Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ūkininko D. A. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-292-857/2015 pagal ieškovo ūkininko D. A. ieškinį atsakovui J. Š., trečiajam asmeniui R. M. dėl žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ūkininkas D. A. ieškiniu prašė iš atsakovo J. Š. priteisti 3 646,47 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad yra ūkininkas, užsiima žemės ūkio produkcijos auginimo veikla. Tuo tikslu ieškovas 2014-01-29 dovanojimo sutarties pagrindu iš V. P. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), . (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas). Dovanojimo sutartyje buvo nurodyta, kad dovanojamas žemės sklypas yra išnuomotas atsakovui J. Š. 2011-10-24 Nuomos sutarties pagrindu ir 2012-03-22 Susitarimo pakeisti sutartį pagrindu. V. P. žemės sklypą paveldėjo iš M. P., kuri 2013-02-12 mirė. 2014-11-03 Biržų rajono apylinkės teismas, Teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-215-434/2014 už žemės sklypo nuomos sutarties suklastojimą, jos įregistravimą VĮ Registrų centras pripažino kaltu trečiąjį asmenį R. M. ir nubaudė jį bauda. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neteisėtai, suklastotos nuomos sutarties pagrindu, tyčia atliko neteisėtus veiksmus užimdamas žemės sklypą ir taip padarė ieškovui žalą. Pagal ieškovo 2015-02-23 pažymą dėl atsakovo užėmimo žemės sklypo ieškovas negavo 3 646,47 Eur pajamų, kurias prašė priteisti.

Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovo D. A. ieškinį atsakovui J. Š., trečiajam asmeniui R. M. dėl 3646,47 Eur žalos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo atmetė, priteisė iš ieškovo D. A. atsakovui J. Š. 450 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 7,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad tarp pradinės žemės sklypo savininkės ir atsakovo buvo sutarta dėl žemės sklypo naudojimo atsakovo reikmėms ir atsakovas jo savavališkai neužėmė. Aplinkybė, kad tretysis asmuo suklastojo žemės sklypo 2011-10-24 ir 2012-03-22 nuomos sutartis, nepaneigia buvus M. P. valią ir kartu susitarimą suteikti žemės sklypą naudotis atsakovui. Nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti 3 646,47 Eur nuostolių, teismas pažymėjo, kad patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, tuo tarpu bylos aplinkybės rodo, kad atsakovas 2014 metų pavasarį realiai nesiruošė pasėti vasarinius kviečius žemės sklype ir dėl to negalėjo tikėtis iš jo gauti pajamas.

Ieškovas ūkininkas D. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo D. A. ieškinį tenkinti, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliantas pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje trečiasis asmuo R. M. pripažintas kaltu dėl dokumento – žemės nuomos sutarties suklastojimo. Be suklastoto dokumento byloje nėra nei vieno įrodymo apie buvusią M. P. valią dėl žemės sklypo ar jo dalies nuomos, todėl teismas nepagrįstai konstatavo priešingai. Vien liudytojo paaiškinimo, jog M. P. sakiusi, jog duos trečiajam asmeniui žemės, kad šis jai apdirbtų žemės dalį, nepakanka konstatuoti, jog tarp pradinės žemės sklypo savininkės ir atsakovo buvo sutarta dėl žemės sklypo naudojimo atsakovo reikmėms. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs susitarimo dėl žemės sklypo naudojimo buvimo fakto, visiškai netyrė tokio susitarimo turinio, t. y. kokia žemės sklypo dalis buvo duota naudojimuisi, kokiam terminui, kokiomis sąlygomis ir pan. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė žalą, kuri susideda iš ieškovo negautų pajamų ir atsakovo gautos naudos. Neteisėtai naudotame žemės sklype atsakovas augino žemės ūkio produkciją ir gavo iš to neteisėtas pajamas, taip pat deklaravo žemės sklypo naudojimą ir gavo išmokas už deklaruotus pasėlius. Ieškovas patirtą žalą įrodinėjo faktu, kad 2014 m. ieškovas augintus vasarinius kviečius pardavė po 551 Lt už toną, o papildomai kviečius pasėti trijų hektarų sklype problemų nesudarė. Žalos dydį taip pat pagrindžia ieškovo nurodyti norminiai aktai, nustatę išmokų ūkininkams dydžius, bei 2014 m. vidutinio vasarinių kviečių derlingumo norma. Atsakovas neginčijo ieškovo paskaičiavimų ir fakto, kad ieškovas turėjo galimybę pasėti vasarinius kviečius sklype, todėl teismas atsakovo neginčijamų ieškovo teiginių savo iniciatyva negalėjo vertinti. Be to, jei neužteko ieškovo pateiktų įrodymų, teismas turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus. Byloje egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygos, todėl iš atsakovo turėjo būti priteistas 3 646,47 Eur žalos atlyginimas.

Atsakovas J. Š. atsiliepimu prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pažymėjo, kad 2011-10-24 Privačios žemės nuomos sutartis ir Susitarimas pakeisti nuomos sutartį, sudarytas 2012-03-22 yra niekiniai sandoriai, nes juos pasirašė ne tie asmenys, kurie nurodyti sutartyje, teismo nuosprendžiu pripažinta kad R. M. suklastojo sutartį, nes pasirašė už atsakovą, kaip nuomininką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tiek atsakovas, tiek žemės savininkė M. P. siekė sudaryti žemės nuomos sutartį ir ją sudarė – tai patvirtina realūs nuomos santykiai. R. M. turėjo J. Š. leidimą jo vardu sudaryti sutartį, apie tai žinojo ir M. P.. Nuomos sutartį pripažino ir V. P. ir D. A., nuomos sutartis įrašyta paveldėjimo dokumentuose ir nuomos sutartis yra nurodyta 2014 metų sausio 29 dienos dovanojimo sutartyje sudarytoje tarp V. P. ir D. A.. Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu R. M. yra pripažintas kaip suklastojęs mano parašą, tačiau tai sandorio nedaro negaliojančiu, nes sudarytas sandoris atitiko šalių valią. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis žemę 2014 metais ketino įdirbti, į bylą nepateikta jokių įrodymų , kad ieškovas būtų reiškęs pretenzijas dėl faktinio žemės naudojimo. Apie tai, kad sutartyje suklastotas atsakovo parašas ieškovas sužinojo tik po 2014-11-03, įsiteisėjus Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamajam įsakymui, o tuo metu derlius jau buvo nuimtas.

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2,98 ha žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė M. P. iki jos mirties 2013-02-12, 2013-06-12 nuosavybės teisė į žemės sklypą pagal Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą perregistruota V. P., kuris 2014-01-29 dovanojimo sutarties Nr. 505 pagrindu ginčo žemės sklypą perdavė ieškovo D. A. nuosavybėn. Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypui įregistruota nuomos daiktinės teisės - 2011-10-24 numos sutartis bei 2012-03-22 Susitarimas pakeisti sutartį, pagal kuriuos nuomininku įregistruotas atsakovas J. Š.. Biržų rajono apylinkės teismo 2014-11-03 teismo baudžiamuoju įsakymu trečiasis asmuo R. M. pripažintas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. už žinomai netikro dokumento – privačios žemės nuomos sutarties suklastojimą. Teismas baudžiamojoje byloje nustatė, kad J. Š. dukters vyras R. M., parengęs 2011-10-24 ir 2012-03-22 privačios žemės nuomos sutartis tarp nuomotojos M. P. ir nuomininko J. Š., šiose sutartyse pasirašė už nuomininką J. Š., t. y. suklastojo dokumentus. CK 1.80 str. 1 d. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl, konstatavus, jog 2011-10-24 žemės nuomos sutartis ir jos 2012-03-22 pakeitimas buvo suklastoti, t. y. juos sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai, tokią sutartį ir jos pakeitimą tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė esant niekiniais ir negaliojančiais (CK 6.225 str. 1 d.).

Ieškiniu nuo 2014-01-29 dovanojimo sutarties pagrindu ginčo žemės sklypo savininku tapęs ieškovas D. A. prašo priteisti iš atsakovo J. Š. 3 646,47 Eur žalą – ieškovo negautas pajamas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas savavališkai užėmė žemės sklypą, neteisėtai jį valdė ir naudojo, augino žemės ūkio produkciją ir gavo iš to neteisėtas pajamas, deklaravo žemės sklypo naudojimą bei gavo išmokas už deklaruotus pasėlius. Taigi, ieškiniu prašoma J. Š. taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti dėl jo neteisėtų veiksmų ieškovui padarytą žalą. Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Civilinės atsakomybės taikymui būtina įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.245 str. – 6.249 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas J. Š. neteisėtus veiksmus įrodinėja Biržų rajono apylinkės teismo 2014-11-03 teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje atsakovas buvo apklaustas tik kaip liudytojas, o nusikaltimą padariusiu pripažintas ir už tai nuteistas trečiasis asmuo R. M.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog R. M. suklastojo J. Š. parašą sutartyse, nereiškia, kad tarp atsakovo ir buvusios žemės savininkės M. P. nebuvo susiklostę faktiniai žemės sklypo nuomos santykiai. Nors rašytinė žemės sklypo nuomos sutartis šių santykių nepatvirtina, tačiau baudžiamojoje byloje bei civilinėje byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad J. Š. savo dukrai I. M. ir žentui R. M. buvo patikėjęs tvarkyti žemės nuomos reikalus, o M. P. aplinkiniams sakiusi, jog R. M. leis dirbti jai priklausiančią žemę, ir jokių pretenzijų dėl to, kad jos žemę dirbo ir šiame sklype esančius pasėlius deklaravo atsakovas, ji nereiškė. Be to, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad niekiniais pripažintus sutartį ir jos pakeitimą pasirašė ne pati žemės sklypo savininkė M. P., todėl remiantis šia ir prieš tai minėtomis aplinkybėmis, galima daryti prielaidą, kad niekinėje sutartyje nurodytos nuomos sąlygos M. P. tenkino.

Pažymėtina, kad ieškovas taip pat turi įrodyti ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų ir patirtą žalą. Apeliaciniame skunde D. A. pažymėjo, kad prašo priteisti tik ieškovo negautas pajamas už vasarinius kviečius, kuriuos ketino sėti atsakovo neteisėtai valdytame sklype. Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. LAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti tokių pajamų. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime teismo išdėstyta nuomone, kad ieškovas neįrodė savo ketinimų šiame žemės sklype auginti vasarinius kviečius realumo. Iš į bylą pateikto ieškovo pateikto 2014-04-24 Įspėjimo atsakovui dėl 2012-03-22 Privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo matyti, kad ieškovas planavo nuo 2014-07-24 nutraukti nuomos sutartį, taigi neplanavo 2014 m. vasarinių kviečių sėjos laikotarpiu (balandžio mėn.) ginčo žemės sklype sėti vasarinių kviečių, todėl reiškiamas reikalavimas dėl negautų pajamų už iš šio žemės sklypo gautinus kviečius nėra pagrįstas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai savo iniciatyva vertino atsakovo neginčijamus ieškovo teiginius dėl žalos fakto egzistavimo. Pažymėtina, kad atsakovas nesutiko su ieškovo ieškiniu iš esmės, todėl teismas, pasisakydamas dėl civilinės atsakomybės sąlygų, privalėjo vertinti pateiktus įrodymus ir daryti išvadą, ar sąlygos egzistuoja, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, tokios teisės neturi. Nepagrįstai teigiama ir tai, kad teismas turėjo pasiūlyti atsakovui pateikti papildomus įrodymus, jei pateiktų neužteko – CPK 178 str. įtvirtina pačios šalies pareigą įrodinėti savo nurodomas aplinkybes, o ieškovui buvo suteikta galimybė pateikti visus turimus įrodymus, galinčius patvirtinti ieškinio pagrįstumą. CPK 179 str. numato teismo teisę, bet ne pareigą siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, be to, ieškovą atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, galėjęs savo atstovaujamajam paaiškinti įrodinėjimo civiliniame procese paskirtį bei eigą.

Kadangi ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio netenkino. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad sprendimas yra pagrįstas, todėl jį palieka nepakeistą.

Apeliacinio skundo netenkinus ir atsakovui prašant, priteisiamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinėje instancijoje atsakovas pateikė įrodymus turėjęs 400 Eur advokato pagalbos išlaidų atsiliepimui į apeliacinį skundą paruošti. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) numatytų ribų, todėl priteisiamos iš apelianto atsakovo J. Š. naudai (CPK 93 str., 98 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur advokato pagalbos išlaidų J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.