Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. balandžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1064-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. (toliau ir pareiškėjas) prašo pakeisti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) 2025 m. balandžio 2 d. nutarimą, kuriuo jam už administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskirta 170 Eur bauda bei 3 mėnesių specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones). Prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-04-02 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pareiškėjas teikia ir alternatyvų prašymą, jeigu teismas netenkintų anksčiau minėto prašymo – pakeisti 2025-04-02 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) sumažinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 mėnesio.

Skunde M. K. nurodė, kad jis, pažeisdamas siauros baltos ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus lenkė kitas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones sankryžoje, kuri pažymėta įspėjamaisiais ženklais. Pareiškėjas mano, kad Tauragės AVPK pareigūnas neindividualizavo skiriamos bausmės, nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nepaskyrė švelnesnės nuobaudos nei numatyta straipsnio sankcijoje. Administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėn. terminui yra per griežta.

M. K. nurodo, kad yra teigiamai vertinamas darbdavio, galimybė vairuoti automobilį jam būtina siekiant gauti pajamų. Automobiliu vykstama iš atokios gyvenamosios vietos po visą vakarų Lietuvą, taip pat juo vežami kroviniai ir įranga, reikalinga atlikti vidaus apdailos darbus. Su sugyventine, kuri šiuo metu mokosi, paėmę 93000 Eur būsto paskolą, už kurią kiekvieną mėnesį mokamos palūkanos ir kreditas. Teisės vairuoti transporto priemones netekimas atitinkamai sąlygotų ir uždarbio netekimą, be kurio negalėtų apmokėti kredito ir sugyventinės mokslų. Taip pat dėl savo tėvo sunkių sveikatos problemų privalo keletą kartų per savaitę važiuoti apie 90 km. atstumą iki jo namų ir vežti tėvą pas šeimos gydytojus, į ligonines konsultacijai, nupirkti vaistų ir t.t. Pareiškėjas mano, kad savo veiksmais žalos nepadarė. Jo veiksmuose yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra. Charakterizuojamas ypač teigiamai, vairuotojo pažymėjimas būtinas siekiant atlikti darbines funkcijas.

Pareiškėjas M. K. skundo reikalavimus palaikė ir prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Tauragės AVPK atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, pašymų negauta.

Tauragės AVPK atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad priimtas nutarimas teisėtas, pagrįstas, nėra pagrindo nutarimo keisti. Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę atsižvelgta į administracinio nusižengimo aplinkybes, asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Tauragės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius 2025 m. balandžio 2 d. nutarimu M. K. pripažino kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam 170 Eur baudą bei specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą 3 mėnesiams.

M. K. nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1. punkto reikalavimą, tai yra 2025 m. vasario 25 d. 16:05 val. vairuodamas transporto priemonę VOLVO V90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Šilalė–Šilutė Šilutės rajono sav. Krašto keliai Šilalė–Šilutė, 36,000 km, pažeisdamas siauros baltos ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus lenkė kitas ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones sankryžoje, kuri pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais.

Byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo. Byloje kilo ginčas dėl administracinės nuobaudos individualizavimo. Iš M. K. skundo bei jo paaiškinimo nustatyta, kad jis su priimtu Tauragės apskrities VPK nutarimu nesutinka iš dalies, kadangi, jo manymu, Tauragės VPK pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, galėjo paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje. Nutarime paminėta tik lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta. Pareiškėjas dėl padaryto pažeidimo galisi, neginčija jo. Paskirtąją nuobaudą – 170 Eur baudą taip pat sumokėjo (byloje pateiktas 2025-05-13 kvitas Nr. 9809) ir neprašo jos keisti. Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėn. laikotarpiui, laiko ją per griežta.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 2 d. nutarimo pagrįstumą konstatuoja, jog pagrįstai pripažinta, kad M. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

Skunde pareiškėjas prašo pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo arba šios teisės atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje padaryti veiksmai užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog pareiškėjui paskirta minimali nuobauda, t. y. 170 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėn. laikotarpiui.

ANK 34 straipsnio 6 dalis įtvirtina galimybę administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti, tačiau tai gali būti daroma tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (tai gali būti veikos mažareikšmiškumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.).

Pareiškėjas skunde, kaip vieną iš motyvų neskirti jam administracinio poveikio priemonės ar ją sušvelninti nurodo tai, kad jo darbo pobūdis reikalauja nuolat vairuoti automobilį. Byloje pateikiama ir teigiama pareiškėjo charakteristika. Skunde nurodomos ir šeiminės aplinkybės, tokios kaip, prastos sveikatos būklės tėvo nuolatinis lankymas, vykstant 90 km. atstumu. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad praradęs galimybę vairuoti, netektų ir pajamų šaltinio, o tai apsunkintų paskolos mokėjimą ir pablogintų šeimos finansinę padėtį.

Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad šeiminė, darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas yra ne kartą pažymėję, jog ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444?719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-273/2015, Nr. ATP-567/2015, Nr. ATP-290/2016, Nr. ATP-303/2016, Nr. ATP-403/2016 ir kt.).

ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas administracinio poveikio priemonės taikymo terminas nuo 3 mėnesių iki 6 mėnesių. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės – pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi buvo įvertinta skiriant jam minimalią nuobaudą, numatytą sankcijoje ir pakartotinai nevertintina išimtinių ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme. Prieš darydamas tokį nusižengimą, M. K. galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti pavojingo elgesio kelyje pasekmes, todėl turi prisiimti neigiamus tokios veikos padarinius. Tai, jog M. K. pateikta medžiaga, kurioje jis teigiamai charakterizuojamas, dirba, turi rūpintis sergančiu tėvu, moka būsto paskolą, taip pat nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės ir niekaip nepagrindžia, kodėl paskirta minimali administracinio poveikio priemonės trukmė nagrinėjamu atveju turėtų būti pripažinta neproporcinga, neteisinga ir dar labiau mažintina. Asmeniniai pažeidėjo ir jo šeimos narių poreikiai, darbo pobūdis, negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų. Be to, nors pareiškėjas akcentuoja išimtinai teigiamai jį charakterizuojančius duomenis, tačiau iš Administracinių nusižengimų pažymos matyti, jog M. K. nagrinėjamas administracinis nusižengimas, susijęs su KET pažeidimais nebuvo atsitiktinis ir metų laikotarpyje ne kartą baustas už KET pažeidimus administracine tvarka. Šie duomenys jį, kaip asmenį, besinaudojantį specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, charakterizuoja kaip linkusį pažeidinėti KET reikalavimus ir specialia teise naudotis neatsakingai. Byloje nenustatyta jokių M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už tokį administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, nusižengimu žala padaryta nebuvo, KET pažeidimas padarytas ne dėl chuliganiško ar kitokio piktybiško elgesio ir šios aplinkybės buvo įvertintos skiriant jam minimalią nuobaudą. Pareiškėjas menkina padaryto KET pažeidimo pavojingumą. Tai, jog dėl lenkimo sankryžoje nekilo neigiami padariniai pažeidėjui ir (ar) kitiems asmenims, jų sveikatai ir (ar) turtui, savaime nešalina M. K. asmenybės ir jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Beje, padarinių požymis nėra įrodinėtina aplinkybė ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijos prasme. Vien tai, jog M. K. atliko lenkimo manevrą toje vietoje, kurioje pagal KET 140.1. punkto reikalavimą draudžiama lenkti – sankryžoje, yra pakankama spręsti, jog toks manevras, atliktas sankryžoje yra pavojingas eismo saugumui ir užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Švelninti M. K. administracinę atsakomybę taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, pagrindo nėra. Už tokį KET pažeidimą, teismo vertinimu, M. K. policijos nubaustas tinkamai. Taip pat šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad M. K. administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti sumažinus jam skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar tokios poveikio priemonės jam apskritai neskiriant. Tokia poveikio priemonė leis realizuoti ANK 22 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose numatytą administracinės nuobaudos paskirtį, o būtent, atgrasys jį nuo administracinių nusižengimų darymo, tinkamai jį nubaus bei atims ir apribos jam galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik M. K. pageidavimus tenkinančios administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatuoja, kad nėra byloje išskirtinių aplinkybių, leidžiančių, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti pareiškėjui administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos taikymo terminą iki 1 mėn.

Atsižvelgiant į nustatytą darytina išvada, kad Tauragės AVPK 2025 m. balandžio 2 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1064-2025 nutarimu paskirta minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta, o yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo M. K. skundą atmesti.

Palikti galioti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.