Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės R. A. Ž. 2023 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-6290-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės R. A. Ž. 2023 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-6290-2023 (toliau – ir Nutarimas) A. Č. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 150 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent – jis, 2023 m. balandžio 7 d., apie 20.17 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių transporto kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. I-1628 (toliau – ir Kelių transporto kodeksas), 8 straipsnio 1 dalies punkto reikalavimus, automobiliu „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su uždėtu taksi plafonu, teikė taksi paslaugas – vežė keleivį ((duomenys neskelbtini)), neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo teikti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi. Minėtu procesiniu sprendimu A. Č. buvo paskirta 390 Eur dydžio bauda (b. l. 4-6).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č. palaikė skundą jame nurodytais argumentais ir parodė, kad automobilį nuomojasi už 280 Eur per mėnesį, jis yra dujinis, dėl to sutaupo. Minėtas automobilis visą laiką yra pastorojo dispozicijoje. Jis nežinojo apie šiam automobiliui suteiktą leidimą taksi paslaugoms. (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo, yra D. S. Jį pažįsta visą gyvenimą. Tą dieną važiavo į miestą kartu pavakaroti. Kai važiavo pro (duomenys neskelbtini), pravažiavo centrą ir įsuko į centrą, kur buvo reidas ir juos sustabdė. Pareigūnai paprašė parodyti dokumentus ir jis gavo baudą. Šiam „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobiliui vežioti kitus asmenis leidimo neturi. Kažkada turėjo leidimą vežiojo klientus su kitu „Toyota Prius“ automobiliu. Tai buvo seniai, kai dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau pamatęs, jog nepavyksta užsidirbti, nutraukė tą veiklą. Licencija tikriausiai sustabdyta, jis pats jos nestabdė. Nurodė, kad „Volvo“ buvo jo nuosavas automobilis, bet jis jį pardavė, o „Toyota Prius“ nuomavosi, dabar nesinuomoja. Pareigūnai jį daug kartų per reidus buvo sustabdę, bet, kad savivaldybė sustabdytų neteko. Nebuvo gavęs pastebėjimų, kad automobilis su taksi skiriamaisiais ženklais (b. l. 51-52).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. A. nurodė, kad nepažįsta skundą padavusio asmens. 2023 m. balandžio 7 d. reido metu buvo sustabdytas automobilis „Toyota Prius“ su visais pažymėtais taksi atributais, plafonu. Pastarasis paaiškino automobilį vairuojančiam asmeniui - A. Č., kad jeigu jis neteikia paslaugų, tai jis turėtų nusiimti plafoną. Taksometras buvo neįjungtas, todėl plafonas nešvietė. Jeigu taksi užimtas, tada plafonas nešviečia, jeigu taksi laisvas, plafonas šviečia. Automobilio dokumentų nepateikė. Jis pasižiūrėjo, kad A. Č. turi individualią veiklą vykdyti pavėžėjo veiklą su konkrečiais dviem automobiliais. Tačiau vykdyti taksi veiklą leidimo neturi. Jam licencija yra išduota, bet pastarasis nežino kada ji sustabdyta. Plafoną A. Č. nusiėmė po protokolo. Asmuo vyko su keleiviu, bet sakė, kad ten yra pastarojo (duomenys neskelbtini). Su keleiviu jis kalbėjo, nufotografavo dokumentus, nes būna atvejų kai taksi vairuotojai atsiveda visai kitus asmenis. A. Č. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) vežė į centrą. Automobilis, kurį vairavo priklauso kitam asmeniui. Tam automobiliui suteiktas leidimas vežti keleivius su taksi, tai kitokia paslauga negu pavėžėjo leidimas (b. l. 51-52).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. S. nurodė, kad susiskambino su A. Č. ir važiavo kartu į miestą. Važiavo su automobiliu „Toyota Prius“, ant kurio buvo plafonas. Jis pats vyko kaip keleivis, už pavežėjimo paslaugas nemokėjo. (Duomenys neskelbtini) nevykdė pavežėjo paslaugų, važiavo asmeniniais poreikiais. Taksometras nebuvo įjungtas (b. l. 71-72).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto K. A. 2023 m. balandžio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 7 d., nuo 19.00 iki 01.00 val. kartu su policijos pareigūnais, buvo stabdomi taksi ir keleivių vežimo už atlygį vairuotojai dokumentų patikrinimui. Apie 20.15 val. buvo sustabdytas taksi automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su uždėtu taksi plafonu (plafonas nešvietė – nurodė, kad taksi automobilis užimtas) ant stogo ir keleivio vietoje sėdinčiu keleiviu dokumentų patikrinimui. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. Č., kuris neturi leidimo teikti taksi paslaugas, o turi leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais – „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)“, pagal užsakymo veiklą (išduotas 2021 m. lapkričio 15 d., Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilyje buvo įrengtas taksometras, bet jokių dokumentų nepateikė, o aiškino, kad paėmė iš (duomenys neskelbtini) automobilį asmeniniams tikslams. Kartu su vairuotoju važiavo, kaip teigė vairuotojas, (duomenys neskelbtini) – D. S., tą patį tvirtino ir keleivis. Šiuo atveju, jei tikrai buvo teikiamos taksi paslaugos, vairuotojas turėjo nuimti taksi plafoną. Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8² straipsnio 15 punktą, vežėjas, kurio lengvasis automobilis atitinka bent vieną šio straipsnio 13 dalies 2-6 punktuose nurodytą reikalavimą, laikomas vykdančiu keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą. Šiuo atveju vežėjas atitiko 2, 3, 5 ir 6 punktus, o būtent – naudojo vežėjo vardu įregistruotą taksometrą, įrengtą Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka; turėjo patvirtiną taksi valstybinio registracijos numerio ženklą; buvo apipavidalintas susisiekimo ministro nustatyta tvarka; turėjo ženklą – plafoną, naudojamą Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka, todėl A. Č. vykdė keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, neturėdamas leidimo vykdyti šią licencijuotą veiklą (b. l. 13-14).

Leidime vykdyti keleivių vežimą už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą nurodyta, jog A. Č. turi leidimą vykdyti veiklą automobiliais „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Leidimo išdavimo data – (duomenys neskelbtini) (b. l. 20).

Leidime vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi nurodyta, kad leidimą vairuoti taksi automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turi A. B. (b. l. 21).

Iš 2023 m. birželio 26 d. išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė – O. V., valdytojas – A. B. (b. l. 44-45).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 17 d. rašte nurodyta, kad A. Č. nuo 2023 m. balandžio 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. nebuvo/nėra įsigijęs verslo liudijimų, nebuvo/nėra įregistravęs individualios veiklos pažymą (b. l. 63-64).

Lietuvos transporto saugos administracijos paslaugų departamento 2023 m. rugpjūčio 18 d. rašte nurodyta, kad A. Č. 2023 m. balandžio 7 d. turėjo ir šiuo metu turi galiojantį leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) pagal užsakymą. Leidimas išduotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 66- 67).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltinant asmenį padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ATPK 10, 11 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015).

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas. Tai yra blanketinė norma, nukreipianti į tam tikus, konkrečius teisės aktus, kuriuos asmuo yra pažeidęs. Įstatymų leidėjas už minėtą administracinį nusižengimą numato baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

Kelių transporto kodeksas 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą.

Šioje administracinio nusižengimo byloje ginčo dėl to, kad A. Č. jam inkriminuotu laiku ir vietoje – 2023 m. balandžio 7 d., 20.17 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su uždėtu taksi plafonu ant automobilio stogo ir kitais skiriamaisiais taksi automobilio ženklais, nekilo. Minėtos aplinkybės tiek skundžiamo Nutarimo priėmimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė pats administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č. (b. l. 51-52), ją taip pat patvirtino tiek įvykio metu surašytame tarnybiniame pranešime, tiek apklausos teisme metu įvykio metu A. Č. vairuotą transporto priemonę sustabdęs Institucijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas K. A. (b. l. 13-14, 51-52). Šioje administracinio nusižengimo byloje ginčas nekilo ir dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Č. administracinei bylai aktualiu laiku neturėjo jo vardu išduoto leidimo vykdyti taksi veiklą. Minėtos aplinkybės viso administracinio proceso metu neginčijo pats A. Č. (b. l. 51-52), ją taip pat patvirtino ir duomenys gauti iš Lietuvos transporto saugos administracijos paslaugų departamento (b. l. 20, 66).

Kelių transporto kodekso 8² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą gali vežėjai, turintys leidimą. Vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą gali tik fiziniai asmenys, naudodamiesi keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis. Keleivių vežimas lengvuoju automobiliu asmeniniais tikslais suplanuotu maršrutu nesiekiant finansinės naudos nėra laikomas keleivių vežimu už atlygį lengvuoju automobiliu.

Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č., esminis argumentas, sietinas su skundžiamo Nutarimo panaikinimu, yra tai, kad jis 2023 m. balandžio 7 d. pirmiau nurodytą transporto priemonę vairavo išimtinai savo asmeninėms reikmėms, bet nevykdydamas taksi veiklos. Pastarasis neginčijo, kad vairavo automobilį, su skiriamaisiais taksi ženklais, tačiau vyko išimtinai asmeniniais tikslais, kartu su (duomenys neskelbtini), o tokiu automobiliu disponavo vien dėl to, kad tokio automobilio nuoma yra žymiai pigesnė, kadangi savo automobilio jis neturi (b. l. 51-52). Iš rašytinės administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad iš tikrųjų A. Č. automobilių, registruotų savo vardu, iš tikrųjų neturi. Automobilis, kurį jis vairavo administracinei bylai aktualiu laikotarpiu, nuosavybės teise priklausė O. V., o jo naudotoju buvo A. B., išimtinai kuriam buvo suteiktas leidimas šiuo automobiliu vykdyti taksi veiklą (b. l. 21, 44-46). Juo labiau, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai dėl taksi automobilio naudojimo asmeniniais tikslais taip pat nebuvo paneigti. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas kartu su A. Č. vykęs D. S. patvirtino savo įvykio metu duotus paaiškinimus ir parodė, kad 2023 m. balandžio 17 d. vakare susiskambino su A. Č. ir nusprendė vykti į miestą. Už jokias pavėžėjimo paslaugas jis nemokėjo. Kartu detalizavo, kad jo (duomenys neskelbtini) – A. Č. neteikė jokių paslaugų, bet vyko asmeniniais tikslais (b. l. 71-72). Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas, A. Č. įvykio metu sustabdęs Institucijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas K. A. taip pat nurodė, kad įvykio metu su A. Č. kartu vykęs D. S. paaiškino, kad yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (duomenys neskelbtini) ir jie kartu vyko į miestą pavakaroti (b. l. 51-52).

Visi pirmiau aptarti įrodymų ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, jog A. Č. tiek įvykio metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pateikti paaiškinimai, yra laikini jo gynybine pozicija, nukreipta į faktinių aplinkybių iškraipymą. Pastarasis, teikdamas paaiškinimus, viso proceso metu išliko nuoseklus ir tvirtino, kad jokios taksi veiklos nevykdė. Jo parodymus patvirtino ir kartu su juo įvykio metu vykęs bei liudytoju teisme apklaustas D. S., kuris nuosekliai teigė, kad yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. balandžio 7 d. vyko kartu asmeniniais tikslais – praleisti laiką mieste. Faktą, kad pastaruosius sieja ilgalaikiai (duomenys neskelbtini) santykiai, kurių pagrindu joks atsiskaitymas už pavėžėjimą negalėjo būti taikomas, patvirtino ir ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu į teismo posėdžius neatvykstant A. Č. pranešimą apie kitą teismo posėdžio paskirtą datą ir laiką, pastarajam perdavė būtent D. S., disponuodamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kontaktiniais duomenimis, kurie teismui nebuvo žinomi. Pirmiau aptartą administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. pateiktų paaiškinimų nuoseklumą patvirtino ir rašytinė bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad pastarasis jokiomis transporto priemonėmis nedisponuoja, leidimo verstis taksi veikla neturi, o ir automobilis, kurį šis vairavo 2023 m. balandžio 7 d., nuosavybės teise priklausė ne jam, o A. B., išimtinai kuris turėjo leidimą A. Č. vairuotu automobiliu vykdyti taksi veiklą. Taigi, remiantis pirmiau aptartu, teismas neturi pagrindo administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. pateiktus paaiškinimus pripažinti nepatikimais ir konstatuoti, kad jis 2023 m. balandžio 7 d., veždamas D. S., tą darė už atlygį.

Kelių transporto kodekso 8² straipsnio 15 dalyje numatyta, kad vežėjas, kurio lengvasis automobilis atitinka bent vieną šio straipsnio 13 dalies 2-6 punktuose nurodytą reikalavimą, laikomas vykdančiu keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, o būtent - naudoja vežėjo vardu įregistruotą taksometrą, įrengtą Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka; turi pritvirtintą taksi valstybinio registracijos numerio ženklą; turi Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pritvirtintą taksi vairuotojo kortelę; yra apipavidalintas susisiekimo ministro nustatyta tvarka, turi ženklą-plafoną; naudojamą Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka, laikomas vykdančiu keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą.

Nepaneigtina ta aplinkybė, kad A. Č. 2023 m. balandžio 7 d. vyko taksi atributika pažymėtu automobiliu – vairavo automobilį su ant stogo uždėtu plafonu, taksi veiklą patvirtinančiais valstybiniais numeriais bei Kelių transporto kodekse numatytu apipavidalinimu. Kita vertus, vien ta aplinkybė, kad pastarasis vairavo pirmiau nurodytą transporto priemonę, nepatvirtina, kad jis padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje pripažįstama, kad neužtenka konstatuoti, jog ant jo vairuoto automobilio stogo buvo uždėtas geltonos spalvos taksi atpažinimo ženklas-plafonas ir automobilis turėjo taksi valstybinius numerius, būtina nustatyti, jog šie skiriamieji ženklai tyčia naudoti, siekiant neteisėtai vykdyti komercinę veiklą, o ne, pavyzdžiui, palikti dėl neapdairumo. Pabrėžtina, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė visada būtų imperatyviai tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai, nes ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-165-795/2021).

Pirmiau aptartos teismų praktikos kontekste pastebėtina, kad iš byloje esančių ir nutartyje jau išsamiai aptartų įrodymų matyti, kad A. Č. 2023 m. balandžio 7 d. vairavo automobilį su ant stogo uždėtu plafonu. Kaip buvo minėta anksčiau, šią aplinkybę patvirtino tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č. bei jį sustabdęs K. A., tiek byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių akivaizdžiai matyti vairuotos transporto priemonės taksi atributika (b. l. 16). Kita vertus, kaip matyti iš A. Č. ir kartu su juo vykusio D. S. paaiškinimų, kuriuos teismas pripažino patikimais, šie asmenys buvo nuo seno pažįstami, siejami (duomenys neskelbtini) ryšiais ir vyko kartu praleisti laiką, už ką D. S. jokio atlygio mokėti neturėjo. Juo labiau, kaip matyti iš byloje surašyto K. A. tarnybinio pranešimo, taip pat jo teisme pateiktų paaiškinimų, aptariamame automobilyje nors buvo įrengtas taksometras, tačiau sustabdžius A. Č., jis nebuvo įjungtas, todėl plafonas nešvietė. Kita, taksi veiklą vykdančiam asmeniui būtina įranga, – planšetės, radijo ryšio antena, taip pat ir patvirtintas vežimo už atlygį kainoraštis (Kelių transporto kodekso 8² straipsnio 13 straipsnis), byloje taip pat nebuvo užfiksuota, nenustatyta ir A. Č. prieiga prie dispečerinės. Nepaneigtina ta aplinkybė, kad inkriminuoto administracinio nusižengimo metu – 2023 m. balandžio 7 d. A. Č. turėjo leidimą vykdyti vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą konkrečiais automobiliais: Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 20), tačiau kaip nurodė VMI, bet ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jis nuo 2023 m. balandžio 7 d. nebuvo įgijęs jokio verslo liudijimo ar registravęs individualią veiklą (b. l. 51-52, 64). Juo labiau, jis minėtomis transporto priemonėmis, kurioms buvo išduotas leidimas vykdyti pavėžėjo veiklą, 2023 m. balandžio 7 d. jau nedisponavo, dėl ko būtent ir pasinaudojo kitam asmeniui priklausančiu automobiliu. Taigi, akivaizdu, kad A. Č., nors anksčiau ir teikęs pavėžėjimo lengvaisiais automobiliais paslaugas, įvykio metu – 2023 m. balandžio 7 d., šių paslaugų jau nebeteikė.

Apibendrinant visus pirmiau aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, kad A. Č. 2023 m. balandžio 7 d. automobiliu „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), teikė taksi paslaugas. Pabrėžtina, jog asmens kaltė kiekvieną kartą turi būti įrodinėjama, o ne preziumuojama vien pagal asmens vairavimo automobiliu faktą, nes tokiu atveju būtų paneigiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas.

Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Institucijos Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena prieš A. Č. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 1 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. (A. Č.) skundą tenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės R. A. Ž. 2023 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-6290-2023 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. Č. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.