Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-26 · Civilinė byla Nr. eB2-89-555/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-26
Bylos Nr.
eB2-89-555/2021
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00628-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Šimonis
Pareiškėjas
akcinės bendrovės BnP Finance
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-2218-773/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00628-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.1.3.; 3.4.3.5.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos akcinės bendrovės BnP Finance, atstovaujamos advokato D. S., pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Kertmiga“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja BnP Finance, AB, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Kertmiga“ iškėlimo. Pareiškėja nurodo, kad tarp jos ir atsakovės UAB „Kertmiga“ 2015 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta paskolos, pagal kurią atsakovei suteikta 7 000 Eur paskola. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-28698-960/2016, pareiškėjos ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės 8 616,54 Eur. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė nevykdo įsipareigojimų ir jos pradelsti finansiniai įsipareigojimai jau kuris laikas viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Taip pat skolininkė turi kitų teismo procesų dėl piniginių reikalavimų, kitų vykdomųjų bylų pas antstolius, įskaitant išieškojimą vykdomą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Nurodo, kad atsakovė turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir ši skola didėja. Be to, nuo 2017 m. balandžio 26 d. įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas, todėl manytina, kad įmonė nebegauna pajamų ir sustabdė veiklą. Pažymi, kad kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo, tačiau skola išieškota nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

Siekiant pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi įpareigojo UAB „Kertmiga“ vadovą pateikti teismui duomenis apie įmonės finansinę padėtį (popierinės b. l. 22–23). Ši teismo nutartis buvo išsiųsta įmonės registruotu buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), ir įmonės vadovui K. K. adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti (p. b. l. 27–9). Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 7 d. pakartotinai procesinius dokumentus išsiuntė atsakovės buveinės adresu, todėl pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį procesiniai dokumentai laikomi įteikti tinkamai (p. b. l. 30). Atsakovės procesinės pozicijos dėl pareiškimo pagrįstumo nepateikimas nelaikytinas kliūtimi klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti, todėl teismas bankroto bylos iškėlimo UAB „Kertmiga“ klausimą sprendžia vadovaudamasis civilinėje byloje pareiškėjo pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais rašytiniais įrodymais.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaujasi vėliausiai prieinamais duomenimis apie atsakovo turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-588-798/2016). Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visi įmonės finansiniai įsipareigojimai, o tik pradelsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė kurį laiką nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant 1/2 balansinės turto vertės. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi dar ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016, 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1732-798/2016 ir kt.).

Teismas iš VĮ Registrų centrui pateikto 2014 metų balanso nustatė, kad įmonės turto apskaityta už 198 809 Lt (57 579,07 Eur), mokėtinos sumos ir įpareigojimai – 23 588 Lt (6 831,60 Eur). Kaip nutartyje jau minėta, būtina įvertinti atsakovės turimo turto realią vertę. Iš 2014 m. balanso nustatyta, kad visą įmonės turtą sudarė trumpalaikis turtas: 36 066 Lt per vienerius metus gautinos sumos ir 162 743 Lt pinigai ir jų ekvivalentai. Teismas, vertindamas atsakovės trumpalaikio turto sudėtį, pažymi, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iniciavo skolų priteisimo iš skolininkų procesus. Be to, nėra pagrindo spręsti, kad įmonė vis dar turi 2014 metų balanse nurodytas 162 743 Lt pinigines lėšas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2014 metų balanse apskaityta įmonės turto vertė neatitinka realios jo vertės.

Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovė registruoto nekilnojamojo turto neturi (p. b. l. 21). Pagal VĮ Regitra duomenis atsakovės vardu registruotų transporto priemonių taip pat nėra. Remiantis viešais Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, atsakovė UAB „Kertmiga“ turi 12 337,05 Eur mokestinę nepriemoką (p. b. l. 19). Remiantis viešais Sodros duomenimis, UAB „Kertmiga“ turi 846,90 Eur skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, apdraustų asmenų įmonėje nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjos teigimu, atsakovės skola jai sudaro 8 616,54 Eur. Iš Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad atsakovės atžvilgiu yra registruotas turto arešto aktas, išieškotojas VMI (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, atsakovės turto realizavimas yra apribotas. Jeigu turtas yra apsunkintas turto areštu, ši aplinkybė suteikia pagrindą spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo nemokia ĮBĮ prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2449/2013).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovės pradelstos skolos sudaro nemažiau kaip 21 800,49 Eur (8 616,54 Eur + 12 337,05 Eur + 846,90 Eur), įmonė likvidaus turto neturi, todėl nustatytas įmonės pradelstų skolų ir turimo turto vertės santykis laikytinas atitinkančiu ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas konstatuoja, kad byloje nepateikti jokie įrodymai, jog įmonė sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gautos pajamos (pelnas) leis atsiskaityti su kreditoriais. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Kertmiga“ nevykdo veiklos ir prisiimtų įsipareigojimų, turi nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų ir nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų. Teismas sprendžia, kad UAB „Kertmiga“ bankroto byla keltina ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto ir 2 punkto pagrindais, t. y. nustačius, kad įmonė yra nemoki ir negali vykdyti savo įsipareigojimų. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Administruoti atsakovės UAB „Kertmiga“ bankroto procedūrą skirtina bankroto administratorė Ž. J., kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

Iškėlus UAB „Kertmiga“ bankroto bylą, areštuotinas įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 10 straipsniu,

nutaria:

Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Kertmiga“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Kertmiga“ administratore Ž. J. (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA136).

Areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Kertmiga“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, areštui galiojant iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 45 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

Nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Kertmiga“ valdymo organai (vadovas) ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjui, atsakovui, bankroto administratoriui. Taip pat informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Pavesti bankroto administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus kandidatūros skyrimo, per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Mindaugas Šimonis