Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2021-10-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-2881-439/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-04
Bylos Nr.
e2YT-2881-439/2021
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00968-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Simonavičienė
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
T. K., I. J., R. K., VĮ Turto bankui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2881-439/2021Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00968-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.5.2 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 4 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Simonavičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. K., I. J., R. K. ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. K. mirties t.y. (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jis, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini). gimė R. K. ir G. K. šeimoje. Be jo, šeimoje gimė ir užaugo brolis T. K., gim. (duomenys neskelbtini) bei sesuo I. J., gim. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo tėvai gyveno kartu su jo močiute M. K. (tėvo mama), adresu (duomenys neskelbtini), (buvęs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) Pastatai priklausė tėvui R. K. ir močiutei M. K. lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalies. Močiūtė M. K. mirė (duomenys neskelbtini).

Tuo metu, pareiškėjas R. K. buvo pilnametis, o brolis ir sesuo nepilnamečiai. Tačiau tėvų santykiai jau buvo pašliję, nors santuokos dar nebuvo nutraukę, bet bendro ūkio nevedė. Pareiškėjas, būdamas pilnamečiu šeimos nariu, po močiutės mirties, kartu su mama G. K., pradėjo tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, juos remontavo, mokėjo mokesčius.

Prasidėjus oficialiam tėvų skyrybų procesui, tėvas R. K., 2006 m. birželio 15 d. dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, padovanojo trims vaikams, lygiomis dalimis priklausiusią ½ dalį nekilnojamojo turto, o būtent: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). O kita ½ dalis tų pačių pastatų priklausė močiutei M. K. ir liko registruota močiutės vardu.

Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, palieka spręsti teismo nuožiūra, T. K. ir I. J. su pateiktu pareiškimu sutinka. R. K. atsiliepimo nepateikė, nors procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 123 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka CPK 443 straipsnio 5 dalis, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų gimimo liudijimų ir gimimo įrašą liudijančių išrašų matyti, jog R. K. ir G. K. vaikai yra R. K., I. J. (K.) ir T. K..

Įstatymas numato, kad tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas svarbus paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui.

Šioje nagrinėtinoje situacijoje (duomenys neskelbtini) buvo išduotas liudijimas, iš kurio matyti, kad Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. B. liudija, kad mirus močiutei M. K., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Tauragės rajono 2-jame notaro biure nebuvo užvesta.

CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Ši įstatymo norma reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Tai, kad yra visos trys pareiškimui nagrinėti būtinos sąlygos, patvirtina toliau išdėstytos aplinkybės.

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš palikimo priėmimo būdų, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldėtą turtą. CK 5.51 straipsnyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, nurodoma, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia įpėdinio atliekamus veiksmus, kuriais išreiškiamas siekis įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; kt.).

Atkreiptinas dėmesys, jog iš aukščiau aptartų argumentų matyti, kad po palikėjos M. K. mirties, palikimą priėmė pareiškėjas (vaikaitis) R. K., pradėdamas faktiškai valdyti palikėjai priklausiusį visą turtą. Palikimą priėmė aktyviais veiksmais, nes močiutei priklausiusį nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį valdė iš karto po močiutės mirties t.y. (duomenys neskelbtini). ir valdo iki šiol, kaip savo. Be to, realiai, natūroje, pareiškėjas valdo broliui T. K. ir seseriai I. J. (kurie gyvena (duomenys neskelbtini)) priklausančias nekilnojamojo turto dalis, nes gyvenamasis namas ir kitos paskirties pastatai yra atremontuoti, sutvarkytas visas sodybos gerbūvis.

Suinteresuotu asmeniu be brolio ir sesers yra įtraukiamas tėvas R. K.. Tačiau nei pareiškėjas, nei brolis, nei sesuo, nežino kur tėvas gyvena. Kai tėvas išėjo iš namų, daugiau su savo vaikais nebendravo, jokių reikalų neturėjo. Jeigu nebūtų palikimą priėmusių asmenų, močiutei priklausęs nekilnojamasis turtas galėtų atitekti valstybei, todėl į bylą papildomai suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta VĮ Turto bankas.

Be to, pareiškėjas teismui pateikė VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų bazės išrašus, dovanojimo sutartį, iš kurių matyti, jog aukščiau nurodytos aplinkybės apie močiutės M. K. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir aplinkybės apie tai, jog tėvas R. K. jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą padovanojo savo vaikams, lygiomis dalimis.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad po M. K. mirties R. K., atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti turtą kaip savo. Atitinkamai nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. K. priėmė M. K. palikimą.

Pareiškėjas R. K. negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, įrodytas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. K. mirties t.y. (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pareiškėjas R. K., gim. (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Elena Simonavičienė