Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. C., R. C., A. C. ir I. C. skundus dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo - išieškotojas S. F. O..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teigiama, kad antstolis turėjo atsižvelgti į pareiškėjų 2020-04-03 rašte nurodytas aplinkybes, kurias galima patikrinti ir imtis papildomų priemonių išsiaiškinti ar pagrįstai išieškotojas pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą, tačiau to nepadarė, nors išieškojimo mastas gali ir turi būti kontroliuojamas vykdymo procese.

5. Pareiškėjų nuomone, šalys taip pat susitarė dėl specialaus pareiškėjo piniginių prievolių išieškotojui vykdymo (paskolos grąžinimo) būdo – pareiškėjai pristato išieškotojui realizuoti užaugintų žvėrelių kailius, kurių verte yra užskaitomi pareiškėjų piniginiai įsipareigojimai (paskolos grąžinimas kartu su priskaičiuotomis palūkanomis, Sutarties 1, 2.3 p.). Pats išieškotojas taip pat neneigia fakto, kad pareiškėjai yra jam pristatę kailius, kurių vertė bus panaudota pareiškėjų piniginiams įsipareigojimams Išieškotojui pagal Sutartį dengti.

6. Antstolis net ir gavęs informaciją, jog Išieškotojui yra perduoti žvėrelių kailiai, kurių vertės pakanka pareiškėjų gautų paskolų sumai, priskaičiuotoms palūkanoms (4,5 proc. metinės palūkanos) ir kitoms išlaidoms padengti, nesiėmė veiksmų išsiaiškinti šių aplinkybių. Antstolis areštavo kitą Pareiškėjų neįkeistą turtą neįsitikinęs ir neįvertinęs įkeisto turto (žvėrelių kailių), kuris yra perduotas Išieškotojui, t.y. be jokio teisinio pagrindo buvo areštuotas Pareiškėjų neįkeistas turtas. Be to, antstolis ėmėsi veiksmų priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nepaisant to, kad įkeisti daiktai (žvėrelių kailiai), kurių vertė 506 701,54 Eur, yra pas išieškotoją. Dėl M. C. ir A. C. ūkio lėšų nurašymo buvo paralyžiuota ūkių veikla bei atleidžiami darbuotojai, nes nebėra lėšų iš kurių būtų galima mokėti atlyginimus ūkio darbuotojams.

8. Apskaičiuojant vykdymo išlaidas nebuvo atsižvelgta į piniginių įsipareigojimų įvykdymą bei vykdymo išlaidos nepagrįstai apskaičiuotos nuo visos skolos sumos, nurodytos vykdomajame įraše. Šiuo atveju pareigos Pareiškėjams atlyginti vykdymo išlaidas nėra ir antstolis neturi teisinio pagrindo reikalauti iš Pareiškėjų apmokėti vykdymo išlaidas. Tai reiškia, jog tiek vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra neteisingas bei nepagrįstas, tiek nėra pagrindo išieškoti šias išlaidas iš Pareiškėjų.

9. Išieškoti vykdymo išlaidas iš neįkeistų piniginių lėšų, kai vykdymo išlaidos gali būti apmokėtos iš įkeistų daiktų (juos realizavus, perdavus išieškotojui ir pan.), kurių vertės pakanka tiek išieškotojo reikalavimui, tiek vykdymo išlaidoms padengti, yra ydinga, nes taip gali neproporcingai suvaržomos skolininkų teisės. K. I. nepagrįstai pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą, vykdymo išlaidas turi padengti ne Pareiškėjai, bet Išieškotojas.

10. Antstolis A. B. 2020-05-13 patvarkymu (I t. 117-119 b.l., II t. 128-130 b.l.) atsisakė tenkinti pareiškėjų skundus, motyvuodamas tuo, kad baigiantis raginimo terminui buvo nuvykta nurodytais adresais siekiant apžiūrėti ir įvertinti įkeistą turtą, tačiau įkeistų žvėrelių nerasta. Kaip paaiškėjo iš vėliau skolininkų atsiųsto rašto, įkeistų žvėrelių kailiukai yra perleisti kitiems asmenims; o kaip nurodo išieškotojas, išankstinio finansavimo sutartyje nebuvo numatytas joks specialus kreditų grąžinimo būdas - skolininkų minimas išankstinio finansavimo sutarties 2.3 punktas nustatė, kad SAGA, gavusi kailių pirkėjų lėšas už skolininkų pateiktus kailius, turi teisę išskaičiuoti suteiktų kreditų dydžio, komisinių ir kitas sumas, o likutį pervesti skolininkams. Bet kuriuo atveju skolininkų prievolė grąžinti gautus kreditus yra galiojanti iki faktinio piniginių lėšų sumokėjimo SAGA atžvilgiu. Aplinkybes, kad šiuo metu lėšos nėra pervestos išieškotojams, patvirtina ir patys skolininkai, todėl nėra pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas.

11. Be to antstolis nurodo, kad nors skunde teigiama, jog dėl ūkio sąskaitų arešto buvo paralyžiuota ūkio veikla bei atleidžiami darbuotojai, nes nebėra lėšų, iš kurių būtų galima mokėti atlyginimus ūkio darbuotojams, tačiau tokie teiginiai neatitinka tikrovės, nes lėšų ūkio sąskaitose nebuvo jau arešto momentu. Areštuoto turto vertė nenustatyta, be to didžioji dalis skolininkams priklausančio turto pirmiau yra įkeista hipoteka, todėl antstolis šio turto realizuoti ir negalėtų, o areštas taikomas siekiant apriboti skolininkų galimybes perleisti turtą tretiesiems asmenims. todėl negalima teigti, kad areštuota turto daugiau, nei reikia skolos padengimui.

13. Išieškotojo teigimu, išankstinio finansavimo sutartyje nebuvo numatytas joks specialus kreditų grąžinimo būdas - Pareiškėjų minimas Išankstinio finansavimo sutarčių 2.3 punktas tenustatė, kad SAGA, gavusi kailių pirkėjų lėšas už Pareiškėjų pateiktus kailius, turi teisę išskaičiuoti suteiktų kreditų dydžio, komisinių ir kitas sumas, o likutį pervesti Pareiškėjams. Bet kuriuo atveju Pareiškėjų prievolė grąžinti gautus kreditus yra galiojanti iki faktinio piniginių lėšų sumokėjimo SAGA atžvilgiu.

14. Nors pagal Išankstinio finansavimo sutartis Pareiškėjai M. ir R. C. bei A. ir I. C. iki 2019 m. gruodžio 31 d. privalėjo pristatyti SAGA aukcione realizuoti, atitinkamai, ne mažiau kaip po 35 000 audinių kailių (iš viso kartu - 70 000 kailių), Pareiškėjai tepristatė mažiau nei 30 proc. sutarto kailių kiekio, be to, didžioji dalis pristatytų kailių buvo audinių patelių, kurių rinkos vertė yra žymiai mažesnė nei patinų. Esant įsipareigojimų nevykdymui iš Pareiškėjų pusės, Lietuvoje Pareiškėjų atžvilgiu buvo pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros iš SAGA naudai įkeisto turto - 30 000 audinių patinų kailių ir 40 000 audinių patelių kailių atskirai Pareiškėjų M. ir R. C. bei A. ir I. C. atžvilgiu. Paaiškėjo, kad visą likusį SAGA naudai įkeistą turtą (apie 100 000 vnt. kailių) Pareiškėjai be SAGA sutikimo perleido tretiesiems asmenims ir jokių kitų audinių nebeturi.

15. \Be to išieškotojas nurodo, kad skundo pateikimo dieną Pareiškėjai vis dar nėra įvykdę savo įsipareigojimų pagal Išankstinio finansavimo sutartį - nėra pateikę SAGA sutarto audinių kailių kiekio, taip pat nėra grąžinę gautų kreditų, priskaičiuotų palūkanų, netesybų ir kitų mokėtinų sumų, įskaitant priverstinio išieškojimo išlaidas. Pareiškėjų reikalavimai vykdomąsias bylas nutraukti arba panaikinti teisėtus antstolio patvarkymus ir nurodymus dėl išieškojimo pagal Maksimalaus įkeitimo sutartis yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų skundai tenkinami iš dalies.

Dėl vykdomųjų bylų pradėjimo

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.).

25. Abi vykdomosios bylos yra užvestos 2020-02-28 Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notarės V. T. vykdomųjų įrašų pagrindu (notarinio registro Nr. 4-583 ir Nr. 4-581). Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų nesilaikymas, atliekant antstoliui konkretų vykdymo veiksmą, lemia tokio veiksmo neteisėtumą. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus sąrašas, kuris nėra baigtinis. Taigi, būtinybė patikrinti, ar neegzistuoja šioje proceso teisės normoje nurodyti pagrindai, būtina vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų veiksmų pradžios sąlyga. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka.

27. Teismas pabrėžia, kad pačių sutarčių nuostatos ir skolos dydis nėra šios bylos ginčo dalykas ir šiuo atveju vertina tik antstolio veiksmų pagrįstumą bei teisėtumą konkrečiose vykdomosiose bylose. Nesant panaikintiems vykdomiesiems įrašams ir nesant akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, konstatuotina, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti, todėl pareiškėjų skundų argumentai, kad vykdomosios bylos inicijuotos nepagrįstai, atmestini.

Dėl turto arešto mąsto

28. Pareiškėjai argumentuoja, kad antstolis nesiaiškino įkeisto turto vertės ir nepagrįstai areštavo neįkeistą pareiškėjams priklausantį turtą, nes jų įsipareigojimams padengti visiškai pakanka įkeisto ir išieškotojams perleisto turto.

29. 2020-04-14 antstolio patvarkymuose dėl turto arešto Nr. S-20-41-34869 ir Nr. S-20-41-34866 nurodyta, kad skolininkams 2020-04-02 išsiųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriuo reikalaujama pateikti informaciją, kur laikomos visos įkeistos audinės. 2020-04-03 raštu skolininkai informavo, kad M. C. išieškotojui yra pristatęs 3735 vnt. audinių patinėlių kailių ir 16871 vnt. audinių patelių kailių, A. C. yra pristatęs 3739 vnt. audinių patinėlių kailių ir 16875 vnt. audinių patelių kailių, o likusių žvėrelių kailių atsargos yra (duomenys neskelbtini) Hongkong.

31. Antstolis patvarkymuose dėl turto arešto konstatavo, kad įkeisto turto nebėra, ir pasibaigus raginimo terminui, vykdymo procese tikslinga areštuoti kitą skolininkams priklausantį turtą. Vis dėl to teismas vertina, kad tokia antstolio išvada nėra visiškai tiksli bei pagrįsta, nes abi vykdymo šalys pripažįsta, kad išieškotojui yra perduota bei nerealizuota dalis žvėrelių kailių, t.y. tiek M. C., tiek A. C. yra išieškotojui perdavę apytiksliai apie 30 proc. įkeisto turto. Pagal įkeitimo sutarčių 1.2 punktą, įkeičiamų daiktų sąvoka apima tiek įkeičiamus daiktus, t.y. žvėris, ir/ ar bet kurį iš jų, o taip pat visas kiekvieno įkeičiamo daikto sudedamąsias dalis ir/ar jį sudarančius objektus. Iš šios nuostatos darytina išvada, kad žvėrelių kailiai yra įkeistų daiktų sudedamoji dalis, todėl laikytina įkeistu turtu ir būtent į jį pirmiausiai turi būti nukreiptas išieškojimas. Vis dėl to šis turtas vykdomosiose bylose nėra įtrauktas į bendrą skolininkų turto masę.

32. Bendrojoje vykdymo procesą reglamentuojančioje CPK 675 straipsnio 2 dalies normoje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip absoliučiai ribojanti antstolio teisę areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą. Kai hipoteka įkeisto turto vertė yra akivaizdžiai per maža realiam sprendimo vykdymui užtikrinti, antstolio teisė areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą iš esmės gali būti ribojama tuomet, jeigu bendra hipoteka įkeisto ir jo areštuoto kito turto vertė peržengia išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumos ribas. Nei CPK, nei CK nenustatyta šios bendrosios teisės normos išimčių, taikomų išieškant iš įkeisto turto, todėl tais atvejais, kai iš konkrečių duomenų akivaizdu, jog iš hipoteka įkeisto turto gautų lėšų nepakaks skolos ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis turi teisę areštuoti ir hipoteka neįkeistą skolininko turtą, jei tokiu areštu iš esmės neviršijama išieškomos skolos bei vykdymo išlaidų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015).

33. Nors 2020-04-14 turto arešto aktuose Nr. 0041/20/00349 ir Nr. 0041/20/00348 nėra nurodyta areštuoto turto vertė, tačiau tokia galimybė numatyta CPK 678 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad turto arešto akte gali būti nenurodyti visi ar dalies areštuojamo turto išsamūs duomenys ir šiuo atveju antstolis privalo imtis priemonių, išsiaiškinęs išsamius turto duomenis ir surašyti turto arešto aktą, pakeičianti ankstesnį turto arešto aktą. Taigi įstatyme numatyta antstolio teisė areštuotą turtą įkainoti ir vėliau, ne tik areštavus turtą. Tik nustačius areštuoto turto vertę, realiai bus galima spręsti ar pritaikytas turto areštas atitinka skolininkų įsipareigojimus. Šiuo metu vykdymo veiksmai yra tokioje stadijoje, kuomet yra pritaikytas turto areštas, tačiau areštuotas turtas nėra įkainotas.

34. Vis dėl to procesiniai įstatymai numato, jog sprendimą vykdantis antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Tačiau ši įstatyminė nuostata nustato ne tai, kad areštuoto turto vertė privalo neviršyti turto arešto masto, bet kad areštuota negali būti iš esmės daugiau.

35. 2019-09-04 pareiškėjai pasirašė susitarimą dėl sutartinio įkeitimo, kuriais M. C. ir R. C. įkeitė kreditoriui SAGA FURS OYJ 70000 vnt. žvėrių - audinių, kurių bendru sutarimu nustatyta vertė 550 000 Eur., o A. C. ir I. C. įkeitė kreditoriui SAGA 70000 vnt. audinių, kurių vertė nustatyta taip pat 550 000 Eur. Abiejuose susitarimuose dėl sutartiniu įkeitimu įkeisto turto buvimo vieta nurodytas Šiaulių rajonas.

36. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento pažymoje dėl informacijos pateikimo (76 vykd. b. Nr. 0041/20/00349 lapas) nurodyta, kad nors M. C. registruotas kaip kailinių gyvūnų laikytojas, tačiau šiuo metu audinių nelaiko. Analogiška pažyma yra ir vykdomojoje byloje Nr. 0041/20/00348. Patys pareiškėjai antstoliui nurodė, kad likęs žvėrelių kailių kiekis yra Honkonge. Nors ir konstatavus, kad antstolis turėjo į bendrą turto masę įtraukti ir įkeitimu užtikrintą bei išieškotojo žinioje esantį turtą, tačiau tai savaime nereiškia, kad antstolis neturėjo teisės areštuoti kito skolininkams priklausančio turto. Kaip jau minėta, skolininkai išieškotojo žinion yra perdavę apytiksliai tik po 30 proc. įkeisto turto, jo tiksli rinkos vertė nėra nustatyta, papildomai nustačius, kad skolininkai nebelaiko savo ūkiuose įkeistų audinių, likusi dalis žvėrelių kailių yra išgabenta į Honkongą, yra pagrindo manyti, kad įkeistų daiktų gali nepakakti visam išieškotojo piniginiam reikalavimui padengti bei antstolis turėjo teisę areštuoti ir kitą skolininkams priklausantį turtą. Turto arešto aktais areštuotas skolininkams priklausantis nekilnojamasis turtas (išskyrus dvi kelių transporto priemones), todėl nėra pagrindo manyti, kad skolininkų, kaip ūkininkų, veikla iš esmės sutrikdyta, nes turto areštas apriboja tik disponavimą nekilnojamuoju turtu trečiųjų asmenų atžvilgiu, tačiau netrukdo juo naudotis verslo reikmėms. Atmestini pareiškėjų argumentai, kad antstoliui areštavus jiems priklausančias banko sąskaitas, iš esmės sutrikdyta ūkio veikla, nes vykdomosiose bylose pateikti AB Šiaulių bankas duomenys, kad banko sąskaitų arešto momentu A. C. ir M. C. sąskaitų likutis buvo 0,00 Eur (II tomas, 278 b.l. vykdom. byla Nr.0041/20/00348; ir II tomas 207 b.l. vykdom. byla Nr.0041/20/00349).

37. Konstatavus, kad į skolininkų bendro turto masę nebuvo įtrauktas išieškotojo žinioje esantis įkeistas skolininkų turtas, t.y. perduoti ir dar nerealizuoti žvėrelių kailiai, laikytina, kad pareiškėjų skundai yra iš dalies pagrįsti, todėl tenkinami iš dalies. Teismo antstolis įpareigotinas tikslinti turto arešto aktus ir į bendrą skolininkų turto masę įtraukti išieškotojo žinioje esantį turtą, o įvertinus įkeisto turto vertę, atitinkamai koreguoti ir turto arešto mastą kitam pareiškėjų areštuotam turtui. Vis dėl to šioje procesinėje vykdymo veiksmų stadijoje, kai nėra tiksliai įvertintas nei išieškotojo žinioje esantis turtas nei kitas areštuotas pareiškėjų turtas, ir konstatavus, kad nėra didelės dalies sutartiniu įkeitimu įkeisto turto, nėra pagrindo naikinti vykdomosiose bylose pareiškėjams taikyto kito turto arešto, todėl iš esmės atmestini skundo reikalavimai dėl antstolio priimtų patvarkymų, susijusių su skolininkų turto areštu ir jo vykdymu, panaikinimo.

38. Atmestinas taip pat pareiškėjų reikalavimas dėl įpareigojimo antstoliui imtis veiksmų, siekiant išsiaiškinti realų skolos dydį. Antstolis pagrįstai užvedė vykdomąsias bylas ir išieškotinas sumas nurodė pagal notaro vykdomųjų įrašų sumas, o vien aplinkybė, kad išieškotojo žinioje yra dalis skolininkų nerealizuoto turto, savaime nelemia pačios išieškotinos sumos mažinimo pradedant vykdomąsias bylas. Šioje procesinėje vykdymo veiksmų stadijoje antstolis pagrįstai taikė turto areštą, detalus turto vertinimas ir tikrojo turto arešto mąsto nustatymas yra tolesnė vykdymo proceso stadija, dėl kurios teismas neturi pagrindo pasisakyti.

Dėl R. C. ir I. C. turto arešto

39. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad antstolis neturėjo teisės areštuoti R. C. ir I. C. neįkeisto turto, nes jos yra tik įkeistų daiktų davėjos, todėl ir atsako tik įkeistu daiktu. CK 4.198 straipsnio 3 dalis nustato, kad įkeitimo teisė ir jos galiojimas priklauso nuo įkeitimu užtikrintos prievolės galiojimo. CK 4.199 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sutartiniam įkeitimui taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios sutartinės hipotekos rūšis, išskyrus įmonės hipoteką.

40. Sutartiniu įkeitimu užtikrinta prievolė, kylanti iš 2019-09-04 pasirašytų išankstinio finansavimo sutarčių, kurias patvirtino ir R. C. kaip M. C. sutuoktinė, tiek I. C. kaip A. C. sutuoktinė. Pareiškėjai sutartiniu įkeitimu užtikrino 2019-09-04 išankstinio finansavimo sutartis, sudarytas tarp M. C., R. C. ir SAGA bei A. C., I. C. ir SAGA Y. A. sutartinio įkeitimo sutartyse tiek M. C. su R. C., tiek A. C. su I. C., nurodyti kaip skolininkai. Abiejuose notaro vykdomuosiuose įrašuose sutuoktiniai taip pat nurodyti kaip solidarūs skolininkai. Antstolis, gavęs vykdomuosius įrašus, kuriuose solidariais skolininkais nurodyti M. C. su R. C., ir A. C. su I. C., pagrįstai areštavo ir I. C. bei R. C. priklausantį turtą.

Dėl šalių naudojimosi procesinėmis teisėmis

41. Išieškotojas teikia argumentus, kad pareiškėjai nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, nes siekia inicijuoti teisminius procesus, siekiant ginčyti savo prievoles, kylančias iš išankstinio finansavimo sutarčių. Pareiškėjai savo ruožtu teigia, kad pats išieškotojas yra nesąžiningas, nes Suomijoje iniciavo teismo procesą, siekdamas prisiteisi sumas, dėl kurių jau vykdomas išieškojimas Lietuvoje.

42. Teismas vertina, kad tarp šalių iš esmės susiklosčiusi ginčo situacija, abi šalys inicijuoja teisminius procesus viena kitos atžvilgiu, nes skirtingai vertina savo teises ir pareigas, kylančias iš tarpusavio sutartinių santykių. Nagrinėdamas bylą dėl antstolio veiksmų teisėtumo teismas nevertina pačių šalių veiksmų kitose bylose. Konstatuotina, kad vykdomosiose bylose pateikti pirmi pareiškėjų skundai dėl antstolio A. B. veiksmų, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai, būdami skolininkais, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų iš valstybės biudžetą. Tik iš dalies tenkinus skundus, suinteresuotas asmuo SAGA FURS OYJ, būdama priešingo suinteresuotumo šalimi, įgyja teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteisti 2200 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (II t. 86-87 b.l.).

44. Pagal 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau tekste - Rekomendacijos) 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į ieškinį (šiuo atveju – atsiliepimą į skundus dėl antstolio veiksmų) maksimalus užmokesčio koeficientas -2,5. Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1 358,6 EUR, tad maksimalus užmokestis už atsiliepimą į skundus dėl antstolio veiksmų būtų – 3396,50 Eur.

45. Nors suinteresuoto asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis ir neviršija rekomenduotino maksimalaus užmokesčio, tačiau teismas nesutinka su suinteresuoto asmens argumentais, kad pareiškėjų piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis sukuria prielaidą didesniam išlaidų atlyginimui. Kaip teismas konstatavo aukščiau, šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nes teikiamas pirmas skundas dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose, o abiejų šalių veiksmai inicijuojant kitus procesus kol kas vertintini kaip esminio šalių nesutarimo pasekmė.

46. Taip pat nors suinteresuotas asmuo SAGA ir nurodo, kad turėjo pasisakyti dėl dviejų atskirų pareiškėjų skundų, tačiau pareiškėjų skundai yra iš esmės vienodi, skiriasi tik antstolio priimtų ir skundžiamų dokumentų numeriai, antstolis vykdomosiose bylose atliko iš esmės identiškus vykdymo veiksmus, kurie ir yra abiejų skundų objektu, antstolio priimti patvarkymai iš esmės taip pat yra tapataus turinio, todėl teismas atmeta argumentus, kad atsiliepimo rengimas tapo iš esmės sudėtingesnis būtent dėl skundų skaičiaus. Suinteresuotas asmuo teikė vieną atsiliepimą, argumentai analogiški abiem skundams, byla nėra laikytina sudėtinga, nes inicijuota dėl antstolio veiksmų vykdymo procese, procesas vyko rašytinio proceso tvarka, todėl prašoma 2200 Eur suma už vieno atsiliepimo pateikimą tokio pobūdžio byloje vertintina kaip per didelė ir yra pagrindas priteistinas bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui mažinti iki 1500 Eur, iš M. C. ir R. C. solidariai priteisiant 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš A. C. ir I. C. solidariai priteisiant 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens SAGA naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjų M. C., R. C., A. C., I. C. skundus dėl antstolio A. B. veiksmų neteisėtumo tenkinti iš dalies.

Nurodyti antstoliui A. B. procesinę pareigą patikslinti vykdomosiose bylose Nr. 0041/20/00349 ir 0041/20/00348 priimtus 2020-04-14 turto arešto aktus ir į bendrą skolininkų turto masę įtraukti išieškotojo žinioje esantį turtą, t.y. M. C. ir A. C. perduotus ir dar nerealizuotus žvėrelių (audinių) kailius.

Kitoje dalyje skundus atmesti.

Priteisti solidariai iš M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. C., asmens kodas 4821125124, 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens SAGA, juridinio asmens kodas 0115411-6, naudai.

Priteisti solidariai iš A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens SAGA, juridinio asmens kodas 0115411-6, naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui abi vykdomąsias bylas ( 4 tomai).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.