Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2021 m. sausio 8 d. M. L. (M. L.) buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 8² straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 4 dalį, Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3-3 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 35 punktą, 2020 m. balandžio 12 d. 16.48 val. degalinės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lengvuoju automobiliu taksi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apipavidalintas kaip taksi automobilis, ant stogo buvo uždėtas taksi atpažinimo ženklas plafonas, teikė taksi paslaugas, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, taip pažeidė teisės aktais nustatytą ūkinės komercinės veiklos tvarką. Be to, VšĮ „K.“ kontrolieriams, turintiems teisę tikrinti keleivinį kelių transportą ir taksi, atsisakė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip nevykdė teisėtų transporto kontrolės pareigūnų reikalavimų ir sukliudė atlikti jiems pavestas pareigas. Nurodyta, kad M. L. tokiu būdu padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 150 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) M. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo M. L. administracinio nusižengimo bylą, laikėsi aptartų ANK nuostatų, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.

9. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. L. nuo pat administracinių nusižengimų tyrimo pradžios neigė juos padaręs. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, neturi pagrindo padaryti kategorišką išvadą, jog byloje pakanka duomenų, kurie vienareikšmiškai ir neabejotinai patvirtintų M. L. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 150 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo. ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus. Ši norma blanketinė, todėl ją taikant būtina vadovautis norminiais aktais, kuriuose reglamentuojama komercinės ir ūkinės veiklos tvarka. KTK (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 8² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą gali vežėjai, turintys leidimą. Vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą gali tik fiziniai asmenys, naudodamiesi keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis. Keleivių vežimas lengvuoju automobiliu asmeniniais tikslais suplanuotu maršrutu nesiekiant finansinės naudos nėra laikomas keleivių vežimu už atlygį lengvuoju automobiliu. Draudžiama vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą neturint galiojančio leidimo arba tuo atveju, kai leidimo galiojimas sustabdytas. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl to, jog M. L. neturėjo leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi veiklos, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, jog tokios veiklos 2020 m. balandžio 12 d. nevykdė.

10. Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. L. viso proceso metu tvirtino, kad niekada nevykdė keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi veiklos. Jis taksi automobiliu, kurį I. V. jam patikėjo suremontuoti ir atlikti jo techninę apžiūrą, naudojosi savo reikmėms, automobilyje buvo ne klientai, o jo draugai. Ant automobilio buvo uždėtas plafonas, nes, atliekant taksi automobilio techninę apžiūrą, yra reikalaujama, kad tuo metu automobilyje būtų įdėta visa taksi automobiliui reikalinga įranga: plafonas, antena, taksometras ir pan. Kontrolieriui paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jis nematė reikalo to daryti, nes jokių taksi paslaugų neteikė, todėl, užrakinęs automobilį, su draugu nuėjo šalin. Negalima teigti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, suteikė išskirtinę reikšmę išimtinai aptartiems administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymams, kadangi juos patvirtina ir kiti bylos medžiagoje esantys duomenys. Tai, kad automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), M. L. buvo patikėtas tam, jog šis jį suremontuotų ir atliktų jo techninę apžiūrą, patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas I. V., kuris taip pat nurodė, kad M. L. negalėjo teikti taksi paslaugų, pasinaudodamas jo automobiliu, nes jis neturėjo tam leidimo, be to, jis neturėjo prieigos prie dispečerinės. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pastebėjo, kad tokias pat automobilio perdavimo M. L. žinion aplinkybes I. V. nurodė ir tyrimą šioje byloje atlikusiai institucijai, pabrėždamas, jog savo šaukinių M. L. nedavė, todėl pastarasis neturėjo galimybių naudotis dispečerine jo vardu (b. l. 55). UAB „B.“, UAB „I.“, UAB „D.“, UAB „O.“, UAB „T.“, UAB „Š.“ įmonių pateikti atsakymai į paklausimus patvirtina, jog šios įmonės su M. L. nebuvo sudariusios jokių paslaugų teikimo ar bendradarbiavimo sutarčių (b. l. 27–37). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ne tik nagrinėjamu atveju, tačiau ir apskritai M. L. keleivių vežimo už atlygį veiklos, kuriai būtų buvęs reikalingas taksi automobilis, nevykdė.

11. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad I. V. automobilio „Citroen (duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galiojo iki 2020 m. vasario 23 d. (b. l. 15, 54). Taigi įvykio metu 2020 m. balandžio 12 d. ji jau negaliojo. Aplinkybė, kad techninė apžiūra minimam automobiliui nebuvo atlikta, savaime nepaneigia M. L. parodymų, jog plafoną ant automobilio buvo užsidėjęs dėl vykimo atlikti techninę apžiūrą. Tikėtina, kad po šio įvykio, kai buvo apkaltintas administracinio nusižengimo padarymu, M. L. ir nebevežė automobilio techninei apžiūrai, jog vėl nebūtų stabdomas pareigūnų dėl neva neteisėtai vykdomos veiklos. Be to, techninės apžiūros atlikimas ar neatlikimas savaime niekaip neįrodo taksi paslaugų teikimo, neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, kad bylos medžiagoje neužfiksuota, jog be plafono, automobilyje būtų buvusi kita taksi veiklą vykdančiam asmeniui reikalinga įranga: taksometras, planšetės, radijo ryšio antena ir pan. KTK 8² straipsnio 15 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vežėjas, kurio lengvasis automobilis atitinka bent vieną šio straipsnio 13 dalies 2–6 punktuose nurodytą reikalavimą, t. y. naudoja vežėjo vardu įregistruotą taksometrą, įrengtą Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka, turi pritvirtintą taksi valstybinio registracijos numerio ženklą, turi Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pritvirtintą taksi vairuotojo kortelę, yra apipavidalintas susisiekimo ministro nustatyta tvarka, turi ženklą-plafoną, naudojamą Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka, laikomas vykdančiu keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą.

12. Nors patikrinimo metu M. L. vairuotas automobilis turėjo taksi valstybinius numerius ir ant taksi automobilio stogo buvo uždėtas geltonos spalvos taksi atpažinimo ženklas-plafonas, antena, tai nepatvirtina aplinkybės apie vykdomą taksi veiklą. Visų pirma, aptariama teisės norma yra taikoma vežėjams, o iš Licencijų informacinės sistemos duomenų išrašo matyti, kad M. L. nėra išduotas leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą (b. l. 52). Siekiant įrodyti, jog M. L., nebūdamas vežėju, vykdė komercinę veiklą, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, t. y. neturėdamas leidimo vykdė keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, neužtenka konstatuoti, jog ant jo vairuoto automobilio stogo buvo uždėtas geltonos spalvos taksi atpažinimo ženklas-plafonas ir automobilis turėjo taksi valstybinius numerius, būtina nustatyti, jog šie skiriamieji ženklai tyčia naudoti, siekiant neteisėtai vykdyti komercinę veiklą, o ne, pavyzdžiui, palikti dėl neapdairumo. Pabrėžtina, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė visada būtų imperatyviai tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai, nes ne viskas gali būti reglamentuota įstatymų ir tilpti į tam tikras teisės normas.

13. Nors nagrinėjamu atveju 2020 m. balandžio 12 d. M. L. vairavo automobilį, ant kurio stogo buvo uždėtas geltonos spalvos taksi atpažinimo ženklas-plafonas ir su taksi valstybiniais numeriais, tačiau faktą, jog M. L. neteikė taksi vežimo paslaugų už atlygį, patvirtina išsami situacijos analizė ir visuma nustatytų aplinkybių, kurias skundžiamame nutarime išsamiai aptarė pirmosios instancijos teismas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad, kol vairuotojo nebuvo, taksi automobilyje sėdėję keleiviai jautėsi laisvai, automobilyje gėrė kavą, rūkė, o priėjus kontrolieriui ir paprašius išlipti, gynė taksi automobilio vairuotoją (M. L.), prašė jo nebausti, aiškinantis aplinkybes su M. L., keleiviai nepasišalino iš įvykio vietos, vėliau, M. L. užrakinus automobilį, kartu su juo nuėjo viena linkme (b. l. 69). Aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad taksi automobilyje sėdėję keleiviai buvo bent jau M. L. pažįstami, vienu automobiliu vyko ne kaip klientai, naudodamiesi taksi paslaugomis, o buvo visi kartu kaip draugai ar pažįstami. Atsižvelgdamas į visa tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui ir konstatuoja, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, jog M. L. 2020 m. balandžio 12 d. 16.48 val. lengvuoju automobiliu taksi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teikė taksi paslaugas.

14. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, vien ta aplinkybė, jog 2021 m. sausio 8 d. M. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2020 m. kovo 10 d. tuo pačiu lengvuoju automobiliu taksi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teikė taksi paslaugas, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, neįrodo, kad jis padarė analogišką nusižengimą ir nagrinėjamu atveju. Asmens kaltė kiekvieną kartą turi būti įrodinėjama, o ne preziumuojama pagal anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, nes tokiu atveju būtų paneigiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Ankstesni pažeidimai gali turėti įtakos asmens veiksmų kvalifikavimui ir nuobaudos paskyrimui, tačiau ne kaltės nustatymui. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad duomenų, jog M. L. būtų sumokėjęs pasiūlytą baudą ar būtų priimtas nutarimas dėl galbūt jo 2020 m. kovo 10 d. padaryto administracinio nusižengimo, byloje nėra (b. l. 64–65). M. L. daugiau niekada nebuvo baustas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 150 ir 505 straipsniuose (b. l. 56–68).

15. Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog M. L. 2020 m. balandžio 12 d. 16.48 val. lengvuoju automobiliu taksi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teikė taksi paslaugas, tai nesama pagrindo teigti, jog jis pažeidė vairuotojams, vykdantiems keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais, keliamus reikalavimus. KTK 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų valstybinės kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūnai turi teisę savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti transporto priemones, kuriomis vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla <...>, o Taisyklių 35 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos vykdymo metu privalo turėti ir valstybinę kelių transporto priežiūrą ir kelių transporto kontrolę vykdantiems pareigūnams reikalaujant pateikti šiame punkte nurodytus dokumentus. Kadangi M. L. keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi veiklos nevykdė, jis neturėjo ir pareigos VšĮ „K.“ kontrolieriams pateikti atitinkamų dokumentų, t. y. atsisakydamas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą nesukliudė atlikti jiems pavestų funkcijų. Taigi M. L. veiksmuose nesama ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos.

16. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutarimą nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) M. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.