- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-28
- Bylos Nr.
- 2-140-955/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05251-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- G. B.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Trečiasis asmuo
- U. B.
- Advokatai
- Regina Agrba, Rasa Užkuraitienė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovei advokatei Reginai Agrbai, atsakovui G. B., jo atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Lagunovienei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui nepilnametei U. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo nepilnametė U. B., institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. B. (toliau – ieškovė) ieškiniu (3-10 b. l.) teismo prašo:
- padidinti 2011 m. spalio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytą išlaikymo nepilnametei dukrai U. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mėnesinį dydį iki 1 000 Lt (289,62 Eur) per mėnesį iki vaiko pilnametystės, pervedant lėšas į R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, indeksuojant vaiko išlaikymui skirtą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei skiriant lėšų tvarkytoja R. B. uzufrukto teise;
- priteisti iš atsakovo G. B. (toliau – atsakovas) turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad jos ir atsakovo santuoka nutraukta 2011 m. spalio 17 d. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 d. 3.2 p. buvo susitarta, kad atsakovas nepilnametės dukters U. B. išlaikymui iki jos pilnametystės įsipareigoja mokėti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tos pačios sutarties 3 d. 3.4 p. susitarta, kad vaiko motina tiesiogiai rūpinsis vaiko kasdienine buitimi, auklėjimu, priežiūra, sudarys jai tinkamas gyvenimo sąlygas, kontroliuos mokymosi ir lavinimosi procesą, o prie šių procesų tėvas prisidės lankydamas dukrą ir materialiai ją rems. Tačiau atsakovas visiškai nesidomi jokiais dukters priežiūros ir auklėjimo klausimais, jos nelanko, ignoruoja ieškovės siekius gera valia tarpusavyje susitarti dėl išaugusių dukters poreikių patenkinimo. Ieškovė ne kartą atsakovui rašė el. laiškus, prašydama gera valia susitarti dėl išlaikymo padidinimo, tačiau nesėkmingai, ieškovė atsakovui prisiskambinti negali, nes jis užblokavęs jos telefono numerį, Nustatant išlaikymo nepilnametei dukrai dydį buvo atsižvelgta į tai, kad atsakovo darbo užmokestis sąlyginai buvo nedidelis – 978 Lt. 2012 m. liepos 1 d. atsakovas išvyko iš Lietuvos Respublikos, gyvena (duomenys neskelbtini), kurioje paprasčiausio darbininko minimalus darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 2500 Eur. Todėl atsakovui (duomenys neskelbtini) dirbant darbininko kategorijai priklausantį darbą, yra pajėgus mokėti dukrai didesnį išlaikymą, nes iš esmės pagerėjo jo turtinė padėtis, taip pat iš esmės pakito vaiko poreikiai – jie padidėjo: ji pradėjo itin aktyviai lavinti dailės gabumus, daugiau skaityti laisvalaikio skaitinių, padidėjo išlaidos jos asmeninės higienos priežiūrai, ženkliai pasijautė drabužių ir avalynės vaikams ir paaugliams įsigijimo kainų skirtumas, išryškėjo sveikatos (regėjimo), taip pat ortodontinės problemos, be to, mergaitė nuo vaikystės serga alerginiu rinitu, kurio gydymui privalomi naudoti histaminiai vaistai yra nekompensuojami, atsirado nuolatinis medicinos priežiūros poreikis, atsirado didesnis įvairių pramogų poreikis ir pan. Iš viso būtinieji vaiko poreikiai yra 2 636,33 Lt, tačiau vaikui augant ir bręstant, turint omenyje nuolatinės medicininės priežiūros poreikį, taip pat specializuotą kūrybinį mergaitės ugdymą, realu, kad ateityje jos poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti dar didės. Atsakovas dukrai teikia išlaikymą tik po 400 Lt, be to, dažnai nesilaikydamas sutartyje numatyto periodiškumo, neprisideda jokia papildoma materialine pagalba savo augančios ir bręstančios dukters poreikiams patenkinti, t. y. tik formaliai atlieka tėvo pareigas. Todėl jai didžiausia atsakomybė ir išlaikymo našta. Pažymėjo, kad atsakovas po skyrybų tik vieną kartą atostogavo su dukra. Kadangi atsakovas gera valia neteikia dukrai didesnio išlaikymo, ji priversta kreiptis į teismą.
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad mergaitei (duomenys neskelbtini) metų, o atsakovas moka tik po 400 Lt, jokia kita forma prie vaiko išlaikymo neprisideda, todėl išlaikymas didintinas. Dukra iš močiutės negauna jokių pajamų, tai gali būti tik vienkartinės sumos. Nustatant išlaikymo dydį 2011 m. mergaitės amžius buvo kitas, poreikiai mažesni. Mergaitei maistas turi būti pagerintas, nes reikalinga speciali dieta. Jos pačios turtinė padėtis nepakito, tačiau vaiko auginimo procese didėja išlaidos ir prie šių išlaidų turi prisidėti abu tėvai. Kitų išlaikytinių ji pati neturi, jokio turto po santuokos nutraukimo neįgijo. 380 Lt spec. poreikiams, odontologo paslaugoms pagrįsti įrodymų neturi. Ji čekių nerinko, nes iš susirašinėjimo matyti, kad ji bandė tartis taikiai. Pagal patikslintą poreikių lentelę mergaitės poreikiams reikia 2 534,66 Lt, pirmiau nurodytus poreikius minusavo. Mokesčiams mergaitės dalis apie 250 Lt mėn. Akinukai mergaitei kainavo apie 300 Lt. Mergaitė paauglė, tad bet ko vaikui neperka, nes nenešioja, reikalinga kokybiška avalynė. Mergaitė turi telefoną, lanko baseiną, reikalingos lėšos laisvalaikiui – mergaitė eina į kiną, skaito, be to, ruošiasi stoti į Dailės akademiją. Atostogoms reikia apie 1 000 Lt metams, skrido į Izraelį, važiavo į Palangą, Nidą. Močiutė mergaitei duoda 10-20 litų, tačiau ji į močiutės ir mergaitės turtinius klausimus nesikiša. Tėvas gyvena užsienyje, turi pajamų, neelgetauja, turi paėmęs kreditą, nuomojasi butą, galimai slepia savo pajamas. Mano, kad abu tėvai turi dalintis vaiko išlaidas, todėl prašo ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė teisiniais argumentais pagrindė ieškovės nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad ieškovė kiek gali viena tenkina padidėjusius vaiko poreikius. Į Izraelį vyko dėl sveikatos problemų. Atsakovas yra smulkmeniškas ir nepagrįstai mano, kad dukrai užtenka 400 Lt. Mergaitė lavinama, dailės užsiėmimai yra brangūs, tai pačios brangiausios studijos. Negalima visų išlaidų pagrįsti čekiais, ne visur juos duoda, ne visur prašo, kadangi būna susiklostę tokie tarpusavio santykiai. Mama nerinko čekių, nes vyko derybos. Atsakovas nekultūringai elgiasi su ieškove, nesutinka visiškai didinti vaikui išlaikymo, tačiau pagrindas didinti išlaikymą yra, todėl prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį (47-50 b. l.) nurodė, kad jo nuomone ieškinys nepagrįstas ir atmestinas. Pirma, ieškovė neteisingai nurodo, kad jis nebendrauja su dukra, nesidomi jos auklėjimu, lavinimu, nesidomi realiai padidėjusiomis dukters išlaidomis ir pan. Pažymėjo, kad ieškovė iki ieškinio pareiškimo nėra sakiusi ar informavusi apie padidėjusius vaiko poreikius. Jis pats ne kartą bandė išsiaiškinti dukters poreikius su ieškove, tačiau ji visiškai ignoruodavo jį, nenorėdavo priimti jokių sprendimų šiuo klausimu. Taip pat netiesa, kad ieškovė jam negali prisiskambinti. Jis su dukra kiekvieną savaitę bendrauja „Skype“ programa, telefonu, jei yra galimybė, nes ieškovė šiam bendravimui trukdo. Jis domisi ir dukters mokslais, ir pasiekimas, ir meniniais gebėjimais. Visada klausia, ar ko trūksta. Kas ketvirtį jis dukrai per savo mamą perduoda kišenpinigių smulkioms asmeninėms išlaidoms, perka dukrai drabužius, batus, aksesuarus, patalynę, įvairias dovanas. 2012 m. nupirko dukrai kompiuterį (1 100 Lt), mobilų telefoną (600 Lt). Taigi papildomai dukrai su daiktais ir kišenpinigiais skiria apie 100 Eur. 2013 m. liepos mėn. dukrą pas jį dvi savaites atostogavo, atostogų metų buvo įvairios išvykos, kavinės, buvo nupirkta drabužių, batų, aksesuarų. Viso jos poreikių tenkinimui per dvi savaites buvo išleista apie 800 Eur. Nesutinka su ieškovės reikalavimu padidinti išlaikymą iki 1 000 Lt per mėnesį, kadangi jo turtinė padėtis nėra iš esmės pagerėjus, kad būtų pagrindas keisti išlaikymo dydį. Jo pajamos atskaičius mokesčius yra 1 241 Eur, tačiau iš šių pinigų jis turi sumokėti 500 Eur buto nuomai, 140 Eur komunalinių mokesčių, 255 Eur paskolą bankui už automobilį, 76,42 Eur automobilio draudimas, 17 Eur televizijos ir radio mokestis, 16 Eur draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, 25 mokestis už telefoną ir internetą, 115,94 Eur dukrai teikiamas išlaikymas, 8,3 Eur šildymo sistemos profilaktikos darbai. Jo išlaidos sudaro 1 152,97 Eur (3 980,97 Lt), pragyvenimui lieka 87,02 Eur (300,48 Lt). Jokio nekilnojamojo turto iš kurio gautų pajamų, neturi. Ieškovė jo turtinę padėtį (duomenys neskelbtini) vertina prielaidomis, be to, (duomenys neskelbtini) ir pragyvenimo lygis brangesnis, t. y. reikia didesnės pinigų sumos pragyventi. Jo žiniomis ieškovė yra vienos įmonės direktorė, turinti daugiau kaip 50 proc. šios įmonės akcijų. Vykstant skyrybų procesui ji uždirbo per mėnesį apie 4 000 Lt atskaičius mokesčius. Be to, ieškovė turi trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini) bei namą (duomenys neskelbtini), kiekvienų metų gale gauna dividendus. Taigi, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei jo. Taip pat pažymėjo, kad vaiko poreikių lentelėje nurodytos sumos nepagrįstos įrodymais, kai kurios sumos gerokai padidintos.
Teismo posėdyje atsakovas atsiliepimą palaikė jame nurodytais argumentais, tačiau pripažino, kad mergaitei reikia lavintis, todėl sutiko, jog išlaikymo dydis būtų padidintas iki 500 Lt.
Atsakovo atstovė teisiniais argumentais pagrindė atsakovo nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad šalių susitarimas buvo 400 Lt išlaikymas dukrai. Toks susitarimas buvo todėl, kad atsakovas visą turtą, kuris buvo bendra nuosavybė, paliko ieškovei. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, dėl šios priežasties nesutinka didinti išlaikymą. Nėra įstatyminių pagrindų keisti išlaikymo dydį. Po santuokos nutraukimo ieškovės turtinė padėtis yra pagerėjusi, ji gauna dividendus, kurie yra nemaži. Vaiko poreikiai iš esmės nėra pakitę, dukra turėjo tuos pačius poreikius nutraukiant santuoką (akiniai, alergija). Poreikiai nepagrįsti įrodymais. Ieškovė galėjo rinkti įrodymus bent nuo bylos iškėlimo. Mano, kad išlaidos vaiko poreikiams neprotingai didelės: 315 Lt išlaidos ugdymui per didelės, maitinimas neturėtų būti įtrauktas, komunalinius mokesčius ieškovė turėtų mokėti nepriklausomai nuo, ar vaikas gyvena, ar ne, 200 Lt higienai galėtų būti skirta visai šeimai, o ne vienam vaikui, važinėja įmonės automobiliu, kurą pila įmonė, telefoną GALAXY pirko tėvas, todėl išlaidos neturėtų būti įtrauktos. Atsakovas be jau teikiamo išlaikymo po 400 Lt, teikia išlaikymą daiktais. 2012 m. dukrai nupirktas telefonas ir kompiuteris. Kompiuteris tikrai nėra nusidėvėjęs, telefono nereikia keisti kiekvienais metais. Mano, kad siekia lenktyniauti su kitais vaikais, ieškovė vaiką formuoja kaip vartotojišką asmenybę. Atsakovo šeimos pajamos pagrįstos įrodymais – 1 241 Eur, išlaidų turi apie 1 200 Eur, šeimos pragyvenimui lieka visiškai nedaug, vos pragyvena, nekilnojamojo turto neturi. Paskolą ėmė 13 000 Eur ne tik automobiliui, bet ir baldams. Per mėnesį paskolai padengti sumoka 255 Eur. Atsakovas mano, kad orientacinis kriterijus turėtų būti vienam tėvui 0,5 MMA, todėl atsakovas nesutinka su ieškiniu, tačiau iš esmės sutiktų dydį padidinti iki 500 Lt. Mano, kad 1 000 Lt yra tikrai pakankama suma vaikui.
Ankstesniame teismo posėdyje apklausta nepilnametė U. B. paaiškino, kad į mokyklą važinėja viešuoju transportu, todėl perka nuolatinius bilietus, kurie trims mėnesiams kainuoja 40 Lt, valgo mokykloje, pietūs mokykloje apie 8-9 Lt, gauna 10-20 Lt kišenpinigių. Mokosi Kauno dailės gimnazijoje, būna 8-9 pamokos. Visas priemones mokyklai suruošė mama. Su tėčiu bendrauja kiekvieną savaitgalį kompiuteriu, Skype. Tėtis labai daug dirba ir savaitgaliais. Žino, kad nuomojasi butą Vokietijoje, gyvena gerai, firminius rūbus perka kai būna išpardavimas. Tėtis jai nupirko bilietus į Vokietiją kai važiavo. Tėtis dirba pašto skyriuje- kalendorius pjausto, dirba darbininku. Jo mašina dėvėta. Kai buvo Vokietijoje, keliavo į skirtingus miestus, buvo vandens parke, ėjo į kavines, restoranus. Už viską mokėjo tėtis. Jo žmona dirba senelių namuose slaugytoja. Tėtis išlaikymą mamai perveda ir dar duoda pinigų močiutei A. B., o ji duoda jai. Tėtis yra nupirkęs kompiuterį, telefoną Samsung per Kalėdas padovanojo. Tėtis naudojo telefoną Black Berry Lietuvoje, kitą Vokietijoje. Praeitų metų rugsėjo 1-ąją davė 300 Lt, tėčio mama duoda kišenpinigių. Mano, kad ji turi viską ko jai reikia, mama nuperka ką reikia, laisvalaikį leidžia su draugais. Yra alergiška, ne viską gali valgyti. Vasarą važiuoja į stovyklas, keliones. Buvo Italijoje su drauge – 3 000 Lt mama finansavo. Dėl akių pas gydytojus eina kas pusmetį, dėl silpno regėjimo reikia nešioti akinukus. Rūbams išleidžia apie 400 Lt. Mamos tėvai nuperka dailės priemonių, Kalėdoms davė 200 Lt, vasaras praleidžia pas juos. Su tėčiu dėl išlaikymo padidinimo nekalbėjo.
Institucija duodanti išvadą byloje ieškovės reikalavimą keisti išlaikymo dydį palaiko. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius rašytinėje išvadoje (45-46 b. l.) ir skyriaus atstovė posėdžio metu duotoje išvadoje nurodė, kad po santuokos nutraukimo parėjo 3 metai, vaikas paaugo, mergaitė jau paauglė, padidėjo poreikiai ir sveikatai, ir lavinimuisi. Pats atsakovas iš esmės pripažino, kad vaiko poreikiai didesni. Mergaitė turi ir spec. poreikių – dantų korekcija, akiniai, alergija. Be to, mergaitė lanko dailės mokyklą, kad reiškia, kad yra papildomų išlaidų. Šiandieninis išlaikymo dydis po 400 Lt kas mėnesį neatitinka vaiko poreikių, todėl išlaikymo dydis keistinas, tačiau konkretų jo dydį teismas turėtų nustatyti atsižvelgęs į tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos esančių įrodymų ir duotų paaiškinimų nustatyta, kad U. B. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (13 b. l.). R. B. ir G. B. santuoka nutraukta 2011 m. spalio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-13306-454/2011 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (LITEKO duomenys, prij. c. b. (duomenys neskelbtini)109-111 b. l.). Pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių nepilnametės dukters U. B. gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. B., o jos išlaikymui G. B. įsipareigojo mokėti po 400 Lt kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės. Šalys taip pat susitarė, kad vaiko motina tiesiogiai rūpinsis vaiko kasdienine buitimi, auklėjimu, priežiūra, sudarys jai tinkamas gyvenimo sąlygas, kontroliuos mokymosi ir lavinimosi procesą, o prie šių procesų tėvas prisidės lankydamas dukrą ir materialiai ją rems. Kadangi šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t. y. šalys dėl santuokos nutraukimo ir visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų susitarė taikiai, nutraukiant santuoką nei vaiko poreikiai, nei šalių turtinė padėtis nebuvo nustatinėjama ir analizuojama. Todėl laikytina, kad abi šalis tuo metu sutartas vaiko išlaikymo dydis tenkino, t. y. vaiko motina sutiko, jog tokio dydžio išlaikymo suma vaiko tėvas prisidėtų prie vaiko išlaikymo, o vaiko tėvas turėjo galimybę tokią išlaikymo sumą mokėti. Sutartas išlaikymas yra mokamas, išlaikymo įsiskolinimo nėra. U. B. gyvena kartu su savo motina R. B., turi sveikatos problemų (alerginis rinitas, nešioja akinukus, turi ortodontinių problemų), šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad mergaitė papildomai ugdoma – lanko baseiną, lavinami mergaitės dailės gabumai, mergaitė ruošiasi stoti į Dailės akademiją. Pažymėtina, kad minėtos sveikatos problemos, išskyrus ortodontines problemas dėl kurių mergaitei reikia nešioti breketus, buvo jau nutraukiant šalių santuoką, taip pat jau nutraukiant santuoką buvo lavinami mergaitės dailės gebėjimai. Nutraukiant santuoką šalys automobilių neturėjo, turėjo gyvenamąjį namą su statiniais ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurie nutraukiant santuoką atiteko R. B., šalys solidariai liko skolingos (duomenys neskelbtini) 19 172 Lt pagal 2009-09-25 Kauno apygardos teismo nutartį (LITEKO duomenys, prij. c. b. 2-2-13306-454/2011 109-111 b. l.). Ieškovė įrodymų apie turimą registruotiną turtą šiuo metu nepateikė, nurodė, kad po santuokos nutraukimo jos turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, nekilnojamojo turto neįsigijo, automobilio savo vardu neturi, važinėja įmonės automobiliu. R. B. dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis darbo užmokestis 4 200 Lt (priskaičiuotinas) (138 b. l.), kitų išlaikytinių neturi. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad disponuoja pakankamai nemažomis pinigų sumomis, iš mokesčių deklaracijos matyti, kad 2013 m. gavo 20 000 Lt dividendų (138, 139, 145-146 b. l.). Iš gaunamų pajamų ieškovė sumoka komunalinius ir kitus mokesčius, išlaiko vaiką ir pragyvena pati. Teismui nekyla abejonių, jog vaikas yra tinkamai prižiūrimas, užtikrinami visi jo poreikiai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius duomenų dėl vaiko nepriežiūros neturi, todėl plačiau dėl ieškovės turtinės padėties teismas nepasisako, juolab, kad ieškinys grindžiamas ne esminiu ieškovės turtinės padėties pasikeitimu, o vaiko poreikių padidėjimu. Dėl atsakovo turtinės padėties teismas pasisakys vėliau, įvertinęs vaiko poreikius. Ieškovė į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo kreipėsi 2014 m. kovo 31 d. Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad 400 Lt išlaikymas kas mėnesį vaikui, turinčiam gabumų ir sveikatos problemų neatitinka jo poreikių tenkinimo, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą prašydama pakeisti išlaikymo dydį.
CK 3.201 str. 1 d. įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Taigi tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 str. 2 d. paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.
Ieškovė ieškinį grindžia iš esmės padidėjusiais vaiko poreikiais ir pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi. Akivaizdu, jog nuo išlaikymo priteisimo momento, t. y. praėjus 3 metams, su amžiumi šiek tiek išaugo ir vaiko poreikiai, o su vaiko amžiumi padidėję vaiko poreikiai sudaro pagrindą padidinti teikiamo išlaikymo dydį. Šiuo metu mergaitė yra (duomenys neskelbtini) metų paauglė ir jos poreikiai praktiškai kaip suaugusio žmogaus, mergaitė turi sveikatos problemų - be jau nuo vaikystės esančių regos problemų ir alerginio rinito, mergaitė turi ortodontinių problemų, jai reikia nešioti dantų breketus, kas savaime reiškia, jog atsirado daugiau išlaidų sveikatos priežiūrai. Pasaulinės krizės sąlygojama valstybės ekonominė situacija ir spartus kainų kilimas taip pat įtakoja didesnį piniginių lėšų poreikį. Be to, savaime suprantama, kad vaikai valgo, jų sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vaikams reikalinga apranga ir avalynė, vaikams tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. Taip pat savaime suprantama, kad vaikai kartas nuo karto serga, kad reikia pirkti vaistus, vitaminus. Natūralu, kad augant vaikams keičiasi jų poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, akivaizdu, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai ateityje tik didės, be to, nuolat kyla kainos. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaikų poreikių tenkinimu. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingą vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaikų interesai. Antra vertus, vaikų poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad, vaiko išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius ne tik šiuo metu, tačiau turi būti orientuotas į ateitį, todėl teismo vertinimu ieškovė teisėtai ir pagrįstai pareiškė ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo (CPK 182 str. 1p.). Ieškovė patikslintoje vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 734,09 Eur (2 534,66 Lt). Iš atsakovo prašo priteisti 289,62 Eur (1 000 Lt). Tai, kad vaiko poreikiai padidėję ir, kad toliau turi būti lavinami mergaitės dailės gebėjimai pripažino ir pats atsakovas, tačiau nesutiko su ieškovės prašoma priteisti suma. Mano, jog ji per didelė ir neproporcinga jo turtinei padėčiai. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko išlaikymą dukrai padidinti iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nors ieškovės teigimu vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 734 Eur, tačiau ieškovė įrodymais šios sumos nepagrindė. Teismui nurodė, jog įrodymų nerinko, nes vyko derybos dėl taikaus ginčo sprendimo. Byloje yra pateikta tik keletas čekių, patvirtinančių akinukų įsigijimą ir okulisto paslaugas. Pagal byloje esančią medžiagą matyti, kad ieškovė finansiškai yra pajėgi vaikui skirti tokią pinigų sumą išlaikymui ir teismas negali ieškovei nurodyti, kiek ji turi išleisti maistui, drabužiams ar avalynei, tačiau vertinant vaiko poreikius ir priteisiant išlaikymą turi būti vadovaujamasi protingumo bei proporcingumo kriterijais. Išlaikymas savo prigimtimi yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, laisvalaikiui. Teismo vertinimu 734,09 Eur (2 534,66 Lt) suma 16 metų vaiko, nors ir turinčio specialių poreikių bei gabumų, išlaikymui yra gerokai per didelė, neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų, juolab kai šalyje minimalus darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra tik 300 Eur. Dėl kiekvieno poreikių lentelės punkto atskirai nepasakytina, kadangi jau pirmiau konstatuota, jog vaiko poreikiai yra padidinti, tačiau į keletą punktų dėmesys atkreiptinas. Teismo nuomone, prie būtinųjų poreikių tenkinimo negali būti priskirtos sumos, skirtos kaupiamajam gyvybės draudimui, kelionėms, atostogoms užsienyje. Šias išlaidas tėvai gali patirti tik tokiu atveju, jeigu tai leidžia jų turtinė padėtis. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (2014 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1271-601/2014). Be to, teismas sutinka ir su atsakovo nuomone, jog ieškovė po keletą kartų į vaiko poreikių lentelę įtraukė išlaidas tiems patiems daiktams įsigyti, t.y. išlaidos knygoms, DVD ir kt. Taigi, kompleksiškai įvertinus tiek santuokos nutraukimo byloje c. b. (duomenys neskelbtini), tiek nagrinėjamoje byloje pateiktas mergaitės poreikių lenteles, darytina išvada, kad vaiko poreikiai, palyginti su 2011 metais niekuo nepakito. Mergaitės sveikatos būklė nepablogėjo, akinukus mergaitė nešiojo ir alergija sirgo tiek 2011 m., tiek šiuo metu. Per nurodytą laikotarpį nepasikeitė ir mergaitės mokymosi įstaiga – dailės mokykla, kur mokantis mergaitei buvo reikalingos tos pačios priemonės. Nurodyti rūbų, avalynės ir kitų daiktų poreikiai iš esmės taip pat nepasikeitė. Nepagrįstos įrodymais ir išlaidos 72,41 Eur (250 Lt) būstui išlaikyti. Pagrindinė būsto išlaikymo našta turi tekti būsto savininkui, o ne nepilnamečiam vaikui. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, ieškovė automobilio neturi, važinėja įmonės transportu, tačiau išlaidos kurui į vaiko poreikių lentelę įskaičiuotos, taip pat įskaičiuotos išlaidos mobiliam telefonui Galaxy, nors atsakovas nurodė, jog jis pats dukrai 2012 m. nupirko 600 Lt kainuojantį Galaxy telefoną, šią aplinkybę patvirtino ir šalių nepilnametė duktė. Taigi, ieškovė į vaiko poreikių lentelę įtraukė išlaidas šiam telefonui, nors jį faktiškai mergaitei nupirko tėvas. Taip pat visiškai sutiktina su atsakovo išsakytu argumentu, jog telefonas neturi būti perkamas kasmet naujas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvai, turintys finansinę galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės, privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo (2014 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1271-601/2014). Nors galiojančiame išlaikymo reguliavime nėra numatyta minimalių ir maksimalių priteistinų išlaikymo dydžių, tačiau tai nereiškia, kad nėra jokių orientacinių kriterijų, kuriais teismas turėtų vadovautis spręsdamas šį klausimą. Paprastai teisminėje praktikoje (dažnai ir šalių nurodomos) pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (šiuo metu 300 Eur su mokesčiais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3 K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009. Todėl įvertinus vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją šalyje, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), vertintina, kad nepilnametės U. B. poreikiai išaugo ir jai reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui, 2011 m. spalio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintas šalių susitartas išlaikymo vaikui dydis po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį yra nepakankamas jos poreikiams patenkinti. Teismo vertinimu U. B. protingiems poreikiams patenkinti 300 Eur suma, nuo kurios mokesčiai neatskaičiuojami ir kuri pagal įstatymą indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, yra pakankama, juolab, kad mergaitė patvirtino, kad tėtis jai per močiutę papildomai duoda pinigų, nuperka daiktų, mergaitei lankantis pas tėvą Vokietijoje, tėvas finansavo visas jos keliones bei pramogas. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, todėl teismo nurodytą sumą turi teikti abu tėvai. Tačiau, kaip jau minėta, vaikų poreikių patenkinimas priklauso nuo tėvų turtinės padėties. Todėl toliau vertintinos atsakovo finansinės galimybės prisidėti prie padidėjusių vaiko poreikių tenkinimo.
Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi (147 b. l.), turi automobilį, gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) (103-105 b. l.), dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis apie 1 500 Eur (103-105 b. l.), gyvena nuomojamame bute (95-102 b. l.), yra sudaręs kitą santuoką (128, 148 b. l.), atsakovo sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2015-01-31 atleidžiama iš darbo (12-130, 180-181b. l.), kitų išlaikytinių neturi, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui (111-123 b. l.) – kas mėnesį moka po 255 Eur paskolą bankui už automobilį, yra sveikas (priešingų įrodymų nepateikta). Atsakovo teigimu jo mėnesio išlaidos 1 152,97 Eur (3 980,97 Lt), pragyvenimui lieka visiškai nedaug. Teismas įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus esminio atsakovo turtinės padėties pasikeitimo, t. y. esminio jos pagerėjimo nenustatė. Atsakovas dirba eiliniu (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) mastu nėra didelis ir sutiktina su atsakovo argumentu, jog pragyvenimo lygis (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje taip pat skiriasi, tačiau nesutiktina, jog jo turtinė padėtis yra sunki. Byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovo turimas lėšas banko sąskaitose, todėl atsakovo pateikti įrodymai nepilnai atspindi jo turtinę padėtį. Atsakovas nurodė, kad sumokėjus įvairius mokesčius jo pragyvenimui lieka 87,02 Eur (300,48 Lt). Tai visiškai nereali suma, įvertinant tai, jog iš šių pinigų atsakovas turi pirkti maistą, higienos ir kitus buities reikmenis, drabužius, kurą automobiliui ir t. t. Be to, atsakovas nurodė, kad duoda pinigų (apie 100 Eur) savo mamai dukters kišenpinigiams. Atsakovas pats nurodė, o jo duktė patvirtino, jog jis dukrai nupirko Galaxy telefoną, kompiuterį, apmokėjo dukters atostogas (duomenys neskelbtini), kurių metu jie lankė kavines, restoranus, važiavo į ekskursijas po kitus miestus, pirko firminius drabužius, batus ir t. t. Kaip minėta, išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismo nuomone, pirmiau nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankama, jog galėtų lygia dalimi prisidėti prie padidėjusių dukters poreikių tenkinimo. Be to, ir pats atsakovas teismo posėdžio metu sutiko teikti dukrai kas mėnesį 500 Lt išlaikymą. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jo esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą arba susirasti papildomą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik tėvo, bet ir motinos. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo metu padidėjusius vaiko poreikius tenkina viena ieškovė, tačiau tėvų teisės lygios, negalima visos vaiko išlaikymo naštos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina dažniausiai neprisideda.
Teismui kompleksiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, ekonominę situaciją šalyje, ieškinys tenkinas iš dalies: pakeistina 2011 m. spalio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl išlaikymo dydžio U. B., a. k. 499010205614, ir iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistina U. B. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2014 m. kovo 21 d.) iki jos pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d., 3.198 str., 3.201 str., CPK 178, 197, 185 str.).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės U. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovė R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).
Pažymėtina, kad šis sprendimas šalims neturi res judicata galios, t. y. šis sprendimas neužkerta šalims kelio pasikeitus aplinkybėms kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei ir atsakovui proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Ieškovė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis turėjo 175,22 Eur (605 Lt) dokumentų vertimo išlaidų (150, 182, 183 b. l.). Teismas tenkino 20 procentų ieškovės ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovui priteistina 140,18 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 9 p.).
Valstybė šioje byloje patyrė 12,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas tenkino 20 procentų ieškovės ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš šalių valstybei priteistina: iš ieškovės 9,76 Eur, o iš atsakovo 2,44 Eur. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistina ir 12,20 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo dydžio pakeitimą. Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 14,64 Eur (CPK 79 str., 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str., 83 str. 1 d. 3 p., 85 str. 1 d. 3 p. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2011 m. spalio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl išlaikymo priteisimo U. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukrai U. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos (2014 m. kovo 21 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą pervedant į R. B., a. k. 473032101581, nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę U. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovę R. B., a. k. (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 140,18 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų ir 18 euro ct) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 9,76 Eur (devynis eurus ir 76 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 2,44 Eur (du eurus ir 44 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 12,20 Eur (dvylika eurų ir 20 euro ct) žyminio mokesčio už išlaikymo dydžio pakeitimą, iš viso 14,64 Eur (keturiolika eurų ir 64 euro ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.