Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškovės S. A. ieškinį atsakovui A. M. su institucija, teikiančia išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriumi - dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei lėšų vaiko išlaikymui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti pilnai.

Išvadą teikianti institucija Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje byloje išvadoje ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais, vaikui turi būti nustatyta tėvystė. Ieškinio tenkinimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės rašytinių įrodymų matyti, jog (duomenys neskelbtini) jai gimė dukra V., kuri įregistruota mamos – S. A. – pavarde.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Įstatymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės išvada) ir kitos Civilinio proceso kodekso numatytos įrodinėjimo priemonės. Nors ieškovė sutiko, kad, esant ginčui, būtų skiriama DNR ekspertizė, atsakovas su ieškiniu sutiko, tėvystę pripažino. Dėl šios priežasties, teismas turi pagrindą ieškinį dėl tėvystės nustatymo tenkinti (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikams protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, pirmenybę teikiant vaiko interesams ir poreikiams. Individualūs vaikų poreikiai, jų, kaip asmenybių, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną, minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Byloje nustatyta, kad atsakovas prie dukters išlaikymo neprisideda, tai nurodė ieškovė, ir šios aplinkybės nepaneigė atsakovas, prašomos priteisti išlaikymo sumos atsakovas neginčijo, savo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba trinkelių klojėju. Nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nedarbingas, negalintis gauti pajamų ir prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Priešingai, yra duomenų, jog jis dirba. Teismas, įvertinęs byloje ištirtas aplinkybes ir įrodymus, vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas darbingas, ieškovė nedirba, jos darbingumas tik 30 proc., tačiau ji viena rūpinasi dukra, ieškovei tenka didesnė kasdienių vaiko auginimo rūpesčių našta, sprendžia, kad iš atsakovo jo nepilnametės dukters V. A. išlaikymui turi būti priteisiama ieškovės prašoma 200,00 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Nepilnametės V. A. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina S. A. Šiam ieškinio reikalavimui byloje nepareikšta prieštaravimų, išvadą teikianti institucija taip pat sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Teismas vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina atitinka vaiko interesus.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK3.175 straipsnio 2 dalis).

Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais.

Byloje nėra duomenų, kad tėvo bendravimas su vaiku pažeistų jo interesus. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo riboti atsakovo bendravimo su vaiku.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 834,52 Eur dukters V. A. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo – 2021 m. rugsėjo 24 d. iki kreipimosi į teismą – 2022 m. birželio 30 d.

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodyti, jog išlaikymo pareigą vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011, kt.).

Ieškovė prašo priteisti šalių dukrai išlaikymo įsiskolinimą už 9 mėnesius iki kreipimosi į teismą, skaičiuojant po 200,00 Eur per mėnesį. Neabejotina, kad šalių vaikas ir ieškovės nurodytu laikotarpiu turėjo poreikius maistui, drabužiams, higienai ir kt. Kadangi įsiskolinimo laikotarpiu pragyvenimo lygis buvo žemesnis, tai priteistinas iš atsakovo už šį laikotarpį išlaikymas skaičiuojamas po 200,00 Eur per mėnesį. Duomenų, kad atsakovas nepilnametei dukrai V. tinkamai teikė materialinį išlaikymą ieškovės nurodytu periodu, nėra.

Nesant byloje įrodymų, kad atsakovas gera valia 9 mėnesius iki ieškovės kreipimosi į teismą tinkamai teikė dukrai V. išlaikymą, ieškovės prašymas tenkinamas – iš atsakovo priteisiamas prašomas 1 834,52 Eur (200,00 Eur × 9 mėn. = 1 834,52 Eur) išlaikymo įsiskolinimas nepilnametei dukrai V. už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. iki 2022 m. birželio 30 d. (CPK 175, 178, 185 straipsniai).

Atsakovas, sutikdamas su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, tačiau prašė teismo šią sumą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui. Ieškovės atstovė šiam prašymui neprieštaravo, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė taip pat sutiko su šiuo prašymu.

Sprendžiant prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis atsižvelgtina į lygiateisiškumo principą, skolininkų interesus bei šių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

Teismas, įvertinęs atsakovo prašymą ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neprieštaravo dėl skolos išdėstymo 1 metų laikotarpiui, prašymą tenkina, iš atsakovo priteistos sumos mokėjimą išdėstant vienerių metų laikotarpiui. Iš atsakovo priteista 1 834,52 Eur skola. Priteistos sumos mokėjimą išdėsčius 12 mėnesių, nustatytinas vienuolikos mėnesių kas mėnesį mokėtinų įmokų mokėjimas po 152,87 Eur, paskutinį dvyliktą) mėnesį sumokant 152,95 Eur (CPK 284 straipsnis).

Teismo sprendimas per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųstinas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės įregistravimui, nes jos gimimas buvo įregistruotas būtent šioje įstaigoje 2021 m. spalio 9 d. (įrašo Nr. 299) (CPK 392 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu S. A. suteikta teisinė pagalba, ji atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš viso valstybei, pagal 2022 m. lapkričio 18 d. pažymą Nr.(12.33Mr) PT-8855 priteistina iš atsakovo 360 Eur.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 ir 96 straipsniais, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 127,00 Eur žyminis mokestis (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc.+1 834,52 x 3proc.); išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 25,86 Eur, kas viršija minimalią 5 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl tai taip pat priteistina iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra vaiko V. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai V. A. 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2022 m. birželio 30 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas turi būti indeksuojamas kiekvienais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti dukters V. A. išlaikymui skirtas lėšas iki jos pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 834,52 Eur vieno tūkstančio aštuonių šimtų trisdešimr keturių eurų 52 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai V. A., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Priteistos sumos 1 834,52 Eur mokėjimą išdėstyti 12 (dvylikai) mėnesių, nustatyti, kad vienuolikos mėnesių kas mėnesį mokėtinų įmokų mokėjimas po 152,87 Eur, paskutinį (dvyliktą) mėnesį sumokant 152,95 Eur/

Nustatyti V. A. gyvenamąją vietą su mama S. A..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei (sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752) už suteiktą ieškovei antrinę teisinę pagalbą 360,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct), įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei (sumokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752) – 127,00 Eur (vieno šimto dvidešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį, ir 26,86 Eur (dvidešimt šešių eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su dokumentų įteikimu, įmokos kodas - 5660.

Šį teismo sprendimą per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.