- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-678-383/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-201609-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Evaldas Gražys
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Dianai Vorvul,
asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. J. ir jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos S. J. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68 straipsniu, 71 straipsniu, paskirtos A. J. baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dviem) metams ir 10 MGL dydžio t.y. 500 eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta konfiskuoti automobilį „VW Scharan“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) saugojamą pas A. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J., buvo kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis 2018 m. gegužės 8 d. apie 18.11 val.(duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio - nustatytas kraujyje 2,22 promilės girtumas, vairavo automobilį „VW Sharan“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) iki jį sustabdė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai, įvertinę baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatavo, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. J. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujuje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. J. apeliaciniame skunde prašė, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti jam priklausantį automobilį „VW Scharan“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini)Skunde nurodė, jog skundžiamo nuosprendžio dalis dėl automobilio konfiskavimo yra nepagrįsta, todėl naikintina. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju ši priemonė neatitinka teisingos pusiausvyros, t. y. neišlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir jo teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad jam nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje nėra nustatytas A. J. nusikaltimų sistemiškumas (kartotinumas) ir nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių, kad konfiskuoti jam priklausantį automobilį. Apelianto manymu, įvertinus tai, kad jis nuo pat nusikaltimo paaiškėjimo (tyrimo pradžios) jis prisipažino kaltu, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir ji baigta A. J. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, transporto priemonė, turėjo būti nekonfiskuojama. Skunde pažymima, jog įvertinus teismų praktiką tokio pobūdžio bylose bei tai, kad A. J. nebūtų diskriminuojamas, pagal nusikalstamos veikos pavojingumą, visas faktines aplinkybes baudžiamojo poveikio priemonei parinkti, siekiant, jog padarytų išvadas ir ateityje nebenusikalstų, apelianto įsitikinimu, šiuo atveju pakanka jam skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktuose.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo ir jo gynėja apeliacinį skundą prašė tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. J. apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. apeliaciniame skunde neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto (automobilio) konfiskavimą, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Skundžiamu nuosprendžiu A. J. taikyta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas. A. J. apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog skundžiamu nuosprendžiu baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymas neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. J. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas jam vairuojant automobilį „VW Scharan“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas A. J. vardu ir šis turtas laikytinas aptariamo nusikaltimo padarymo priemone (b. l. 18). Vertinant automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės pagrįstumą, aptariamu atveju, pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas.Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu nusprendė A. J. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl akivaizdu, jog jis nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jam nebus skirta bausmė ir jis neturės teistumo. Kaip minėta, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Nagrinėjamu atveju, A. J. kraujyje buvo nustatytos 2,22 promilės etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį bei ženkliai viršija 1,5 promilės ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė. Nors A. J. apeliacinės instancijos teisme prašė nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, kadangi jis reikalingas vežioti prekes ir dirbti darbą, tačiau aukštesniojo teismo nuomone tai, kad transporto priemonė yra susijusi su A. J. darbine veikla, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats A. J., o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusikaltimo, riziką. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, automobilio palikimas apelianto nuosavybėn neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo akivaizdžiai neproporcingu ir neteisingu. Teisėjų kolegijos nuomone, A. J. esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas, uždraudimas vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir 10 MGL dydžio t.y. 500 eurų įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.