- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-471-413/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19577-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- G. G., I. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-29800-528/2021 pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049, suinteresuoti asmenys G. G., I. G., antstolis S. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. pateikė teismui prašymą taikyti vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049 laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė ir laikinųjų apsaugos priemonių vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00049 netaikė.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas 2022 m. sausio 4 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
5. Teismas nurodė, kad nei CPK nei kituose teismui teikiamų procesinių dokumentų būdus ir formą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta asmenims galimybė procesinius dokumentus teismui pateikti elektroniniu paštu. Pareiškėjas V. J., norėdamas realizuoti savo teisę teikti procesinius dokumentus (šiuo atveju atskirąjį skundą) teismui elektroninių ryšių priemonėmis, tai turi daryti Apraše nustatyta tvarka – naudojantis LITEKO VEP posistemiu.
6. Atsižvelgdamas į tai, teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę pateikti atskirąjį skundą raštu, jį pasirašydamas (CPK 111 straipsnio 1 dalis) arba pateikti jį naudojantis LITEKO VEP posistemiu. Nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjo pasirinktas elektroninių procesinių dokumentų pateikimo būdas neatitinka įstatyme nustatytų būdų, atitinkamai, ir CPK 111 straipsnyje nustatyto reikalavimo, kad kiekvienas procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis).
7. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad per kitas kompiuterizuotas dokumentų valdymo sistemas pareiškėjo pasirašytas procesinis dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo sąlygų ir CPK 1751 straipsnyje įtvirtintos tvarkos, todėl nustatė jam 7 dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos atskirojo skundo trūkumų šalinimui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 306 straipsnio 3 dalis, 316 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Apeliantas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir : 1) kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies, 175¹ straipsnio 6 dalies, 7 dalies bei Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; 2) kreiptis į administracinį teismą, prašant patikrinti, ar norminis aktas – Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas; 3) kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinio dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 25, 46 straipsnių nuostatoms.
8.2. Apelianto nuomone, atskirasis skundas atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose. Proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus teikti elektroninės formos ir pasirašytus saugiu elektroniniu parašu. Apeliantas, teikdamas teismui procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, juos pasirašė saugiu elektroniniu parašu, patvirtino asmens tapatybę kitais būdais. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas nustatė terminą atskirojo skundo, paduoto dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties panaikinimo, trūkumams pašalinti teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
11. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytais jo pateikto atskirojo skundo trūkumais, atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 175¹ straipsnio, Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies nuostatas, pažeidė 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 25, 46 straipsnių nuostatas. Apelianto vertinimu, jo pateikti dokumentai yra pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, su atskirajame skunde išdėstyta apelianto pozicija neturi pagrindo sutikti.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).
14. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
15. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai (taigi ir atskirasis skundas) teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas.
16. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.
17. Apelianto skunde minimame Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas turi Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos išduotą sertifikuotą parašą, kurio galiojimo terminas yra nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d., tačiau atskirąjį skundą teismui pateikė 2022 m. sausio 4 d. elektoriniu paštu, šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas. Kaip matyti iš pirmiau išdėstyto teisinio reguliavimo, CPK nenumato procesinio dokumento pateikimo galimybės elektroniniu paštu. Byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę visus procesinius dokumentus teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis LITEKO VEP posistemiu, arba pateikti tinkamai pasirašytus jų originalus.
19. Tokios pozicijos (kad procesinio dokumento pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų) laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 2-4-516/2019, konstatavo, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu.
20. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog apelianto teismui pateiktas atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties neatitinka CPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 114 straipsnio 1 dalyje, 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytų reikalavimų ir yra paduotas su trūkumais, t. y. atskirasis skundas pateiktas įstatymo nenumatytu bylų procesiniams dokumentams teikti būdu ir nepasirašytas CPK 175¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
Dėl apelianto prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, į administracinį teismą, į Europos Sąjungos teisminę instituciją.
21. Pažymėtina, kad klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui.
22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 straipsnių normose kalbama apie elektroninių parašų ir elektroninių dokumentų teisinę galią, ir tai nepaneigia CPK nuostatos, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis), teisingumo, nes, kaip jau minėta, asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iš Aprašo 5 punkte nurodytų būdų, o ne siunčiant teismui ieškinį elektroniniu paštu.
23. Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama 2022 m. sausio 5 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.