Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-23 · Byla Nr. N-62-2369-11

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2010-10-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2011-12-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-23
Bylos Nr.
N-62-2369-11
Teisminio proceso Nr.
4-62-3-00319-2010-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Romanas Klišauskas, Antanas Ablingis (pran.)
Kategorijos
  • 50.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-2369/2011Teisminio proceso Nr.4-62-3-00319-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 50.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kauno nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės poskyrio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kauno nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės poskyrio (toliau – ir Institucija) 2010 m. balandžio 14 d. nutarimu V. G. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 206² straipsnio 1 dalyje („Gyvenamojo ploto suteikimas užsieniečiams, neturintiems savo valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, taip pat, jei būtina, Lietuvos Respublikos vizos, leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“) numatytą veiką skiriant už tai 1500 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda skirta už tai, kad V. G. nuo 2008 m. lapkričio 21 d. iki 2010 m. kovo 25 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, suteikė gyvenamąjį plotą neteisėtai Lietuvoje buvusiam Gruzijos Respublikos piliečiui D. D..

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs V. G. skundą, 2010 m. spalio 21 d. nutarimu jį tenkino, t. y. Institucijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė, konstatavęs, jog asmens veiksmuose nėra pažeidimo sudėties. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių, neginčijamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių V. G. pareikštą kaltinimą. Nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad patalpos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. M. ir E. M., kurie apklausti teisme apie bylos aplinkybes nieko paaiškinti negalėjo, kadangi minėtomis patalpomis naudojasi jų tėvas V. M., o apie tai, kad jose gyveno Gruzijos Respublikos piliečiai, jiems nebuvo žinoma. Pats V. M. davė prieštaringus ir nenuoseklius paaiškinimus, kuriuos teismas atmeta. Teismas pabrėžė, jog neginčijamų duomenų, kad minėtomis patalpomis naudojosi ar naudojasi V. G. byloje nėra, taigi pastarojo versija apie tai, kad jis gyvenamojo ploto D. D. nesuteikė, liko nepaneigta. Teismas konstatavo, jog byloje esant prieštaringiems įrodymams dėl pažeidimo įvykio, visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl pripažinus, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, jog V. G. nuo 2008 m. lapkričio 21 d. iki 2010 m. kovo 25 d. bute suteikė gyvenamąjį plotą neteisėtai Lietuvoje buvusiam Gruzijos Respublikos piliečiui D. D., byla nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.).

II.

Nesutikdama su Kauno apygardos administracinio teismo nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir palikti jos nutarimą galioti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų. Teigia, jog asmuo pripažintas kaltu įvertinus T. K.-Bordich 2009 m. birželio 8 d. ir 2010 m. kovo 25 d. tarnybinius pranešimus, V. G. 2009 m. birželio 8 d. paaiškinimą, užsieniečių vykimo J. G. firmai priklausančiu automobiliu faktą. Pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), V. G. savavališkai užvaldė ir juo naudojasi, liudytojų R. J. ir J. G. paaiškinimai neįtikinantys ir šališki, o V. M. paaiškinimai – nuoseklūs ir išsamūs.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 206² straipsnio 1 dalį V. G. atžvilgiu nutraukė pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nei vienas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kauno nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės poskyrio apeliaciniame skunde minimas bylos įrodymas vienareikšmiškai nepagrindžia V. G. pareikšto administracinio kaltinimo, todėl kaltinimas vertinamas kaip paremtas spėjimais ir prielaidomis.Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Kauno nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės poskyrio apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasRomanas Klišauskas