Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje atstovams Audriui Petuškai, Elenai Petuškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui T. C. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- atsakovas T. C. su nepilnamete dukra T. C. bendrauja du savaitgalius (šeštadienį ir/ar sekmadienį) per mėnesį be nakvynės, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienio ir/ar sekmadienio ryte 8 val. ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Apie numatomą bendravimą su dukra savaitgaliais atsakovas praneša ieškovei prieš tris dienas.

- švenčių dienomis: Šv. Kalėdų antrą dieną, Šv. Velykų antrą dieną, atsakovas T. C. su nepilnamete dukra T. C. bendrauja visą dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ryte 8 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Apie numatomą bendravimą su dukra švenčių dienomis atsakovas praneša ieškovei prieš tris dienas.

- atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra T. C. visomis ryšio priemonėmis neribojamas, atsižvelgiant į vaiko interesus ir jos dienotvarkę.

- dėl dukros T. C. buvimo su tėvu T. C. atostogų metu abu tėvai sutaria abipusiu sutarimu.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu T. C. santuokos nėra sudariusi, kartu šalys negyvena. Gimus dukrai T. C. atsakovas gera valia pripažino tėvystę. Šiuo metu dukra gyvena su ieškove ir jos draugu E. Z. jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Nurodo, kad dukra labai prisirišusi prie ieškovės, ji ją auklėja, rūpinasi ir visapusiškai išlaiko, su atsakovu dukra nėra gyvenusi. Nepilnametei dukrai reikia per mėnesį apie 400 Eur: apie 150-170 Eur maistui, asmeninės higienos priemonėms, šampūnui, muilui, skalbimo priemonėms ir pan. – 20 Eur, rūbams, avalynei – apie 50-70 Eur, vitaminams, papildams – 20 Eur (dažnai serga peršalimo ligomis, angina, reikia stiprinti imunitetą, yra alergiška žiedadulkėms), dukros lavinimui, laisvalaikiui – 30 Eur, buities apyvokos reikmenims – 20 Eur, išlaidos mokyklai – 30 Eur, odontologo paslaugos – 10 Eur. T. C. yra aštuoni su puse metų, ji lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, baigė pirmąją klasę. Mokesčių dalis tenkanti dukrai yra apie 50-60 Eur per mėnesį. Taip pat vaikas lanko šokių, keramikos būrelius, kurie yra nemokami, tačiau reikia pirkti rūbelius, batelius šokiams, priemones keramikos darbams. Dukrą padeda išlaikyti ieškovės mama ir draugas, o atsakovas yra darbingas, jauno amžiaus, todėl turi pareigą bei galimybę teikti reguliarų išlaikymą savo dukrai. Ieškovė nurodo, kad jos pajamos yra apie 200 Eur per mėnesį už darbą puse etato bei iš Ukmergės rajono savivaldybės gaunama 50 Eur išmoka vaikui. Atsakovas dukros išlaikymui pinigų nebeskiria maždaug nuo 2015 metų, dukros nelanko, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį turėtų būti priteistas 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimas už paskutinius trejus metus. Atsakovas su dukra matėsi 2013 m. gruodžio mėn., nors ieškovės teigimu, ji nedraudžia bendrauti su vaiku, ryšys su tėvu yra nutrūkęs (b. l. 8-12).

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (b. l. 71-72). Kartu su procesiniais dokumentais atsakovui buvo įteiktas pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, kuriame jam buvo išaiškinta, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 805 straipsnio pagrindu, užsienyje gyvenanti šalis privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. Jeigu užsienyje gyvenanti šalis nenurodo įgalioto asmens, visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje gyvenančiai šaliai, lieka byloje ir laikomi įteiktais (b. l. 67-68).

Atsiliepimo į pareikštą ieškinį atsakovas nepateikė, jokio įgalioto asmens, kuriam galėtų būti įteikiami procesiniai dokumentai Lietuvos Respublikoje teismui nenurodė. Atsižvelgiant į tai, visi kiti procesiniais dokumentai, įskaitant teismo šaukimus ir pranešimus liko byloje ir yra laikomi įteiktais (CPK 116, 805 straipsniai).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje (toliau – Skyrius) šioje byloje pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad skyrius neprieštarauja, jog nepilnametės T. C. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove A. J.. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, sąžiningumo principais. Kiti ieškinio reikalavimai palikti teismo nuožiūrai.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. J. paaiškino, kad su atsakovu beveik kartu negyveno, susipažino su juo Lietuvoje, jis tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) pas savo motiną, prieš vaiko gimimą, atsakovas išvyko į užsienį. Kai gimė dukra, T. C. grįžo iš užsienio ir pripažino tėvystę, mokėjo išlaikymą po 400 svarų sterlingų per mėnesį iki maždaug 2015 metų. Vėliau atsakovas ignoravo ieškovės žinutes, užblokavo ją socialiniuose tinkluose bei išlaikymo nebeteikė. Tėvystę nustatė 2013 metais, tuomet tėvas vaiką pamatė pirmą kartą. Išvykęs T. C. bendravo su dukra internetu per Skype programą. Šiuo metu atsakovas su dukra nebendrauja, nustojo mokėti išlaikymą, tai tęsiasi nuo 2015 metų. Dukra nuo gimimo gyvena su ieškove. A. J. prašo priteisti 250 Eur per mėnesį dukros išlaikymui. Šią sumą sudaro išlaidos maistui, rūbams, higienos priemonėms, T. C. lanko antrą klasę, turi alergiją žiedadulkėms (ašaroja akys, atsiranda sloga). Alergija atsiranda pavasarį, tuomet vaistams išleidžia apie 20 Eur per mėnesį, priklauso nuo to, kaip greitai alergija praeina. Dukra sveikatos sutrikimų neturi, tačiau jai reikia ortodonto paslaugų – įdėti kabes, nes blogas sukandimas Šių išlaidų valstybė nekompensuoja. Taip pat dukra dažnai serga peršalimo ligomis, stiprinti imunitetą, ne viską valgo, todėl reikia labai atrinkti maistą. Lavinimui bei laisvalaikiui taip pat reikalingos lėšos, nes ji mėgsta žaisti, lanko šokių ir keramikos būrelius. Būreliai nemokami, tačiau reikia pirkti reikmenis, šokių rūbelius ir batus. Nurodo, kad per mėnesį išleidžia apie 20 Eur buities apyvokos reikmenims – rankšluosčiams, tualeto reikmenims. Išlaidas mokyklai sudaro kopijavimo popierius, higienos reikmenys, renka tam tikras sumas klasės reikmenims. Anksčiau už pietus mokykloje reikėjo mokėti, šiuo metu dukra gauna nemokamą maitinimą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas užsienyje dirbo statybose, ką šiuo metu jis dirba, nežino. Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė paskaičiavo po 150 Eur per mėnesį, nes tuo metu buvo mažesnė minimali mėnesinė alga, todėl įsiskolinimą sudaro 5400 Eur už tris metus. Ieškovė pageidauja, kad atsakovas su vaiku bendrautų elektroninėmis ryšio priemonėmis, taip pat savaitgaliais bei atostogų metu prieš tai įspėjęs. Kliūčių bendrauti atsakovui su dukra ieškovė nesudarytų. Dukros atostogų į užsienį neleistų. Ar atsakovas grįžta į Lietuvą, ieškovė nežino. Paaiškino, kad ieškovė dar turi 11 metų dar vieną dukrą, dirba, jos mėnesinės pajamos yra apie 250 Eur. Ieškovė patikslino atsakovo bendravimo tvarką su vaiku vasaros atostogų metu ir prašė nustatyti, kad atsakovas T. C. bendrauja su dukra T. C. vieną savaitę dukros vasaros atostogų metu laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 25 d., atsakovui pasiimant dukrą su savimi buvimui Lietuvos Respublikoje, neišvežant dukros iš Lietuvos Respublikos. Apie konkretų atostogų laikotarpį, buvimo su dukra vietą atsakovas T. C. praneša A. J. ne vėliau kaip prieš savaitę.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą, neprieštaravo, kad nepilnametės T. C. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutiko, kad atsakovas T. C. turi pareigą išlaikyti savo vaiką, neprieštaravo, kad ieškovė A. J. išlaikymo lėšas naudotų uzufrukto teise.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad A. J. su atsakovu T. C. santuokos nėra sudariusi, kartu negyvena (b. l. 9). Jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra T. C. (b. l. 15). Iš 2011 m. kovo 17 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2011-476-PD)-17 matyti, kad A. J. su dukra T. C. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Nekilnojamojo turto A. J. Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi (b. l. 16). Ieškovė dirba, jos pajamas sudaro apie 250 Eur (b. l. 17-18). A. J. turi dar vieną išlaikytinį – dukrą iš ankstesnių santykių (b. l. 19). T. C. Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto (b. l. 84-85). Teismų informacinės sistemos LITEKO išraše iš antstolių informacinės sistemos registro matyti, kad T. C. turi skolų, yra užvestos kelios vykdomosios bylos dėl 1685,58 Eur išieškojimo (b. l. 87-102). Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini) (b. l. 86). Iš A. J. AB SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad T. C. dukros išlaikymui pervedė 8326,58 Lt (2411,55 Eur) laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 9 d. iki 2014 m. gruodžio 20 d., t. y. šiuo laikotarpiu teikė apie 267,95 Eur išlaikymą per mėnesį (b. l. 106). Laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. gegužės 4 d. pervesta 1186,50 Eur, t. y. šiuo laikotarpiu teikė apie 131,83 Eur išlaikymą per mėnesį (b. l. 107).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukros T. C., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, t. y. vaiko motina A. J.. Byloje nustatyta, kad nepilnametė T. C. gyvena su ieškove nuo gimimo, su atsakovu ji nėra gyvenusi. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus. Skyrius neturi duomenų, kad šeimoje būtų fiksuota vaiko teisių pažeidimų. Vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo, aplinkos ir kitos sąlygos, T. C. ryšys su motina A. J. labai artimas ir šiltas, o atsakovas su dukra visiškai nebendrauja. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad šiuo metu atsakovo ryšys su dukra yra nutrukęs. Taigi byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių dukros T. C. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, nepilnametės T. C., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina A. J. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, su kuria gyvena šalių dukra, prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką: atsakovas T. C. su dukra T. bendrauja du savaitgalius (šeštadienį ir/ar sekmadienį) per mėnesį be nakvynės, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienio ir/ar sekmadienio ryte 8 val. ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare iki 20 val. Apie numatomą bendravimą su dukra savaitgaliais atsakovas praneša ieškovei prieš tris dienas. Švenčių dienomis: Šv. Kalėdų antrą dieną, Šv. Velykų antrą dieną, atsakovas T. C. su nepilnamete dukra T. bendrauja visą dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ryte 8 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. vakaro. Apie numatomą bendravimą su dukra nurodytomis švenčių dienomis atsakovas informuoja ieškovę prieš tris dienas. Atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra T. visomis ryšio priemonėmis neribojamas, atsižvelgiant į vaiko interesus ir jos dienotvarkę. Atsakovas T. C. bendrauja su dukra T. C. vieną savaitę dukros vasaros atostogų metu laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 25 d., atsakovui pasiimant dukrą su savimi buvimui Lietuvos Respublikoje, neišvežant dukros iš Lietuvos Respublikos. Apie konkretų atostogų laikotarpį, buvimo su dukra vietą atsakovas T. C. praneša A. J. ne vėliau kaip prieš savaitę.

Teismas, įvertinęs esamą situaciją, tokio amžiaus vaiko poreikius, dienos rėžimą, bei tai, kad atsakovo ryšiai su dukra nutrūkę, ieškovės reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, tenkintina. Juolab, kad atsakovas savo pozicijos dėl konkrečios bendravimo su vaiku tvarkos nėra išsakęs. Tačiau šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus. Be to, pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei T. C. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise A. J..

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, kuri reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų išlaikymą. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.

Nagrinėjamu atveju iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovas neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje. Sodros duomenimis atsakovas nedirba. Kita vertus, iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad atsakovas T. C. yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Ieškovė A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas nuo vaiko gimimo gyvena užsienyje, jai žinoma, jog jis dirbo statybų srityje, dabartinė darbo vieta nežinoma, anksčiau jis teikė nepilnametei dukrai išlaikymą po maždaug 400 svarų per mėnesį, mokėjimai nutrūko 2016 m. gegužės mėn.

Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametė šalių dukra lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos 2 klasę, lanko papildomus nemokamus užsiėmimus. Teismui pateikti duomenys, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalingos apie 400 Eur lėšos: apie 150-170 Eur maistui, asmeninės higienos priemonėms, šampūnui, muilui, skalbimo priemonėms ir pan. – 20 Eur, rūbams, avalynei – apie 50-70 Eur, vitaminams, papildams – 20 Eur (dažnai serga peršalimo ligomis, angina, reikia stiprinti imunitetą, yra alergiška žiedadulkėms), dukros lavinimui, laisvalaikiui – 30 Eur, buities apyvokos reikmenims – 20 Eur, išlaidos mokyklai – 30 Eur, odontologo paslaugos – 10 Eur. Mokesčių dalis tenkanti dukrai yra apie 50-60 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu šie mokyklą lankančio nepilnamečio vaiko poreikiai yra racionaliai pagrįsti. Visiems žinoma aplinkybė ir nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, poilsis, laisvalaikis (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, jog nors jokių kitų objektyvių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių ieškovės pateiktą apskaičiavimą, byloje nepateikta, tačiau įvertinus ieškovės nurodomas sumas pagal poreikius vertintina, kad jos yra realiai racionaliai pagrįstos. Kita vertus, ieškovės bendra nepilnamečiui vaikui tenkanti išlaidų suma pagal jos ieškinyje išdėstytą dukters poreikių detalizaciją, skaičiuojant maksimalius jos dydžius, sudaro 430 Eur, kas tektų po 215 Eur per mėnesį iš kiekvieno tėvo (150-170 Eur maistui, higienos priemonėms – 20 Eur, rūbams, avalynei – apie 50-70 Eur, vitaminams, papildams – 20 Eur, lavinimui, laisvalaikiui – 30 Eur, buities apyvokos reikmenims – 20 Eur, mokyklai – 30 Eur, odontologo paslaugos – 10 Eur, tenkanti mokesčių dalis - 50-60 Eur). Pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikiams reikia apie 400 Eur per mėnesį, kas tektų po 200 Eur per mėnesį iš kiekvieno tėvo, o prašė priteisti 250 Eur iš atsakovo, kas reikštų, jog vaikui reikalinga išlaikymo lėšų suma mėnesiui sudaro 500 Eur. Prašomą priteisti 250 Eur sumą ieškovė grindžia teismų praktikoje suformuotu orientaciniu vaiko poreikių patenkinimui reikalingu dydžiu. Iš tiesų, teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei vienas mėnesinis atlyginimas (nuo 2020 m. sausio 1 d. – 607 Eur neatskaičius mokesčius, gautina suma, atskaičius mokesčius – 437,23 Eur), tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų galimybes.

Įvertinus byloje pateiktą šalių nepilnamečio vaiko poreikių detalizaciją ir tai, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju vaiko poreikius pilnai patenkins pagal ieškovės vaiko poreikių detalizaciją nurodyta 430 Eur per mėnesį suma.

Atsakovas T. C. nepateikė duomenų apie savo materialinę padėtį ar sveikatos būklę, kurie ribotų galimybes atsakovui dirbti. Atvirkščiai, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2016 m. gegužės mėn., atsakovo pervedamos lėšos dukros išlaikymui svyravo nuo 420 Lt - 1259 Lt; nuo 124,00 Eur – 274 Eur (b. l. 106-107), atsakovas specializuojasi statybose, kas, tikėtina, garantuoja nemažas, stabilias pajamas. Išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovo galimybes teikti dukrai T. C. išlaikymą pagal ieškovės pateiktą vaiko poreikių suvestinę.

Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnametei T. C., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 215 Eur per mėnesį mokomomis išmokomis iki jos pilnametystės (CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniai).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas tik vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

Taigi tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas T. C. nuo 2015 m. dukros nelanko, išlaikymui pinigų neskiria. Todėl A. J. prašo 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimo suma po 150 Eur per mėnesį paskaičiuota atsižvelgiant į dukros poreikius ir į tai, kad 2016 m. pusė metų minimali mėnesinė alga buvo 350 Eur, nuo 2016 m. liepos 1 d. – 380 Eur, 2017 metais – 380 Eur, 2018 m. – 400 Eur. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis teikė išlaikymą vaikui reguliariai ir didesnį nei nurodė ieškovė. Pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovas teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki 2016 m. gegužės mėn.

Atsižvelgiant į išdėstytą, remiantis CK 3.192, 3.200 straipsniais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinas 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 7 d. (b. l. 107).

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-1965-10175 ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 20).

Į bylą yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. sausio 29 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 277,51 eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad yra visiškai patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, šios išlaidos valstybės naudai turi būti priteistos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Kadangi buvo patenkinti visi ieškovės reikalavimai, iš jų du visiškai (t. y. reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo įsiskolinimo), trečias (dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis) – 86 procentus, laikytina, kad buvo patenkinta bendrai 95 procentai reikalavimų (100 proc. + 100 proc. + 86 proc. / 3). Tokiu atveju iš atsakovo valstybei priteistina 264 Eur suma (Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat turi būti priteistas 100 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, 77 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo (215 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) bei 162 Eur (5400 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš viso 339 Eur žyminio mokesčio ir 20,43 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Esant šioms aplinkybėms iš atsakovo priteistina 264 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 359 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atsakovas T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusia (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

- du savaitgalius (šeštadienį ir/ar sekmadienį) per mėnesį be nakvynės, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienio ir/ar sekmadienio ryte 8 val. ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare iki 20 val. Apie numatomą bendravimą su dukra savaitgaliais atsakovas praneša ieškovei prieš tris dienas.

- Švenčių dienomis: Šv. Kalėdų antrą dieną, Šv. Velykų antrą dieną, atsakovas T. C. su nepilnamete dukra T. bendrauja visą dieną, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ryte 8 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. vakaro. Apie numatomą bendravimą su dukra nurodytomis švenčių dienomis atsakovas informuoja ieškovę prieš tris dienas.

- Atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra T. visomis ryšio priemonėmis neribojamas, atsižvelgiant į vaiko interesus ir jos dienotvarkę.

- Atsakovas T. C. bendrauja su dukra T. C. vieną savaitę dukros vasaros atostogų metu laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 25 d., atsakovui pasiimant dukrą su savimi buvimui Lietuvos Respublikoje, neišvežant dukros iš Lietuvos Respublikos. Apie konkretų atostogų laikotarpį, buvimo su dukra vietą atsakovas T. C. praneša A. J. ne vėliau kaip prieš savaitę.

Priteisti iš atsakovo T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei T. C., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 7 d., iki jos pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 5400 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus eurų) nepilnametei T. C., gimusiai (duomenys neskelbtini), iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Paskirti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko T. C. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 264 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturi eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Priteisti iš atsakovo T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 359 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.