Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo, tretysis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „CNC catering“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

17. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

18. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

19. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal CK 6.271 str.).

20. Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

21. Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

22. Ginčo laikotarpiu nuteistųjų maitinimas kalėjimuose buvo organizuojamas, vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. birželio 2d. įsakymu Nr. 4/07-117, bei valgiaraščiais, patvirtintais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (iki 2024 m. liepos 12 d. galiojusi redakcija) bei LKT direktoriaus 2024 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-563 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (galioja nuo 2024 m. liepos 13 d.). Patvirtinti valgiaraščiai tvirtinami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintas fiziologines mitybos normas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos nuteistųjų maitinimo normos.

23. Iš byloje esančių 2019 m. sausio 19 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 76-11, 2022 m. sausio 25 d. Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 76-5/1065 matyti, kad nuo ginčo laikotarpio pradžios, t. y. 2021 m. lapkričio 13 d. iki 2024 m. vasario 4 d. nuteistųjų maitinimą organizavo, vykdė VšĮ „Bruneros“. Nuo 2024 m. vasario 5 d. maitinimas buvo tiekiamas UAB „Niklita“ pagal į bylą pateiktą Maitinimo paslaugos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ST-15. Nuo 2024 m. gegužės 24 d. sudaryta ir iki šiol galioja į bylą pateikta Maitinimo paslaugos viešojo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. ST-233 su UAB „CNC catering“. Sutartyse reglamentuotos maitinimo paslaugos apimtys, nuteistųjų maitinimui skirto maisto rūšys, kokybė, higienos reikalavimai.

24. Iš 2023 m. spalio 23 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo akto Nr. LV – 48154, 2023 m. lapkričio 20 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo akto Nr. LV – 53248, 2024 m. sausio 12 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo akto Nr. LV – 2415, 2024 m. vasario 19 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo akto Nr. LV – 7827, 2024 m. kovo 25 d. Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo akto Nr. LV – 17898 (toliau – aktai), Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2024 m. kovo 8 d. tyrimo protokolo Nr. 1534 akivaizdu, jog jokie trūkumai tikrinant maisto kokybę, temperatūrą, nuteistųjų maisto dalintojų aprangą, valgymo salės priežiūrą, higieninių priemonių naudojimą, indų plovimo kokybę, nenustatyti, patiekalų energetinė vertė atitinka nustatytą maisto energetinės vertės paros normą ir sudėtį.

25. Iš pareiškėjo 2023 m. balandžio 12 d. skundo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog kalėjimo administracija neleido pareiškėjui paimti maisto iš jam žinomo langelio, todėl pareiškėjas skunde nurodė, kad atsisako valdiško maisto. 2023 m. balandžio 13 d. pareiškėjas pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog prašo nenagrinėti jo 2023 m. balandžio 12 d. skundo, kadangi problemos išspręstos žodžiu.

26. Iš LKT Pravieniškių 1 – ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. lapkričio 26 d. pažymos Nr. RV-22-10707 „Dėl nuteistojo S. J.“ matyti, jog S. J. nagrinėjamu laikotarpiu (2021 m. lapkričio 13 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d.) atlikdamas bausmę į įstaigos psichologus dėl psichologinių problemų, emocinių kančių ir dvasinių išgyvenimų, diskomforto, nepilnavertiškumo jausmo, nepatogumų, orumo pažeminimo, kuriuos neva galėjo sukelti netinkamos maitinimas, nesikreipė.

27. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog jis būtų skundęsis dėl netinkamo maitinimo, svorio kritimo, silpnumo dėl maisto trūkumo ar kitų sveikatos nusiskundimų, kuriuos galėjo įtakoti netinkamas maitinimas.

28. Iš 2021 m. lapkričio 13 d. – 2022 m. gruodžio 31 d., 2023 m. sausio 1 d. – 2024 m. lapkričio 13 d. Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščių akivaizdu, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuolat apsipirkdavo įstaigos parduotuvėje.

Dėl maitinimo organizavimo.

29. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.

30. Pareiškėjas S. J. ginčą kildina dėl jo netinkamo maitinimo atliekant bausmę Pravieniškių 1 – ajame bei 2 – ajame kalėjimuose. Sprendimo 14 punkte nurodyti norminiai aktai, reglamentuojantys nuteistųjų maitinimą bausmės atlikimo vietose. Sprendimo 15 punkte apartos sutartys su maitinimo paslaugą teikiančiomis įmonėmis, jų įsipareigojimais tiekti tik kokybišką, visavertį, higienos reikalavimus atitinkantį maistą. Kaip nurodė atsakovė bei tretysis suinteresuotas asmuo, kalėjimuose patvirtinti valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, atitinka savo kaloringumu, o pagrindinių maisto elementų kiekiu netgi viršija minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintas fiziologines mitybos normas, taigi nuteistieji gauna visavertį, subalansuotą maitinimą. Šiuos teiginius patvirtina Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktai bei Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimo protokolo. Šiuose dokumentuose nurodytų duomenų pareiškėjas nepaneigė.

31. Iš pareiškėjo skundo analizės akivaizdu, jog S. J. skunde nenurodo nei vieno konkretaus atvejo, tikslios datos, laiko, kuomet jis buvo nepakankamai maitintas ar jam buvo pateiktas nekokybiškas, sugedęs, gyvuliams skirtas maistas, taigi, pareiškėjo teigimu, jis visą ginčo bausmės atlikimo laikotarpį, t. y. tris metus nuolat buvo netinkamai maitintas, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė, apsiribodamas vien deklaratyviais teiginiais. Pareiškėjas teigė, jog dėl netinkamo maitinimo numetė itin daug svorio, tačiau ir šios aplinkybės niekaip neįrodinėjo, tai nėra fiksuota ir pareiškėjo sveikatos istorijoje. Teismas pažymi, kad per minėtus tris metus pareiškėjas nei karto nėra teikęs skundų ir/ar prašymų kalėjimų administracijai, Seimo kontrolieriui ar kitai institucijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į kalinimo įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (LVAT 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016, 2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-624/2020). Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti šia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Jei pareiškėjas būtų kreipęsis į kitas institucijas dėl netinkamo maitinimo, tuomet jis galėtų pateikti tai pagrindžiančius dokumentus (kreipimosi kopiją ar gauto atsakymo kopiją), tačiau tokių duomenų pareiškėjas į bylą nepateikė. Todėl pareiškėjo keliami argumentai dėl netinkamo maitinimo yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir atmetami.

32. Pareiškėjo sveikatos istorijoje pažymėta, jog S. J. (duomenys neskelbtini), tačiau šie nusiskundimai nesiejami su maisto trūkumu ar netinkama jo kokybe. Priešingai tai siejama su pasekmėmis (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjo nusiskundimai yra jo paties žalingų įpročių ir priklausomybių padarinys.

33. Dėl pareiškėjo teiginių, jog teikiamas maistas nevisavertis, nes augant infliacijai ir didėjant kainoms, sprendime minėtu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama paros suma nesikeitė, todėl jis kentė pastovų alkį, pažymėtina, jog kalėjimų administracijai nėra suteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, jie privalo juos bei kitus norminius aktus vykdyti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas šio teisės akto įstatymų nustatyta tvarka nėra nenuginčijęs. Pareiškėjas taip pat prašė atkreipti dėmesį į Seimo kontrolieriaus 2017 m. birželio 30 d. ataskaitą Nr. „Dėl žmogaus teisių padėties Kybartų pataisos namuose ir Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje“, kur buvo nagrinėjamas netinkamo maitinimo dėl per mažo finansavimo klausimas bei konstatuoti pažeidimai. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Seimo kontrolierius tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Tačiau pagal minėtą įstatymą Seimo kontrolierius nevykdo laisvės atėmimo vietų įstaigoms pavestų funkcijų, neprižiūri ir tiesiogiai nekontroliuoja kalėjimų, neorganizuoja ir nekontroliuoja asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, maitinimo, tuo labiau, kad pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo į Seimo kontrolierių su skundais/prašymais nesikreipė.

35. Teismas pareiškėjo argumentuose įžvelgia ir prieštaravimų. Viena vertus, S. J. teigia, jog trejus metus jam trūko maisto, antra vertus, jis nurodo, kad tapo „maisto kaupiku“. Sunku suvokti, kaip įmanoma kaupti maisto likučius, jeigu, pareiškėjo teigimu, maisto jis gaudavo nepakankamą kiekį. Taip pat kelia abejonių ir tai, kam kaupti maistą, jei turi teisę nusipirkti maisto įkalinimo įstaigos parduotuvėje ir šia teise naudojiesi.

36. Įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, jog skunde išdėstyti argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo dėl netinkamo maitinimo yra deklaratyvūs, nepagrįsti, neįrodyti ir neatitinkantys tikrovės, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Pravieniškių 1 – ojo bei 2 – ojo kalėjimų administracija, maitinimo teikimo srityje pažeidė teisės aktus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip privalėjo elgtis, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti neturtinę žalą.

Baigiamosios nuostatos.

37. Teismas pažymi, kad kiti tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

38. Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Nesant bent vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 9 000 Eur žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. J. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusį Regionų administracinį teismą.