Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2312-259/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-12-21
Bylos Nr.: 2A-2312-259/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01504-2017-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Arvydas Žibas, Mindaugas Šimonis
Ieškovas: M. L.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „DELANO“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-2312-259/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01504-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.13; 1.3.7.2.4; 3.2.4.4;2.1.5.2;2.1.5.3.;3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DELANO“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių išmokų bei neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė M. L. prašė pripažinti 2016 m. rugsėjo 8 d. darbo sutarties Nr. DS14658, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, nutraukimą 2016 m spalio 5 d. pagal DK 107 straipsnio 1 dalį neteisėtu, negrąžinti ieškovės į darbą ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2016 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad ji nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. pradėjo dirbti pas atsakovę restorane „Delano“ salės darbuotojo pareigose. Darbas buvo sunkus. Ieškovė nuo staliukų surinkdavo nešvarius indus, juos nunešdavo į specialią spintelę arba plovyklą, nušluostydavo staliukus, pristumdavo kėdes, šluostydavo padėklus, įrankius, padėdavo sudėlioti į vitrinas patiekalus ir pilstyti gėrimus, anksti ryte išplaudavo grindis. Be viso to buvo verčiama šveisti grindų plyteles, pilti ledą į vitrinas, nors dėl šių darbų nebuvo sutarta. Nesutikdama už minimalią algą dirbti papildomo darbo, kreipėsi į padalinio vadovę dėl atlyginimo padidinimo, bet ji pasiūlė darbo ieškotis kitur. Kadangi ieškovė atsisakė rašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, jai 2016 m rugsėjo 30 d. buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą 2016 m. spalio 5 d., kuriame buvo nurodyta, kad rezultatai, siekiant patikrinti ar darbuotojas tinka pavestam darbui, yra nepatenkinami. Ieškovės nuomone, jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas. Prašo atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu, negrąžinti jos į darbą. Dėl vertimo dirbti sutartyje nesulygtą darbą, psichologinio spaudimo verčiant rašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, nesąžiningo elgesio atleidžiant ieškovę iš darbo, dėl paties neteisėto atleidimo iš darbo, kuomet duomenų bazėje matosi atleidimo iš darbo pagrindas, nurodo patyrusi dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Tokiu būdu ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 500 Eur.Atsakovė UAB „Delano“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovei dirbant salėje buvo pastebėta, kad ieškovė tinkamai nepalaiko švaros, t. y. salės grindys yra valomos paviršutiniškai, paliekami išpurvinti grindų ir laiptelių plotai, nesistengiant jų tinkamai išvalyti, taip pat ieškovė nevykdė pareigos dėl stalo įrankių valymo (išblizginimo) ir tai daryti atsisakė. Pastebėjus šias aplinkybes su ieškove buvo kalbamasi dėl tinkamo pareigų vykdymo, prašoma (nurodoma) tinkamai ir atsakingai prižiūrėti švarą salėje, kurioje valgo klientai, tačiau ieškovė pareiškė, jog grindų valymas, pašveičiant atsiradusias dėmes ant grindų, yra vergiškas ir ją žeminantis darbas, todėl tokį darbą atsisakė dirbti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė vykdyti jos tiesiogines darbo pareigas bei jos tiesioginės vadovės nurodytas užduotis ir įvertinus, kad atsakovės veikoje švara yra esminė sėkmingo verslo plėtojimo sąlyga, o ieškovė tinkamai švaros nepalaikė, buvo nuspręsta, kad ieškovė netinka pavestam darbui atlikti. Ieškovė dirbo pas atsakovę mažiau nei vieną mėnesį, ji buvo atleista bandomuoju laikotarpiu, be to ieškinį pareiškė praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo sužinojimo apie atleidimą iš darbo dienos, todėl ieškovės prašymas priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką yra nepagrįstai didelis. Tokia sankcija būtų neproporcinga darbdavio atžvilgiu ir be pagrindo suteiktų galimybę ieškovei pasipelnyti atsakovės sąskaita. Ieškovė, reikalaudama neturtinės žalos atlyginimo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jos išgyvenimus ir nedetalizuoja kaip pasireiškė jos dvasiniai išgyvenimai. Ieškovė apie atleidimą iš darbo buvo įspėta 2016 m. rugsėjo 30 d., senatis ieškiniui pareikšti suėjo 2016 m. spalio 30 d. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2017 m. sausio mėn. gale – vasario mėn. pradžioje. Kadangi ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 432 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.Teismas nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. DS14658, kuria M. L. priimta į darbą salės darbuotojos pareigoms. Ieškovė pradėjo dirbti 2016 m. rugsėjo 9 d. Darbo sutarties 4 punktu buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis siekiant patikrinti ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui. Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2016 m. spalio 5 d. DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų. Teismas nurodė, kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo minėtu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį.Teismas sprendė, kad atsakovė iš ieškovės negavo to, ko subjektyviai tikėjosi su ja sudarydama darbo sutartį. Nurodė, kad salės darbuotojo pareiginiai nuostatai, su kuriais ieškovė buvo supažindinta pasirašytinai, numato, kad į salės darbuotojo darbines funkcijas, be kitų funkcijų, įeina: atleidimo linijos, barų papildymas patiekalais ir produktais, greitas nešvarių indų nuo stalų nurinkimas, užtikrinimas, kad restorano prekybinėse ir gamybinėse patalpose būtų švara ir tvarka per visą darbo laiką. Pirmas dvi darbo dienas ieškovė dirbo atleidimo linijoje su patiekalais, tačiau šis darbo pobūdis jai nepatiko ir pačiai ieškovei paprašius bei buvus tokiai galimybei, ieškovė buvo perkelta dirbti į poziciją, kurioje reikia nurinkinėti indus ir palaikyti švarą salėje, kurioje valgo klientai. Taigi, teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, kad ji buvo verčiama dirbti darbo sutartimi nesulygtą darbą, paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei juos patvirtinančiais teismo posėdžio metu teiktais liudytojų paaiškinimais. Nagrinėjamo klausimo kontekste teismas pažymėjo ir tai, kad darbdaviui sudarius galimybę ieškovei, jos pasirinkimu, dirbti kurioje nors iš esančių salės darbuotojo pozicijų, ieškovei abiejose pozicijose buvo nepriimtinų darbo funkcijų.Teismas pripažino, kad darbdavys, kaip maitinimo paslaugos teikėjas, turi ne tik teisėtą interesą reikalauti iš darbuotojų tokiai veiklai reikalingos švaros palaikymo, bet ir pareigą, klientų atžvilgiu, užtikrinti atitinkamą švarą. Teismas taip pat nepritarė ieškovės išsakytiems teiginiams, jog grindų šveitimas yra vergiškas darbas. Teismo vertinimu, toks ieškovės požiūris ir nusistatymas švaros palaikymo klausimu, tik patvirtina atsakovės atsakingų darbuotojų išvadą, jog ieškovė nėra tinkama pavestoms funkcijoms atlikti. Pažymėjo, kad ieškovės darbo funkcijos ir buvo švaros palaikymas restorane. Ieškovės netinkamą tiesioginių funkcijų vykdymą bei atsisakymą vykdyti dalį darbo funkcijų, teismas pripažino pakankamu pagrindu atsakovei spręsti, kad ieškovė neatitiko reikalavimų, kuriuos atsakovė kelia asmenims, turintiems užtikrinti švarą viešojo maitinimo įstaigoje. Pasisakydamas dėl ieškinyje nurodyto argumento, kad ieškovei buvo daromas spaudimas rašyti pareiškimą išeiti iš darbo savo noru, teismas pažymėjo, kad apklausta liudytoja padalinio vadovė patvirtino, kad ieškovei kategoriškai atsisakius pavalyti dėmes ant grindų ir pareiškus, kad tai yra vergiškas darbas, padalinio vadovė pasiūlė ieškovei parašyti pareiškimą dėl išėjimo iš darbo savo noru ir pasiieškoti kito darbo. Teismo vertinimu, darbuotojui atsisakius dirbti jam pavestą darbą ar pačiam darbuotojui išreiškus nepasitenkinimą darbdaviui darbo funkcijų, kurioms atlikti ji ir buvo priimtas į darbą, pobūdžiu, darbdavio atstovo pasiūlymas darbuotojui parašyti pareiškimą ir išeiti iš darbo savo noru, pats savaime negali būti vertinamas kaip psichologinis spaudimas darbuotojui. Teismas nurodė, kad byloje nesant jokių duomenų apie ieškovei darytą spaudimą, pačiai ieškovei net nekonkretizavus aplinkybių, susijusių su jos teiginiu, kad jai buvo daromas spaudimas parašyti pareiškimą dėl išėjimo iš darbo savo noru, vien deklaratyvus teiginys, nurodytas, kaip argumentas, kuriuo yra grindžiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nėra pakankamas, kad sudarytų pagrindą konstatuoti ieškovės teisų pažeidimą atleidžiant ją iš darbo. Teismas sprendė, kad atsakovė įrodė, jog ieškovės nesugebėjimas tinkamai atlikti pavestas užduotis, atsisakymas vykdyti darbo funkcijas darbdaviui buvo nepriimtini bei, kad darbuotojo išbandymo rezultatai buvo nepatenkinami, todėl atsakovė turėjo pagrindą atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį, dėl ko ieškovės reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atmetė kaip nepagrįstą.Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinę žalą, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju neteisėtų veiksmų faktas siejamas su ieškovės atleidimo iš darbo aplinkybėmis, t. y. tuo, jog atsakovė vertė dirbti sutartimi nesulygtą darbą, rašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo bei tuo, kad ieškovės iš darbo atleidimas yra neteisėtas. Teismas, atmetęs su šiomis aplinkybėmis susijusius ieškovės reikalavimus ir nenustatęs neteisėtų darbdavio veiksmų, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš atmestų reikalavimų kildinamų neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra įrodyta nei viena iš būtinųjų sąlygų darbdavio atsakomybei kilti, dėl ko nėra ir teisinio pagrindo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimui.Teismas nepritarė ieškovės atstovės išsakytai pozicijai, jog ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs, kadangi ieškovei buvo įteiktas tik įspėjimas dėl atleidimo iš darbo, tačiau patį įsakymą, kuriuo ieškovė buvo atleista iš darbo, ieškovė gavo tik su atsiliepimu į ieškinį. Teismas nurodė, kad įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris ieškovei pasirašytinai įteiktas 2016 m. rugsėjo 30 d., buvo nurodytas atleidimo iš darbo pagrindas bei atleidimo iš darbo diena. Ieškovė 2016 m. spalio 6 d. grąžino darbdaviui jai išduotas asmenines apsaugos priemones. Taigi, teismo vertinimo, ieškovė neabejotinai suprato, kad darbo santykiai yra pasibaigę ir kokiu pagrindu. Kadangi dokumentas apie darbo santykių nutraukimą ieškovei buvo įteiktas 2016 m. rugsėjo 30 d., o ieškovė iš darbo buvo atleista vėliau, t. y. 2016 m. spalio 5 d., teismas sprendė, kad vieno mėnesio ieškinio senaties terminas prasidėjo 2016 m. spalio 6 d. (DK 26 straipsnio 1 dalis) ir paskutinė diena ieškiniui pateikti buvo 2016 m. lapkričio 6 d. (DK 26 straipsnio 2 dalis). Ieškinys teismui pateiktas tik 2017 m. sausio 25 d., beveik tris mėnesius praleidus ieškinio senaties terminą.Teismas taip pat konstatavo, kad terminas ieškiniui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad aplinkybę, jog ieškovė savo atleidimą iš darbo vertino neteisėtu ir suprato kaip turi būti ginamos galimai jos pažeistos teisės patvirtina tai, kad ji dar 2016 m. spalio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-27819-894/2016 b. l. 3-6). Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Ieškovei ši nutartis buvo įteikta asmeniškai, tačiau ji trūkumų nešalino, dėl to teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovei 2016 m rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 29 d. kitose bylose buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, taigi, teismo vertinimu, ieškovei buvo žinoma tiek teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tiek jos realizavimo tvarka. Taip pat teismas nurodė, kad po ieškinio senaties termino pabaigos nebuvo renkami jokie nauji įrodymai, ieškovė atstovei pateikė visus dokumentus, kuriais remiantis buvo parengtas ieškinys, ir kurie buvo pridėti kaip ieškinio priedai. Jokios naujos aplinkybės, kurios patvirtintų darbdavio sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą, po darbo sutarties nutraukimo ieškovei nepaaiškėjo. Todėl teismas sprendė, kad senaties terminą ieškovė praleido dėl subjektyvaus apsisprendimo dėl savo teisių gynybos, o ne dėl to, kad nesuprato kaip ginti savo teises. Teismas, nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis (atsakovė) reikalauja ieškinio senatį taikyti, nepripažinęs ieškovės nurodytų ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbiomis, ieškinio senaties terminui nenutrūkus –ieškinį atmetė ir dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo pažeistai teisei ginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė M. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, netinkamai išanalizavo įrodymų visetą ir padarė nepagrįstas išvadas byloje. Teismas klaidingai interpretavo atsakovės atstovo ir liudytojų nurodytą aplinkybę, kad yra dvi salės darbuotojo darbo vietos – salėje ir prie maisto vitrinų. Iš jų paaiškinimų akivaizdu, kad nagrinėjamu laikotarpiu pas atsakovą dirbo du salės darbuotojai, ir jų darbo funkcijos buvo skirtingos. Atleidimo iš darbo metu ieškovė dirbo salėje ir į jos darbo funkcijas neįėjo patiekalų ir produktų sudėjimas į vitrinas ar ledo pylimas į jas. Tačiau liudytojos patvirtino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad jai buvo pavedamas darbas ir prie maisto vitrinų, tai įvardindamos kaip pagalbą antram darbuotojui. Tokiais savo veiksmais pats darbdavys prisidėjo prie neigiamų išbandymo rezultatų, nes ieškovė, tik pradėjusi dirbti ir neturėdama šio darbo patirties, buvo klaidinama, jog gali pasirinkti dalį darbo funkcijų salėje, dalį – prie maisto vitrinų. Todėl teismo išvada, kad ieškovės teiginius apie vertimą dirbti darbo sutartimi nesulygtą darbą paneigia rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai, nepagrįsta.Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės argumentą dėl atsakovo spaudimo jai rašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo. Pati liudytoja A. A., atsakovo padalinio vadovė, patvirtino siūliusi ieškovei ieškotis darbo kitur. Ji taip pat patvirtino 3-4 kartus kalbėjusi su ieškove. Akivaizdu, kad kai vadovas kiekvieno pokalbio metu siūlo rašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, tai negali būti vertinama kitaip, kaip tik spaudimu.Teismas nepagrįstai ieškinį atmetė konstatavęs, jog buvo praleistas ieškinio senaties terminas pažeistai teisei ginti. Nors sprendimo motyvuose teismas nurodo, jog sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas prasideda kitą dieną po tos dienos, kurią darbuotojas gavo darbo sutarties nutraukimą (atleidimą iš darbo) patvirtinantį dokumentą, tačiau nepagrįstai konstatuoja, kad ieškovei vieno mėnesio ieškinio senaties terminas prasidėjo 2016 m. spalio 6 d., t. y. sekančią dieną po jos atleidimo iš darbo 2016 m. spalio 5 d., atleidimą iš darbo patvirtinančiam dokumentui prilygindamas įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Byloje nėra ginčo, jog įsakymą dėl atleidimo iš darbo ieškovė gavo tik su atsiliepimu į ieškinį. Todėl ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo to momento. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai interpretuoja minėtą įstatymo normą silpnesniosios bylos pusės – ieškovės, nenaudai.Atsakovė UAB „Delano“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais, kad pirmos instancijos teismas klaidingai interpretavo liudytojų byloje duotus paaiškinimus. Priešingai, teismas, atsižvelgdamas į liudytojų duotus paaiškinimus, teisingai ir pagrįstai nustatė bei konstatavo, kad atleidimo iš darbo metu ieškovė dirbo salės darbuotojos pareigose ir privalėjo palaikyti švarą salės zonoje, kurioje valgo restorano svečiai. Teismas taip pat teisingai konstatavo, kad ieškovė turėjo galimybę rinktis, kurioje iš salės darbuotojos pozicijų ji norėtų dirbti, tačiau ieškovei pabandžius dirbti tiek vienoje, tiek kitoje salės darbuotojos pozicijoje, abiejose pozicijose buvo nepriimtinų darbo funkcijų, kurias ieškovė vykdyti atsisakė, nors pagal pasirašytas pareigines instrukcijas privalėjo vykdyti. Teismas pagrįstai vertino, jog ieškovės atsisakymas vykdyti tiesiogines darbo funkcijas yra pakankamas pagrindas atsakovei spręsti, kad darbuotojas netinka sulygtam darbui. Ieškovė jokių įrodymų, paneigiančių liudytojų duotus parodymus į bylą nepateikė, pati asmeniškai teismui paaiškinimų neteikė, todėl teigti, kad pirmos instancijos teismas klaidingai interpretavo liudytojų parodymus, nėra jokio pagrindo.Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su neva darytu spaudimu dėl pareiškimo rašymo dėl atleidimo iš darbo, nesudaro nei faktinio, nei teisino pagrindo ieškovės skundui tenkinti. Pirma, ieškovė, teigdama, jog liudytoja apklausta padalinio vadovė A. A. 3-4 kartus ieškovei siūlė rašyti pareiškimą dėl išėjimo iš darbo, klaidina apeliacinės instancijos teismą, kadangi liudytoja apklausos metu nesakė, jog siūlė rašyti pareiškimą 3-4 kartus. Liudytoja apklausos metu patvirtino, kad ieškovei atsisakius vykdyti tiesiogines darbo funkcijas, liudytoja su ieškove 3-4 kartus kalbėjo dėl darbo funkcijų vykdymo ir bandė aiškintis priežastis, kodėl ieškovė nesutinka vykyti tiesioginių darbo. Antra, darbdavio pasiūlymas darbuotojui ieškotis kito darbo, kai darbuotojas pareiškia, jog jo netenkina atliekamos darbo funkcijos, negali būti laikomas kaip atsakovės darytas psichologinis spaudimas ieškovei rašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo. Trečia, nagrinėjamu atveju yra pareikštas ieškinys dėl neteisėto ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį, todėl aplinkybės, kad ieškovei buvo pasiūlyta išeiti iš darbo savo noru, ar nebuvo pasiūlyta, yra nesvarbios, kadangi nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku. Nagrinėjamoje byloje buvo būtina nustatyti, ar atsakovė turėjo pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškovė neišlaikė išbandymo, o nustačius, kad darbdavio sprendimas dėl išbandymo neišlaikymo buvo pagrįstas, teismas pagrįstai atmetė ieškinį.Atsakovė pritaria pirmos instancijos teismo išdėstytiems argumentams, kad darbuotojui nesutinkančiam su atleidimu iš darbo sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas prasideda kitą dieną po tos dienos, kurią darbuotojas gavo darbo sutarties nutraukimą (atleidimą iš darbo) patvirtinantį dokumentą. Nagrinėjamu atveju įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovei pasirašytinai buvo įteiktas 2016 m. rugsėjo 30 d., nurodytas atleidimo iš darbo pagrindas bei atleidimo iš darbo diena. Ieškovė 2016 m. spalio 6 d. grąžino darbdaviui jai išduotas asmenines apsaugos priemones. Taigi, ieškovė neabejotinai suprato, kad darbo santykiai yra pasibaigę ir kokiu pagrindu. Kadangi dokumentas apie darbo santykių nutraukimą ieškovei buvo įteiktas 2016 m. rugsėjo 30 d., o ieškovė iš darbo buvo atleista vėliau, t. y. 2016 m, spalio 5 d., vieno mėnesio ieškinio senaties terminas prasidėjo 2016 m. spalio 6 d. (DK 26 str. 1 d.) ir paskutinė diena ieškiniui pateikti buvo 2016 m. lapkričio 6 d. (DK 6 str. 2 d.), šiuo atveju ieškinio senaties termino pradžia sietina ne su dokumento apie atleidimą iš darbo įteikimo diena ieškovei, bet su atleidimo iš darbo diena, t. y. vėlesniu momentu, kadangi dar nesant pasibaigusiems darbo santykiams, t. y. neįvykus galimam ieškovės teisių pažeidimui nebuvo ir pagrindo minėtų teisių gynimui. Ieškinys teismui pateiktas tik 2017 m. sausio 25 d., taigi ieškinys pateiktas senaties terminą praleidus beveik tris mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad byloje teismas nustatė, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, o atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, teismas ieškinį pagrįstai atmetė ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus sprendžia dėl teisingo bylos išsprendimo.Nagrinėjamu atveju išbandymas darbo sutartyje buvo nustatytas darbdavio iniciatyva, ieškovė ginčijo neigiamus išbandymo darbe rezultatus, todėl šioje byloje sprendžiama dėl darbdavio nurodytų aplinkybių pagrįstumo, patvirtinančių išvadą, kad darbuotojos išbandymo rezultatai buvo nepatenkinami. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog 2016 m. rugsėjo 8 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. DS14658, kuria ieškovė M. L. priimta į darbą salės darbuotojos pareigoms (b. l. 8-9). Ieškovė pradėjo dirbti 2016 m. rugsėjo 9 d. Darbo sutarties 4 punktu buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis, siekiant patikrinti ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui. Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2016 m. spalio 5 d. DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų (b. l. 37). Ieškovė M. L. kreipėsi į teismą, prašė pripažinti 2016 m. rugsėjo 8 d. darbo sutarties Nr. DS14658, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, nutraukimą 2016 m. spalio 5 d. pagal DK 107 straipsnio 1 dalį neteisėtu, negrąžinti ieškovės į darbą ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2016-10-05 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 432 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b. l. 72-80). Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė, teisiškai reikšmingi apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, padarė nepagrįstas išvadas, todėl šalių ginčą išsprendė neteisingai. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu atmetė ieškinį.DK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas ir nemokėti jam išeitinės išmokos (DK 107 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šias nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išbandymo rezultatų vertinimas, kai išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva. Tokią išvadą patvirtina ir darbo teisinių santykių sutartinis pobūdis: darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu), ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“, bylos Nr. 3K-3-318/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. UAB „CMA CGM“, bylos Nr. 3K-3-58/2010).Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo priimta dirbti pas atsakovę restorane „Delano“ salės darbuotojo pareigose (b. l. 8, Darbo sutarties 1.2 punktas). Iš UAB „Delano“ salės darbuotojo (os) pareiginių nuostatų (b. l. 32 – 34) matyti, jog salės darbuotojos pareigas sudaro šios pagrindinės funkcijos: patiekalų atleidimo liniją ir barus papildyti patiekalais ir produktais, sutvarkyti išdėstymo planogramą, užtikrinti greitą nešvarių indų nuo stalų nurinkimą, užtikrinti, kad restorano prekybinėse ir gamybinėse patalpose būtų švara ir tvarka per visą darbo laiką – švarios grindys, teisingai išdėstyti ir nuvalyti baldai, tvarkingi servantai, nuo stalų nurinkti indai, išblizginti stalo įrankiai, užtikrinti, kad būtų nuodugniai sutvarkytos restorano salės ir gamybinės patalpos, atlikta dezinfekcija, darbo pabaigoje sutvarkyti savo darbo vietą (pareiginių nuostatų 12 pastraipa). Su pareiginiais nuostatais ieškovė supažindinta pasirašytinai (b. l. 35). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos 2017 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje, apklausiama liudytoja A. A. (atsakovės padalinio, kuriame dirbo ieškovė vadovė) (garso įrašas nuo 42:50 min. iki 50:00 min.), paaiškino, kad į salės darbuotojo pareigas įeina salės priežiūra, pareiga ryte išsiplauti grindis, vėliau darbuotojas nurinkinėja indus. Liudytoja nurodė, kad ieškovė buvo paprašyta kartkartėmis pakartotinai pavalyti grindis, tačiau ji tai daryti atsisakė. Kai ieškovė atsisakė vykdyti darbines pareigas, vadovė bandė aiškintis kodėl, tačiau ieškovei kategoriškai atsisakius pavalyti grindis, pasiūlė jai pasiieškoti kito darbo. Liudytojos vertinimu, negalima tokia situacija, kad ieškovės dalį funkcijų turėtų atlikti kitas darbuotojas. Liudytoja paaiškino ieškovei, kad apsinešus grindims, reikia jas pašveisti su šepečiu. Ieškovė atsisakė pašveisti grindis su šepečiu nurodžiusi, kad tai yra vergiškas darbas. Liudytoja paaiškino, jog ieškovė pirmas dvi dienas dirbo prie atleidimo linijos, kurioje reikėdavo papildyti vitrinas ledu, kadangi ieškovei nepatiko pildyti ledą, todėl ji pasiprašė perkeliama dirbti kitur. Kadangi buvo galimybė tai padaryti, ieškovė buvo perkelta dirbti salėje, nurinkinėti indus ir prižiūrėti salės tvarką. Apklausta Kauno apylinkės teismo posėdžio metu 2017 m. gegužės 8 d. (garso įrašas nuo 1:11:00 min. iki 1:22:00 min.) liudytoja G. T. (salės administratorė) paaiškino, kad į ieškovės pareigas įėjo indų nurinkimas, grindų plovimas, įrankių blizginimas. Ieškovė su savo darbo funkcijomis – grindų plovimu ir įrankių blizginimu – nesusitvarkė. Liudytojai paprašius ieškovę išblizginti įrankius, ši atsisakė nurodydama, kad tai ne ieškovės, o administratorės darbas. Liudytoja paaiškino, kad yra davusi pastabas ieškovei dėl netinkamo pareigų atlikimo, parodydavo kur yra nešvaru ir kur reikia pavalyti, tačiau ieškovė nesureaguodavo, nepavalydavo.Iš byloje surinktų įrodymų visumos (liudytojų A. A., G. T. paaiškinimų teismo posėdžio metu, pačios ieškovės M. L. paaiškinimų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje) teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė turėjo galimybę rinktis, kurioje iš salės darbuotojos pozicijų ji norėtų dirbti, tačiau pabandžius dirbti tiek vienoje, tiek kitoje salės darbuotojos pozicijoje, abiejose pozicijose ieškovei buvo nepriimtinų darbo funkcijų, kurias ji vykdyti darbdavei atsisakė. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė teismui jokių leistinų įrodymų, paneigiančių nutarties 21 pastraipoje nurodytus liudytojų parodymus dėl atsisakymo vykdyti salės darbuotojos pareiginiuose nuostatose numatytas funkcijas, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės atsisakymas vykdyti tiesiogines darbo funkcijas yra pakankamas pagrindas darbdaviui spręsti, jog darbuotojas netinka sulygtam darbui, kadangi atsisako vykdyti darbines funkcijas tiesiogiai numatytas darbuotojo pareiginiuose nuostatuose. Šių motyvų pagrindu atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, DK 107 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija ištyrusi apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, jog ieškovei buvo daromas spaudimas rašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, nustatė, kad visų pirma ieškovė nerašė prašymo ją atleisti iš darbo DK 127 straipsnio pagrindu (darbuotojo pareiškimu). Šios bylos nagrinėjimo faktinis pagrindas nėra susijęs su darbuotojos atleidimu iš darbo pačios prašymu, kuris surašytas prieš ieškovės valią. Byloje paaiškėjusios aplinkybės, jog ieškovei atsisakius atlikti tiesiogines darbines pareigas, darbdavio atstovė A. A. pasiūlė ieškovei pasiieškoti kito, labiau patinkančio darbo, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė iš darbo atleista DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu nepagrįstai. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių. Byloje nustatyta, kad ieškovei 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo pasirašytinai įteiktas darbdavio įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame buvo nurodytas atleidimo iš darbo pagrindas bei atleidimo iš darbo data. Ieškovė 2016 m. spalio 6 d. grąžino darbdaviui jai išduotas asmenines darbines apsaugos priemones ir daugiau buvusioje darbovietėje nesilankė, nuo 2016 m spalio 5 d. jokių darbo funkcijų pas atsakovę neatliko. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neabejotinai suprato, kad darbo santykiai 2016 m. spalio 5 d. yra pasibaigę ir kokiu pagrindu tai įvykę. Kadangi ieškovė iš darbo buvo atleista 2016 m. spalio 5 d., sprendžiama, kad vieno mėnesio ieškinio senaties terminas pažeistai teisei ginti ieškovei prasidėjo 2016 m. spalio 6 d. (DK 26 straipsnio 1 dalis) ir paskutinė diena ieškiniui pateikti buvo 2016 m. lapkričio 6 d. (DK 26 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinys teismui pateiktas 20017 m. sausio 25 d. (b. l. 3), ieškinio senaties terminas neabejotinai praleistas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog terminas ieškiniui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, praleistas žymiai, todėl faktinio pagrindo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą nebuvo. Nustatyta, kad atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b . l. 109, 110). Atsakovė prašo turėtas išlaidas priteisti iš apeliantės. Teisėjų kolegijai apeliacinį skundą atmetus, prašymas pagrįstas ir tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Delano“ (j. a. k. 125542554) 300 Eur (tris šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasMindaugas ŠimonisArvydas Žibas