Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. P. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės N. P. prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-331-617/2014 pagal ieškovių B. J. ir J. J. ieškinį atsakovams N. P. ir V. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, kurie sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės N. P. prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi nėra CPK numatytų sąlygų teismo sprendimui už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

CPK 287 str. nustato, jog šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šiuo šalies procesiniu dokumentu pradedama Lietuvos Respublikos CPK 288 str. nurodyta procedūra – sprendimo už akių peržiūrėjimas. Pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių nėra apeliacinis skundas, nes neperkelia bylos nagrinėjimo į aukštesnės instancijos teismą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti neatvykimo į teismo posėdį padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Pagal CPK 288 str. 4 d. pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko ar nepateikė atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

CPK 142 str. numato, kad kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Išimtiniais atvejais teismas, atsižvelgdamas į atsakovo ar trečiojo asmens prašymą ir bylos sudėtingumą, gali šį terminą pratęsti iki šešiasdešimties dienų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo atitinkamo pranešimo įteikimo dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. P. ir N. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi atsakovams buvo nustatytas 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo atsakovams dienos terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti. Šie teismo pranešimai atsakovams įteikti 2014 m. kovo 10 d. Atsižvelgiant į 2014 m. kovo 12 d. teisme gautą atsakovų prašymą, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartimi atsakovams buvo pratęstas terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti iki 40 dienų, terminą skaičiuojant nuo teismo pranešimų įteikimo atsakovams dienos. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. kovo 18 d. sprendimais Nr. (1.7.)S-907 ir Nr. (1.7.)S-908 atsakovams suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-331-617/2014 ir jiems atstovauti paskirta advokatė. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, kuria atsakovams pratęstas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, ją suklaidino ir buvo neaiški. Atsakovė, būdama rūpestinga proceso šalimi, turėjo domėtis bylos eiga ir pati aktyviai naudotis savo teisėmis, tuo labiau, jog pati prašė teismo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti. Kadangi atsakovus jau nuo 2014 m. kovo 18 d. atstovauja teisinį išsilavinimą turinti atstovė, teismo vertinimu, turėjo būti žinoma, nuo kokio pranešimo gavimo skaičiuojamas terminas atsiliepimui pateikti, todėl net ir nesuprantant teismo nutarties, kuria pratęstas terminas atsiliepimui pateikti, tiek patys ieškovai, tiek jų atstovė, privalėjo aktyviai domėtis bylos nagrinėjimo eiga, o esant reikalui dar kartą kreiptis į teismą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo.

Pažymėtina ir tai, kad tam, jog sprendimas už akių būtų panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, būtina konstatuoti abi įstatymo numatytas sąlygas, t. y. tai, kad šalis į teismo posėdį neatvyko ar nepateikė atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat atskirasis skundas nėra grindžiamas argumentais ir įrodymais, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių buvo priimtas padarius akivaizdžią teisės klaidą, kad šis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kad juo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji teisėtai gyvena ginčo name, esančiame Arnionių g. 32, Pabradės m., Švenčionių r. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pagal CK 6.629, 6.478 str. panaudos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, o nekilnojamųjų daiktų panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, tačiau iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog jokia panaudos sutartis nėra įregistruota. Todėl atsakovės N. P. subjektyvi nuomonė dėl motyvavimo šioje dalyje nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino atsakovės pateiktus argumentus, turinčius įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui. Esant tokiai situacijai, teismas dėl deklaratyvių apeliantės teiginių dėl jos teisės gyventi ginčo bute plačiau nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ir tai, jog atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Dėl nurodytų argumentų atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

CPK 95 straipsnyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto procesinio dokumento pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Aiškiai nepagrįsto procesinio dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Paduodančio nepagrįstą procesinį dokumentą asmens nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, asmuo neturi teisės reikalauti ginti jo teises, kadangi jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė asmens suvokimo pusė, t. y. būtina nustatyti, ar apeliantė suvokė arba turėjo suvokti, jog jos atskirasis skundas yra nepagrįstas, o reikalavimas neteisėtas. Nesąžiningumu negali būti laikomas atskirojo skundo padavimas, jei asmuo tiki savo teisių pažeidimu ir siekia jas apginti, antraip baudos skyrimas prilygtų sankcijai už procesinį veiksmą – atskirojo skundo padavimą. Neteisingas duomenų vertinimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis. Todėl teismas sprendžia, kad byloje nepateikta duomenų, kad apeliantė N. P. savo proceso teisėmis naudojosi akivaizdžiai nepagrįstai. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnio ir skirti apeliantei baudą.

Ieškovės pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą parengimą turėjo 300 Lt išlaidų ir šios išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (8.15 p.). Teismas daro išvadą, kad atsakovės atskirąjį skundą atmetus, ieškovės turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą, kaip numato Civilinio proceso kodekso 98 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovių prašymą dėl baudos skyrimo apeliantei N. P. atmesti.

Priteisti iš atsakovės N. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovėms B. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 300 Lt (tris šimtus litų) (86,95 EUR) atstovavimo išlaidų.