Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams J. K. ir V. J. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai J. K. ir V. J. į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai, jų neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-07-22 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu policijos pareigūnas priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Remiantis 2018-05-08 sutartimi tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo Nr. 10-ST2-89, akto surašymo dieną transporto priemonė nugabenta į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę. Sutarties tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nr. 10-ST2-89 priede Nr. 1 yra nurodyti įkainiai už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą – už transporto priemonės nuvežimą iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 2,00 Eur mokestis, o už vienos paros saugojimą – 14,00 Eur mokestis.

4. Vadovaujantis 2018-10-02 Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. 18/03 ir 2019‑01‑11 Reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimu ir susijusių dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 27-26, pradinis kreditorius UAB „Sauda“ reikalavimo teisę reikalauti iš transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą perleido naujajam kreditoriui (ieškovui) UAB „Jurisdictus“(perdavimo akto byloje nėra tik ieškinyje paminėta). Ieškovas ieškinyje nurodo, kad už transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo laiką nuo leidimo atsiimti transporto priemonę dienos (2018‑08-24) iki skolos perleidimo dienos (2019-01-11) atsakovai liko skolingi 1 962,00 Eur skolos (2,00 Eur nuvežimo mokestis + (140 saugojimo dienos x 14,00 Eur saugojimo mokestis)).

5. Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės nuvežimo dieną (2018-07-22) Kelių transporto priemonių registre automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku registre buvo nurodytas E. M.. E. M. ieškovui pateikė 2018-08-22 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria ginčo automobilį pardavė atsakovui J. K.. Policijos komisariato pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo automobilį pažeidimo metu vairavo atsakovas V. J..

6. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

7. Sprendžiant automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo klausimą kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad, atsižvelgiant į viešojoje teisėje nustatytą reguliavimą, pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis numato, kad išlaidas ūkio subjektui už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iki automobilio atsiėmimo iš aikštelės dienos privalo atlyginti savininkas ir valdytojas solidariai. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais.

8. Kaip jau nurodyta aukščiau, byloje nustatyta, kad atsakovas J. K. yra transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Automobilio valdytojas pažeidimo metu buvo atsakovas V. J.. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų atsiskaitęs su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi bent iš dalies (CPK 178 straipsnis).

9. Pirminis kreditorius UAB „Sauda“ nuo 2018-07-22 laiko ginčo transporto priemonę savo aikštelėje ir byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad UAB „Sauda“ per šį laikotarpį informavo kurį nors atsakovų bent vieną kartą apie galimybę atsiimti automobilį, apie laikymo įkainius ir skolos dydį. Byloje tik pateikti įrodymai, kad ieškovas UAB „Jurisdictus“ siuntė atsakovui V. J. 2019‑01-14 reikalavimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo (įsiskolinimas pranešime nurodytas 2 368,00 Eur sumai). Laiškas atsakovui V. J. pagal ieškovo pateiktą siuntų paieškos išrašą buvo įteiktas 2019‑02‑07. Ieškovas UAB „Jurisdictus“ taip pat siuntė atsakovui J. K. 2019‑05‑09 ir 2019-05-22 reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo, tačiau laiškai grįžo neįteikti.

10. Standartinėse Viešojo pirkimo sutarties dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartimi sutarties sąlygose yra nurodoma, kad juridinis asmuo, nuvežęs transporto priemonę įsipareigojo imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo greičiau atsiimtos: informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti. Kasacinis Teismas tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, kad nustatant ieškovei atlygintiną sumą svarbi ir ta aplinkybė, kad saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių išsiaiškinti savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Nagrinėjamoje byloje yra faktas, kad juridinis asmuo perėmęs automobilį saugojimui, neinformavo atsakovų apie saugomo automobilio vietą. Taip pat 2019-01-11 reikalavimą perėmęs ieškovas į teismą kreipėsi tik po daugiau nei pusės metų (2019-07-23). Reikalavimą perėmęs asmuo neįgyja daugiau teisių nei turėjo reikalavimą perleidęs asmuo. Darytina išvada, kad nors ieškovas ir yra suinteresuotas lėšų už suteiktas paslaugas išieškojimu, tačiau toks buvusio kreditoriaus UAB „Sauda“ elgesys tapo jau sisteminis,nes teismuose jau gauta analogiškų UAB“Jurisdiktus“ 65 bylos-ieškiniai ir teismo įsakymai(LITEKO duomenys 2018-2019 metais).Pirminio kreditoriaus UAB „Sauda“ elgesys neinformuojant arba retais atvejais delsiant informuoti atsakovą apie automobilio atsiėmimą ir besikaupiančią skolą, taip pat patiems nesikreipiant į teismą dėl skolos iš atsakovo/-ų priteisimo, ypač žinant ir matant atsakovo/-ų visišką abejingumą susiklosčiusiai situacijai(automobiliai mažaverčiai ir jų kainos daug kartų mažesnės už ieškinio reikalavimo sumą), neabejotinai neatitiko rūpestingam civilinių santykių dalyviui (o būtent taip turėtų elgtis pirminis kreditorius,kai sudaręs sutartį su valstybės institucija prisiėmė pareigą atlikti tam tikras funkcijas-kuo greičiau informuoti apie sulaikytą automobilį savininką,kad jis galėtų atsiimti transporto priemonę) keliamų elgesio reikalavimų. Susidariusi situacija, kai automobilio savininkas ar valdytojas neatsiima ilgą laiką, reikštų nepagrįstą naujojo kreditoriaus praturtėjimą dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo ir pirminio kreditoriaus sąmoningo neveikimo,ką įrodo dešimtys analogiškų civilinių bylų Vilniuje ir šimtai,tūkstančiai bylų Lietuvoje.Analogiškos bylos rodo,kad toks pirminio kreditoriaus ir ieškovo elgesys prieštarauja pamatiniam teisingumui, ir tai tapo visuotinė tokią paslaugą teikiančių bendrovių Lietuvoje sistema tikslu didinti saugojamų automobilių saugojimo laiką ir tokiu būdu gauti pelną.“Paslauga valstybei“,kuri siejama su realia saugojimo paslauga visuomenei po automobilio priverstinio nuvežimo,kai formalioji teisė tampa pagrindu suteikti nepagrįstą pelną ieškovui,kai kiekvienas pirminio kreditoriaus savalaikis ar net nesavalaikis ieškinys būtų tenkinamas ginčo teisena teismo nustatyta apimtimi,tapo sisteminiu didelio mokesčio reikalavimu dėl paties pirminio kreditoriaus sąmoningo veikimo.

Taigi, šiuo atveju, transporto priemonės saugojimo išlaidų padidėjimą, lėmė abiejų šalių veiksmai: tiek atsakovo, kuris nesiėmė jokių veiksmų saugomai jo transporto priemonei susigrąžinti, tiek ir pirminio kreditoriaus elgesys delsiant atsakovą įspėjus apie skolą, kreiptis į teismą (civ.byla Nr.e2A-1411-258/2018).

Teismui akivaizdu,kad pirminiam kreditoriui nedelsiant kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo būtų dešimtis kartų mažesnės ieškinių sumos kiekvienu atveju,tame tarpe ir šioje byloje.Todėl nesikreipimas į teismą kuo ilgiau yra vertinamas,kaip nepagrįsto praturtėjimo siekimas formaliu būdu esant pareigai taip nesielgti.Tai yra nesąžiningas ir neteisingas, ir sisteminis pirminio kreditoriaus ir ieškovo elgesys skolininko atžvilgiu tikslu gauti neformalią naudą dėl nepagrįstai ilgo nesikreipimo į teismą,kas prieštarauja pamatiniam teisingumui, CK 1.5 str.ir CPK 7 str. prasmėms ir tikslams.

11. Teismas nesivadovauja teismų praktika,kuri analogiškus ieškinius tenkina pilnai,nes reikalaujamos skolos dydis buvo dirbtinai padidintas paties pirminio kreditoriaus UAB“Sauda“,kai akivaizdu,kad kuo ilgiau laikai automobilį savo aikštelėje,tuo daugiau „uždirbi“ iš automobilio laikymo-saugojimo.Teismas laiko tai neteisingu skolininko atžvilgiu( CK 1.5 str..CPK 7 str. prasme).

Sekant gerą tesimų praktiką pažymėtina, kad LAT byloje Nr. 3K-3-436/2009 dar 2009 metais buvo konstatuota, kad „nustatant ieškovui atlygintiną sumą svarbi ir ta aplinkybė, kad saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių išsiaiškinti savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Pareiga pranešti savininkui apie jo saugojamą automobilį kyla ir iš CK 6.229 straipsnio 3 dalies normos, kurioje nustatyta, kad apie viską, ką yra atlikęs, asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, privalo pastarajam kaip įmanoma greičiau pranešti, kai tai tampa galima, ir pateikti raštu išsamią gautų pajamų, išlaidų bei nuostolių ataskaitą. Esant tokioms aplinkybėms ir išdėstytam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija laiko, kad už automobilio saugojimą (kito asmens reikalų tvarkymą) ieškovui priteista suma mažintina iki 1500 Lt.“.

Taip pat šioje nutartyje nurodoma, kad 10 Lt dydžio (2,90 Eur) tarifas už kiekvieną pasaugos parą taikomas tuo atveju, kai pasaugos sutartį sudaro šalys (davėjas ir saugotojas). Minėta, kad šiuo atveju pasaugos santykiai atsirado ne šalių sudarytos pasaugos sutarties, bet kitu pagrindu. Pasaugos sutarties sudarymas, apibrėžiant jo terminą dienomis, reiškia, kad ši sutartis nesudaroma ilgam laikui. Taigi 10 Lt dydžio tarifo už kiekvieną pasaugos parą taikymas tuo atveju, kai automobilio savininkas ar valdytojas neatsiima ilgą laiką, reikštų nepagrįstą saugotojo praturtėjimą dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo. Teisėjų kolegija laikė, kad šiuo atveju būtų galima taikyti 90 Lt (26 Eur) tarifą už kiekvieną pasaugos mėnesį.“ Taigi, jau gana seniai LAT praktiškai išaiškino, kad iš esmės pirminio kreditoriaus su policijos atstovais sutartyje turėjo būti numatyta mėnesinė saugojimo kaina, o ne dienos laikymo kaina. Tai rodo, kad buvusioje sutartyje numatyta sąlyga už mokestį už kiekvieną dieną nepriklausomai nuo termino yra nesąžininga visais atvejais ir yra nenaudinga tiek valstybinės institucijos atstovams (įsipareigojama mokėti pagal sutartį, nors sutarties sąlygas gali nurodyti pats užsakovas-valstybė), tiek transporto priemonių savininkams ir valdytojams, kai jiems sukuriama pareiga mokėti mokesčius, kurių dydis akivaizdžiai viršija paslaugos ir kainos santykį, ko pasekoje paslauga tampa brangesnė už pačią transporto priemonę jau po 1-3 mėnesių nuo automobilio saugojimo pradžios.To logiškai analizuojant teismas ir kiti teismai negali nematyti.Tai reiškia,kad ir sudaryta sutartis su valstybine institucija ir joje numatytomis kainomis yra neteisinga tiek tiesine prasme dėl kainos vienai dienai nustatymo,tiek dėl jos dydžio,kuris nesusijęs su įpareigojimu valstybei,o susijęs su pareiga tretiems asmenims,kurios jie negali ginčyti neteisminiu keliu,kas yra ir brangu ir jau virto sistema,kuria visi paslaugas teikiantys subjektai naudojasi visoje Lietuvoje.

Teismas neseka teismų praktika,kuri prieštarauja aukščiau minėtoms LAT ir VAT nutartims.Teismui akivaizdu,kad susidariusi situacija naudinga išimtinai tiek pirminiam kreditoriui,tiek jo teisių perėmėjui,kas leidžia nepagrįstai parturtėti elgiantis nesąžiningai ir formaliai ne pagal bendruosius teisės principus(CK 1.5 str.,CPK 7 str.).Todėl teismas turi pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimą nepilna apimtimi,o iš dalies.

12. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas V. J. per reikalaujamą laikotarpį (2018-08-24 – 2019-01-11) bent vieną kartą buvo informuotas apie saugomą automobilį, besikaupiančią skolą ir galimybes jį atsiimti jam asmeniškai,o ne savininkui. Realiai atsakovas V. J. neturėjo galimybės pats atsiimti transporto priemonę iš saugojimo aikštelės, nes tam yra būtinas automobilio savininko (kito atsakovo) įgaliojimas jam,kaip nesavininkui atsiimti saugojamą automobilį..Apie tai saugotojas žinojo ir tą aplinkybę turėjo suprasti.Nors įstatyme nurodyta subsidiari valdytojo ir savininko atsakomybė,tačiau kaip ji gali būti taikoma asmeniui,kuris negali atsiimti transporto priemonės-nesuprantama.Įstatymas nenumato transporto priemonės valdytojui galimybės be savininko leidimo valdyti transporto priemonę.Tokiu būdu įstatymų leidėjas sukūrę situaciją,kuri perkelia pareigas transporto priemonės valdytojui,kai realių teisų į kito asmens nuosavybės valdymą po jos priverstinio nuvežimo jis neturi,tačiau gali dėl to nukentėti ta pačia apimtimi,kaip ir savininkas. Atsižvelgiant į tai, nėra teisingo teisėto pagrindo ieškinį atsakovo V. J. atžvilgiu tenkinti ieškovo prašoma apimtimi.Todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas iš dalies priteisiant iš V. J. išlaidas už priverstinį transporto priemonės nuvežimą,nes būtent jis kaltas dėl susidariusios situacijos,kad automobilis buvo priverstinai nuvežtas 2018-07-22 iki jo galimybės atsiimti 2018-08-24,t.y. 2 eur už nuvežimą ir 476 eurai už saugojimą.Viso priteistini 478 eurai.

13.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir nurodytą teismų praktiką bei teismo argumentus, ir siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą bei užkertant kelią naujojo kreditoriaus nepagrįstam praturtėjimui bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, ieškovui iš automobilio savininko J. K. priteisiama suma nuo paskaičiuotos sumos mažinama iki 476 Eur už visą laikotarpį nuo leidimo grąžinti transporto priemonę dienos (2018-08-24) iki skolos perleidimo dienos (2019-01-11).

14. Remiantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo J. K. ieškovo naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 44,00 Eur žyminis mokestis, 4,68 Eur už siųstus laiškus, 0,31 Eur už Gyventojų registro išrašą, 0,30 Eur už VĮ „Regitra“ išrašą, t.y. iš viso 49,29 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (49 proc.) ieškovui iš atsakovų priteistina po ½ dalį nuo 24 Eur bylinėjimosi išlaidų (49,29 Eur x 49 proc.) (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93,185, 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Jurisdictus“ (į. k. 301851658) naudai 476 Eur(keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12 Eur(dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ieškovo UAB „Jurisdictus“ (į. k. 301851658) naudai 478 Eur(keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12 Eur (dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.