasielgė, konfliktą buvo galima išspręsti kitaip. Sūnus labai išgyveno, pergyveno. Jam didelė pamoka. Mano, kad sūnus padarė išvadas ir ateityje taip nesielgs. Mano, kad gali įtakoti sūnaus elgesį, nes daug bendrauja, kalbasi panašiomis temomis kas vyksta šalyje, pasaulyje dėl nusikaltimų. Sūnus tariasi iškilus nesklandumams, jis atsižvelgia į jos nuomonę, paiso jos. Geri sūnaus santykiai su tėčiu. K. geras, ramus, santūrus vaikinas. Jiems buvo labai netikėta, kad jis smurtavo. Sūnus gyvena Vilniuje, neatvažiuoja kas savaitę, atvažiuoja kas dvi savaitės, švenčių dienomis, pakankamai dažnai. Dažnai pasikalba telefonu, būna, jog per dieną ir kelis kartus. Kalbasi mokslo, piniginiais ir kitais klausimais. Sieja nuolatinis ir nuoširdus bendravimas.
Kaltinamasis K. B. ir jo gynėjas prašė teismo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Prokurorė bei nukentėjusiojo atstovas prašė nuteisti laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.
Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamąjį K. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tokią išvadą teismas daro remdamasis byloje esančiai ir teismo ištirtais duomenimis.
Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvina, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo gynėjas prašė teismo nukentėjusiojo elgesį įvertinti kaip provokuojantį, taip pat pripažinti, kad jo ginamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra numatyta LR BK 59 str. 1 d. 6 p., kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Teismas tokį prašymą atmeta, nes iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, jog nukentėjusiojo netinkamas ar akivaizdžiai provokuojantis smurtinius kaltinamojo veiksmus elgesys nebuvo nustatytas, nes jokio žodinio ar fizinio kontakto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo iki veikos padarymo nebuvo. Kaltinamojo atsisakymas duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu nevertinamas kaip asmenį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, nes tokią teisę jam garantuoja LR Konstitucijos 31 straipsnio 3 p., taip pat LR BPK 21 str. 4 d., be to, nustatyta, jog tuometinio įtariamojo K. B. prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga prokuroras tenkino tik iš dalies ir neleido susipažinti su visa medžiaga (1 t., b.l. 43-45), nors tuo pat metu nukentėjusiojo atstovui leido susipažinti su visa bylos medžiaga (1 t., b.l. 47-49), pažeidžiant proceso dalyvių rungimosi baudžiamajame procese principą (LR BPK 7 str.).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
K. B. nusikalto pirmą kartą – jis anksčiau neteistas, administracine tvarka 4 kartus baustas už KET pažeidimus, baustumas išnykęs (b.l. 60-66). Į priklausomybės ligų ir psichoneurologinio kabineto įskaitas neįrašytas (b.l. 74). Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus l. e. viršininko pareigas A. I. tarnybinio pranešimo ir papildomai kaltinamojo pateiktų dokumentų matyti, jog kad K. B. charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 76, 177, 178). Taip pat pažymėtina, kad K. B. studijuoja Vilniaus universiteto filosofijos fakultete, siekia magistro laipsnio (1 t., b.l. 173, 174).
K. B. padarė dvi nusikalstamas veikas (vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą) visiškoje sutaptyje, todėl jam nėra pagrindo netaikyti LR BK 40 str. 1 d. nuostatų. Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Nors mažą dalį (200 Lt) atlygino, tačiau tai reiškia, kad žalą atlygino iš dalies (1 t., b.l. 175, 176). Po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nepadarė, todėl esant tokioms bylos aplinkybėms yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be to, kaltinamasis bei pareiškėjas dėl laidavimo pažymėjo, kad atlygins teismo priteistą žalą nukentėjusiajam. Toks teiginys yra užfiksuotas teismo posėdžio protokole, todėl teismo laikomas LR BPK nustatyta tvarka užfiksuotu įsipareigojimu atlyginti teismo priteistą žalą.
Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad yra visuma sąlygų, numatytų LR BK 40 str., leidžiančių atleisti K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje buvo gautas kaltinamajam artimo asmens (motinos) D. B. prašymas dėl sūnaus K. B. perdavimo pagal laidavimą, kaltinamasis teisme prašė to paties, nurodė, kad jam motinos nuomonė ir autoritetas yra labai svarbūs. Teismui buvo pateikti dokumentai (1 t., 144-152) charakterizuojantys D. B. patvirtina, kad ji nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, turi aukštąjį išsilavinimą, yra pedagogė. Su kaltinamuoju sūnumi yra artimi, kaltinamajam svarbi jos nuomonė. Nurodytos aplinkybės rodo, kad D. B. yra verta teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam jos sūnui K. B..
Skiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę bei padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis pagal bylos dokumentus charakterizuojamas gerai, žada daugiau nusikaltimų nedaryti, į kaltinamojo dabartinę materialinę padėtį – nedirba, nes yra VU filosofijos fakulteto paskutiniojo kurso studentas, būsimas magistras, tačiau yra reali galimybė gauti darbą ir atlyginti padarytą žalą. Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas prieina prie išvados, jog tikslinga kaltinamajam K. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, ją sumokant per atitinkamą terminą (LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.).
Dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (LR BPK 109 straipsnis).
Turtinė žala – yra asmens turto netekimas, arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 str. 1 d.). taip pat įstatyme nurodyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius yra įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. LR CK 6.283 straipsnyje nurodyta, jog tuo atveju, kai fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusysis E. B. pateikė teismui civilinį ieškinį, teismas jį priėmė ir nagrinėjo kartu su kita bylos medžiaga (1 t., b.l. 112-117). Ieškinyje nurodoma, kad dėl nusikalstamų K. B. veiksmų E. B. buvo abiejose pusėse sulaužytas žandikaulis, jis įvykio metu ir vėliau jautė didelius skausmus, nepatogumus, net šiuo metu jis negali stipriai sukąsti, nes skauda žandikaulius bei valgant treška. Jam sveikata buvo sutrikdyta ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui, jis buvo gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikoje. Ten buvo diagnozuotas atviras apatinio žandikaulio lūžis su gleivinės įtrūkimais ir žymia lūžgalių dislokacija, atlikta operacija. Po dviejų dienų buvo operuotas pakartotinai, pašalintas vienas dantis. Jis patyrė fizinių nepatogumų bei psichines kančias: negalėjo normaliai maitintis ilgą laiką, kalbėti bendrauti. Po operacijos buvo nedarbingas nuo 2013-10-07 iki 2013-12-16. Negaudavo įprastų pajamų, todėl patyrė 5 395,49 Lt turtinę žalą. Be to, turėjo ir bylinėjimosi išlaidų, tai yra atstovo pagalbai apmokėti išleido 1 200 Lt. Mano, jog ateityje dar turės išlaidų dėl dantų protezavimo. Dėl fizinio skausmo, patirtų operacijų, nepatogumų, pergyvenimų patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 12 000 Lt suma. Teisme nukentėjusysis parodė, jog neturtinę žalą vertina pagal tai, ką patyrė, ką reikėjo išgyventi. Nedarbingumas pasibaigė, bet pasekmės vis dar jaučiamos. Žandikaulis neatsistatė iki galo, valgant treška, trūko dantų šaknys, gali tekti protezuoti. Apatinis smakras liko nejautrus. Priekiniai 4-5 dantys nejautrūs. Liko kakle randas. Po smūgio jam buvo baisus šokas. Matė, kad tarp priekinių dantų yra tarpas, lenda pirštas, dantys prasilenkė per 2 cm. Pats pasistatė žandikaulį į vietą. Negalėjo kalbėti. Kraujas bėgo labai stipriai. Nedarbingumas užbaigtas, bet nervų sistema vis dar pažeista. Darbe jis dirba fizinį darbą, reikia kilnoti sunkius daiktus, bet jis nebegali pilnu krūviu dirbti, nes keliant didelį svorį plęšia žandikaulį. Du mėnesius jis negalėjo valgyti, maitinosi tik skysčiais. Numetė 12-13 kg svorio. Negalėjo kalbėti, bendrauti su draugais. Buvo sutrikęs bendravimas. Gyvenimas pasikeitė radikaliai. Negalėjo daryti to, kas anksčiau labai patikdavo.
Kaltinamasis K. B. dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo neprieštaravo, sutiko atlyginti. Jis iš dalies neprieštaravo ir dėl turtinės žalos, pervedė pašto perlaida E. B. 200 Lt. Dėl neturtinės žalos sutiko iš dalies, manydamas, kad teismo priteisiama suma turėtų būti mažesnė vertinant jo turtinę padėtį, tai, kad jis neteistas, gailisi. Kaltinamojo gynėjas teigė, jog ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmestas, nes nukentėjusysis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gavo didesnes išmokas, nei nustatytas atlyginimo vidurkis (1 t., b.l. 143).
Teismas vertindamas pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turtinės žalos dydį, nedarydamas bylos nagrinėjime pertraukos, negali tiksliai apskaičiuoti E. B. patirtos turtinės žalos dydį, nes iš paties E. B. pateikto (duomenys neskelbtini) 2014-02-13 d. pažymėjimo, kurį pasirašė direktorius R. B. ir buhalterė G. R., matyti, jog darbuotojo E. B. vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis iki ligos sudarė 2394,17 Lt, 1 darbo dienos – 149,64 Lt (1 t., b.l. 114, 115). Iš (duomenys neskelbtini) 2014-03-17 d. pažymėjimo, kurį pasirašė tie patys asmenys – direktorius R. B. ir buhalterė G. R., matyti, jog darbuotojo E. B. vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis iki ligos sudarė 973,33 Lt, vienos darbo dienos – 60,83 Lt (1 t., b.l. 143). Vertinant, jog E. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius ligos pašalpos nuo 2013-10-07 iki 2013-12-16 išmokėjo 1530,12 Lt, tačiau taip pat vertinant, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 straipsnyje „Darbo užmokestis“ nurodyta, jog darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį; darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą, nėra galimybės tiksliai įvertinti E. B. netekto darbo užmokesčio ir kitų pajamų, susijusių su papildomu uždarbiu, todėl civilinis ieškinys dėl 5 395,49 Lt priteisimo perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.) pripažįstant ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą.
Dėl neturtinės žalos. Nukentėjusysis E. B. palaikė pateiktą ieškinį 12000 Lt sumoje. Kaltinamasis K. B. teismo prašė šią sumą mažinti. Jo gynėjas prašė teismo nukentėjusiojo elgesį įvertinti kaip provokuojantį, taip pat pripažinti, kad jo ginamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra numatyta LR BK 59 str. 1 d. 6 p., kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, todėl tuo pagrindu civilinį ieškinį mažinti (LR CK 6.253 str. 5 d.). Teismas pasisakydamas ankščiau dėl kaltinamojo kaltės, šios aplinkybės nevertino, kaip atsakomybę lengvinančią.
Vertinant nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje bei teisme išsakytas aplinkybes, taip pat teisminę praktiką panašiose bylose, taip pat vertinant, jog K. B. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą sutaptyje, vertinant kaltinamojo asmenybę bei jo turtinę padėtį (LR CK 6.250 str. 2 d.), teismas prašomos neturtinės žalos dydį patvirtina iš dalies. Teismo vertinimu bus teisinga, taip pat aiškiai ne per didelė ar nepagrįsta 10000 Lt dydžio suma. Nukentėjusysis patyrė kūno sužalojimą, kurio pasekmes jaučia ir dabar, buvo daromos skausmingos operacijos, esant įtvarams, negalėjo laisvai maitintis, kalbėti, bendrauti, patyrė didelį skausmą veikos padarymo metu ir jį jaučia dabar, dėl žandikaulio lūžio neteko danties, ateityje numatomas protezavimas, kuris taip pat nėra malonus pacientams.
Civilinio ieškovo - Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 2589,73 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka už E. B. gydymą ligoninėje (1 t., b.l. 34-42) yra neginčijamas, pagrįstas dokumentais, todėl tenkinamas (LR CK 6.280 str.).
Išlaidos atstovo byloje pagalbai apmokėti pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis (LR BPK 104 str. 2 d., 105 str. 2 d., nes jos pagrįstos (1 t., b.l. 117), kaltinamojo K. B. neginčijamos.
Paskirta kaltinamajam K. B. kardomoji priemonė – periodinis registravimasis policijos įstaigoje, remiantis kaltinamojo prašymu (1 t., b.l. 172), taip pat prokurorui ir proceso dalyviams neprieštaraujant, panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kaip atlikusi savo paskirtį (LR BPK 119 str., 139 str. 1 d.), paliekant kitą kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str., iš kaltinamojo K. B. priteistina 20.00 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.
Daiktų, reikšmingų bylai nagrinėti, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-298 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 308 str., LR BK 40 str.,
nusprendžia:
K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. sutaptyje, vadovaujantis LR BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bylą nutraukti.
Perduoti K. B. D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), pagal laidavimą dviejų metų laikotarpiui be užstato.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str., K. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 7 MGL (910 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Įmoką įpareigoti sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą prie Teisingumo ministerijos, surenkamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000.
- nukentėjusiajam E. B. 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo ir 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) litų išlaidų atstovo pagalbai byloje apmokėti išlaidų;
- Panevėžio teritorinei ligonių kasai 2589,73 Lt išlaidų, patirtų gydant nukentėjusįjį E. B. ligoninėje, šią sumą sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, a/s Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000.
Civilinį ieškinį dalyje dėl 5395,49 turtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, pripažįstant nukentėjusiojo E. B. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą.
Priteisti iš K. B. valstybei 20,00 Lt proceso (pašto) išlaidų.
Kardomąją priemonę – periodinį registravimąsi policijos įstaigoje panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Neįsiteisėjusio bei įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašus nusiųsti civiliniam ieškovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai.
Įsiteisėjusio nuosprendžio kopiją elektroniniu laišku pasiųsti Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.