- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- eI2-569-257/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02499-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Byla nutraukta.
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- V. T.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko, Virginijaus Stankevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus rašto panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. T. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmu su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus raštu Nr. 40-S-23881-(1.19) įformintą atsisakymą atlikti kompetencijai priskirtus veiksmus; įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. T. 2019 m. rugpjūčio 27 d. pareiškimus Nr. 40-AP-2360-(5.14), 40-AP-2361-(5.14), 40-AP-2359-(5.14); priteisti iš atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjo V. T. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
V. T. skunde nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į atsakovą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyrių (toliau – ir Šiaulių AVPK Radviliškio PK) su trimis pareiškimais dėl V. L. galimai padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų. 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakovas raštu Nr. 40-S-23881-(1.19) „Dėl pareiškimų“ (toliau – ir Raštas) pareiškėjui pranešė, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. gautų pareiškimų, tyrimai nenagrinėjami, nes dėl jų jau buvo priimti sprendimai. Pareiškėjas teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi atsakovas nenurodė Rašto apskundimo tvarkos. Nurodo, kad šiuo atveju taip pat liko neaišku, kokiais konkrečiais motyvais ir faktiniais duomenimis remiantis Raštu atsisakoma nagrinėti pareiškėjo V. T. pareiškimus. Nurodo, kad Šiaulių AVPK Radviliškio PK nepateikė visiškai jokių tokio savo sprendimo motyvų ir nenurodė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis daroma išvada, kad dėl pareiškėjo V. T. pareiškimų jau priimti sprendimai. Pareiškėjas V. T. taip ir liko nežinantis, kokie konkretūs sprendimai dėl kiekvieno pareiškimo jau priimti. Taip pat Rašte nepateikus argumentų, kuriais remiantis atsisakoma nagrinėti pareiškimus, nėra galimybės nustatyti ir to, ar pagrįstai atsakovas taiko Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą atsisakymo atlikti veiksmus pagrindą, kadangi šis pagrindas gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra pateikiama naujų faktinių duomenų, t. y. vien tik sprendimo tam tikru klausimu buvimas savaime nėra pagrindas atsisakyti atlikti naujus veiksmus, tačiau reikalinga palyginti faktinių aplinkybių visumą, buvusią priimant ankstesnį sprendimą, su faktinių aplinkybių visuma, gavus pakartotinį prašymą dėl sprendimo tuo klausimu. Nurodo, kad Rašte nepateikiama jokių argumentų, kokius sprendimus ir dėl kurio iš trijų pareiškimų atsakovas laiko priimtais, nėra galimybės patikrinti tų sprendimų turinio ir jų metu buvusių faktinių aplinkybių visumos. Taip pat svarbu tiksliai įvardinti neva anksčiau priimtus sprendimus ir todėl, kad pareiškėjas galėtų įvertinti, ar tie sprendimai tikrai buvo dėl procedūros užbaigimo iš esmės, o gal jie buvo tik tarpiniai, procedūriniai sprendimai, kuriais klausimas nebuvo nagrinėjamas, ir todėl nelaikytina, kad tuo klausimu jau priimtas koks nors sprendimas. Rašte nepateikus visiškai jokių motyvų, pareiškėjas neturi galimybės įvertinti, ar pagrįstai šiuo atveju yra atsisakoma nagrinėti jo pareiškimus, todėl toks Raštas laikytinas nepagrįstu, be motyvų ir todėl naikintinas kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyrius atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Šiaulių AVPK Radviliškio PK medžiagą išnagrinėjo visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai bei priėmė pagrįstą sprendimą. Nustatė, kad 2014 m. kovo 21 d. policijos registruojamų įvykių registre registruotas V. T. pareiškimas (duomenys neskelbtini), kurį išnagrinėjus buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2014 m. balandžio 1 d., atsakyme nurodyti apskundimo terminai. Taip pat nustatyta, kad 2014 m. balandžio 14 d. policijos registruojamų įvykių registre buvo registruotas V. T. pareiškimas (duomenys neskelbtini), kurį išnagrinėjus buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2014 m. balandžio 17 d., atsakyme nurodyti apskundimo terminai. Nurodė, kad nustatyta, jog 2015 m. lapkričio 20 d. policijos registruojamų įvykių registre buvo registruotas V. T. pranešimas (duomenys neskelbtini), kurį išnagrinėjus buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos. V. T. 2019 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių AVPK Radviliškio PK gautame pareiškime (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jis 2016 m. birželio 13 d. kreipėsi į Šiaulių AVPK Radviliškio PK pareiškimu. Nustatyta, kad 2016 m. birželio 13 d. policijos registruojamų įvykių registre buvo registruotas V. T. pareiškimas (duomenys neskelbtini), kurį išnagrinėjus buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, apie priimtą sprendimą 2016 m. liepos 20 d. informuotas pareiškėjas. Nustatyta, kad 2019 m. liepos 24 d. policijos registruojamų įvykių registre buvo registruotas V. T. pareiškimas (duomenys neskelbtini), išnagrinėjus pareiškimą medžiaga persiųsta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyriui apie tai 2019 m. rugsėjo 9 d. informuojant pareiškėją. V. T. 2019 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių AVPK Radviliškio PK gautame pareiškime (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jam dėl 2018 m. gegužės 7 d. įvykusio konflikto buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. V. T. nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi su pareiškimu (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė vertinti V. L. veiksmus. Nustatyta, kad dėl minėto pareiškimo tyrimo jam 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo išsiųstas atsakymas (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. 40-S-23881-(1.19) „Dėl pareiškimų“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Šiaulių AVPK Radviliškio PK teigdamas, kad policija turėtų objektyviai ištirti visas 2018 m. gegužės 7 d. įvykusio konflikto aplinkybes, bausti ne tik jį, tačiau ir V. L. 2019 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu į Šiaulių AVPK Radviliškio PK prašydamas atnaujinti tyrimą dėl svetimo turto sunaikinimo. 2019 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių AVPK Radviliškio PK su pareiškimu nurodydamas, kad jau penkti metai braunamasi į pareiškėjo sklypą, o pareiškėjas ir toliau yra terorizuojamas, todėl prašė atlikti tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnį. Atsakovas Šiaulių AVPK Radviliškio PK 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 40-S-2388-(1.19) „Dėl pareiškimų“ informavo, kad tyrimai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu (jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas ar asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą) nenagrinėjami, nes dėl jų jau buvo priimti sprendimai.
Priėmus skundą bylą nagrinėjantis teismas turi teisę dar kartą įvertinti, ar skundas pagrįstai buvo priimtas, ir esant pagrindui teismas bylą gali nutraukti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą turi bet kuris asmuo. Konstitucijoje įtvirtinta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Tačiau teisminis tikrai ar tariamai pažeistos teisės gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTĮ 33, 103, 104 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 103 straipsnio 1 punktas). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, detaliau apibrėžia ABTĮ 17 straipsnis. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Pažymėtina, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-96/2008). Policija yra viena iš ikiteisminio tyrimo įstaigų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnio 1 dalis), kompetentinga priimti procesinius sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakyti jį pradėti (BPK 164-168 straipsniai). Administracinių teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad, spręsdama ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimus, policija veika kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, o ne kaip viešojo administravimo subjektas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-821-624/2016).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi prašydamas atnaujinti arba pradėti tyrimus dėl įvykių vykusių nuo 2014 m. iki 2018 m., kurių metu įvyko konfliktai su kaimyninio sklypo savininku ir pareiškėjo nuomone policija neištyrė visų aplinkybių objektyviai ir nubaudė tik pareiškėją, kai jo nuomone atsakomybė turėjo kilti ir V. L. Nors pareiškėjas skunde ir nurodė, kad Šiaulių APVK Radviliškio PK nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, t. y. nenurodė priimto individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos, motyvų bei aplinkybių, kuriomis remiantis daroma išvada, kad dėl pareiškėjo V. T. pareiškimų jau priimti sprendimai, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės siekia, kad atsakovas atliktų tyrimą ir patrauktų V. L. atsakomybėn.
Pažymėtina, kad visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, reglamentuojamas išimtinai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindus ir tvarką bei ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų (ar priimtų procesinių dokumentų) apskundimo tvarką reglamentuoja BPK IV dalies nuostatos. Pagal BPK gali būti 168 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas BPK X dalyje nustatyta tvarka. Sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimus policija veika kaip teisėtumą užtikrinanti institucija, o ne kaip viešojo administravimo subjektas.
Taigi remiantis nuosekliai formuojama teismų praktika, administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais siekiama ginčyti teisėsaugos institucijų sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-306/2011, 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-882/2011, 2011 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-10/2011).
Apibendrinant aptartą teisinį reglamentavimą, įvertinus pareiškėjo skundo turinį, teismas daro išvadą, jog pareiškėjas prašo panaikinti raštą, susijusį ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu.
Šiaulių AVPK Radviliškio PK atsakymas, nors įformintas laisvos formos raštu ir jame nurodyta, kad priimtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu, tačiau jis nėra siejamas su viešojo administravimo sritimi.
Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimą ir teisinį vertinimą negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia, jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-29/2013, 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-328-438/2015). Taigi ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011).
Teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo ir paaiškėjus, jog pareiškėjo skundas dėl Šiaulių AVPK Radviliškio PK rašto, kuriuo pranešama, kad pareiškėjo pateikti pareiškimai nenagrinėjami, nes dėl jų jau yra priimti sprendimai, negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-246-575/2019 nurodyta, kad ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nutraukus bylą (ABTĮ 103 straipsnis) ar palikus skundą nenagrinėtą (ABTĮ 105 straipsnis), todėl tokiais atvejais sprendžiant išlaidų paskirstymo klausimą reikėtų įvertinti kelto ginčo turinį, procesinius šalių santykius ir jų procesinį elgesį, taip pat įvertinti, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla yra užbaigiama nepriėmus sprendimo bei nustatyti atsakingą dėl bylinėjimosi išlaidų kilimo asmenį. Pažymėtina, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje NR. AS822-485/2010, 2016 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-822/2016).
Atsižvelgiant į tai, kad byla nutrauktina dėl to, kad nepriskirtina administracinių bylų kompetencijai, o ne todėl, kad atsakovas būtų patenkinęs pareiškėjo reikalavimą bei nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, pareiškėjo prašymas, priteisti bylinėjimosi išlaidas, netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 107 – 108 straipsniais,
nutaria:
Bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriui dėl 2019 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. 40-S-23881-(1.19) panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo V. T. pareiškimus nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.