Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties, kuria nuteistajam R. P. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.R. P. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 10 punktais, R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

1.1.2016 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimas, kuriuo prašoma panaikinti nuteistajam R. P. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą ir pradėti vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

1.2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi R. P. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, motyvuojant tuo, kad R. P. neatvyko į posėdį, nėra galimybės jį atvesdinti, nes nežinoma jo gyvenamoji vieta, nuolat girtauja, nevykdo teismo jam skirtų įpareigojimų.

2. Skundu apygardos teismui Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti 2017 m. vasario 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį, kuria nuteistajam R. P. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas.

2.1. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 123 straipsnio 4 punktu, kuriame nurodyta, kad šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytą asmenį, kuriam reikia skirti suėmimą, prokuroras ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo sulaikymo momento kartu su pareiškimu dėl suėmimo pristato tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. Sulaikyto asmens apklausoje dalyvauja gynėjas ir prokuroras. Apklausęs sulaikytą asmenį, teisėjas patenkina prokuroro pareiškimą ir priima nutartį skirti suėmimą, kurioje nustatomas konkretus suėmimo terminas, arba atsisako patenkinti pareiškimą ir priima nutartį atsisakyti skirti suėmimą ar nutartį atsisakyti skirti suėmimą ir skirti kitą kardomąją priemonę. Teigia, kad nagrinėjant teikimą šioje byloje, valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė L. Saldukienė 2017-02-15 posėdyje teigė, kad negalima skirti R. P. suėmimo. Teismas, skundžiamojoje nutartyje, nepaisė prokurorės pozicijos ir paskyrė R. P. kardomąją priemonę – suėmimą ir tuo pažeisdamas BPK 123 straipsnio 4 punkte numatytus reikalavimus. R. P., kaip įtariamasis asmuo, nebuvo sulaikytas, nebuvo nei rašytinio nei žodinio prokuroro prašymo, todėl teismas padarė iš esmės grubius BPK 123 straipsnio 4 punkto pažeidimus, taikant minimą straipsnį.

2.2. Taip pat nurodo, jog teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai vadovavosi ir BPK 119 straipsniu. Pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas, nuteistajam R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta, todėl taikyti šį straipsnį teikimo nagrinėjimo stadijoje esant įsiteisėjusiam ir vykdomam nuosprendžiui, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Todėl mano, kad teismas padarė iš esmės grubius pažeidimus, taikant BPK 119 straipsnį.

2.3. Teigia, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris numato suėmimo skyrimo pagrindą ir sąlygas. Pažymi, kad teismo nurodytas pagrindas, jog R. P. į teikimo nagrinėjimą pakartotinai neatvyksta, gauti tarnybiniai pranešimai, kad negalima jo atvesdinti, nes nežinoma R. P. gyvenamoji vieta, jog esant aukštai recidyvo rizikai - R. P. nuolat girtauja – ir atsižvelgiant į tai, kad R. P. nevykdo teismo jam skirtų įpareigojimų, neduoda pagrindo manyti, jog R. P. pabėgo nuo teismo. Todėl mano, kad teismas taikydamas BPK 122 straipsnį padarė grubų pažeidimą.

2.4. Taip pat teigia, jog teismas priimdamas skundžiamą nutartį, grubiai pažeidė BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 123 straipsnio 3 dalį, kuriuose numatytas būtinas gynėjo dalyvavimas asmeniui skiriant suėmimą. Tai, pasak prokuroro, laikytinas esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu.

2.5. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį teikimo nagrinėjimo stadijoje, pažeidė BPK 358 straipsnyje numatytas teismo nagrinėjimo ribas. BPK 358 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo nagrinėjimo. Atkreipia dėmesį, kad BPK VII dalyje nėra numatyta galimybė teikimą nagrinėjančiam teismui panaikinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu panaikintą kardomąją priemonę ar ją pakeisti į švelnesnę, ar griežtesnę bei naujai paskirti kardomąją priemonę, todėl teismas padarė grubius BPK 358 straipsnio taikymo pažeidimus.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras, nuteistojo gynėja prašė prokuroro skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros skundas tenkintinas

4. Sutiktina su prokuroro skundo argumentais, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, kuria nuteistajam R. P. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, teikimo nagrinėjimo stadijoje pažeidė baudžiamojo proceso kodekse numatytas normas.

4.1. BPK 119 straipsnyje numatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomoji priemonė taip pat gali būti skiriama ir nuteistajam (BPK 121 straipsnio 5 dalis). Pažymima, kad nuteistajam kardomoji priemonė skiriama iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki bausmės vykdymo pradžios. Taigi, pradėjus nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą, galimybės skirti nuteistajam kardomąją priemonę, baudžiamojo proceso kodeksas nenumato.

5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendis, kuriuo nuteistas R. P. įsiteisėjo, kai apeliacinis teismas 2016 m. vasario 24 d. paskelbė nuosprendį. Nuteistajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiu nustatyta, jog galioja iki bus pradėta vykdyti nuteistajam paskirta bausmė. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. patvarkymu minėtas nuosprendis pateiktas vykdyti probacijos skyriui. 2016 m. vasario 29 d. R. P. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą. Taigi, nuo 2016 m. vasario 29 d. nuteistojo R. P. atžvilgiu pradėta priežiūros vykdymo byla ir jo priežiūra. Kadangi nuteistasis R. P. nesilaiko teismo jam skirtų įpareigojimų, nesilaiko privalomų bendrųjų probuojamųjų pareigų, probacijos skyrius teikimu kreipėsi į apylinkės teismą siūlydamas nuteistajam R. P. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

6. BPK 358 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 ar 92 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas nuteistajam pakeičia bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas arba panaikina bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę motyvuota nutartimi. Taip pat teismas nustatęs, kad teikimas nepagrįstas, teikimo netenkina. Nei minėtame straipsnyje, nei kituose Baudžiamojo proceso kodekso straipsniuose nėra numatyta, kad teismas gavęs nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimą turi galimybę nuteistajam skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, konstatavęs, kad R. P. neatvyksta į teismą, jog nėra galimybės jį atvesdinti į teismo posėdį, nes nežinoma jo gyvenamoji vieta, esant aukštai recidyvo rizikai, R. P. nuolat girtauja, ir atsižvelgiant į tai, kad R. P. nevykdo teismo jam skirtų įpareigojimų, pažeidė baudžiamojo proceso kodekso normas reglamentuojančias kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimą bei viršijo gauto teikimo teisme nagrinėjimo ribas (BPK 119 ir 358 straipsniai) ir priėmė R. P. atžvilgiu neteisėtą sprendimą. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis naikintina kaip neteisėta ir Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas perduotinas toliau nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį ir Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo R. P. perduoti toliau nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.