Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant ieškovui D. A., jo atstovui advokatui R. J., atsakovui J. Š., jo atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, įgaliotai atstovei I. M., trečiajam asmeniui R. M. dėl žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas yra ūkininkas, užsiima žemės ūkio produkcijos auginimo veikla. Tuo tikslu ieškovas 2014-01-29 dovanojimo sutarties pagrindu iš V. P. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (toliau - žemės sklypas). Dovanojimo sutartyje buvo nurodyta, kad dovanojamas žemės sklypas yra išnuomotas atsakovui J. Š. 2011-10-24 Nuomos sutarties pagrindu ir 2012-03-22 Susitarimo pakeisti sutartį pagrindu. V. P. žemės sklypą paveldėjo iš M. P., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. 2014-11-03 Biržų rajono apylinkės teismas, Teismo baudžiamuoju įsakymu, baužiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už žemės sklypo nuomos sutarties suklastojimą, jos įregistravimą VĮ Registrų centras pripažino kaltu tretyjį asmenį R. M. ir nubaudė jį kriminalinę bausme – bauda. Ieškovas nurodo, kad atsakovas neteisėtai, suklastotos nuomos sutarties pagrindu, tyčia atliko neteisėtus veiksmus užimdamas žemės sklypą ir taip padarė ieškovui žalą. Pagal ieškovo 2015-02-23 pažymą dėl atsakovo užėmimo žemės sklypo ieškovas negavo 3646,47 Eur pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas iki 2013-06-12d. nuosavybės teise priklausė M. P., 2013-06-12 žemės sklypą paveldėjo V. P., kuris 2014-01-29 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu žemės sklypą perdavė ieškovo nuosavybėn. Iš teismui pateikto Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad 2011-10-24 yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis ir 2012-03-22 Susitarimas pakeisti sutartį, nuomininkas – atsakovas. Iš Biržų rajono apylinkės teismo 2014-11-03 Teismo baudžiamojo įsakymo (b.b. Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad trečiasis asmuo yra nuteistas už LR BK 300 str. 1d. numatyto nusikaltimo padarymą 6 MGL dydžio bauda, už tai, kad jis 2011 m. spalio 24 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, surašydamas 2011-10-24 d. privačios žemės nuomos sutarties du egzempliorius dėl žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (šioje byloje - žemės sklypas), tarp M. P. ir J. Š., padarydamas rankraštinius įrašus šioje sutartyje ir pasirašydamas už J. Š., tokiu būdu suklastojo privačios žemės nuomos sutarties 2011-10-24 d. du egzempliorius, pagamino žinomai netikrą dokumentą - privačios žemės nuomos sutartį ir pateikė ją VĮ Registrų centrui, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. kovo 22 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) savo namuose, surašydamas 2012-03-22 d. privačios žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tarp M. P. ir J. Š., padarydamas rankraštinius įrašus šioje sutartyje ir pasirašydamas už J. Š., tokiu būdu suklastojo privačios žemės nuomos sutartį 2012-03-22 d. pagamino žinomai netikrą dokumentą - privačios žemės nuomos sutartį ir pateikė ją VĮ Registrų centrui.

Pagal LR CPK 185 straipsnyje įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas įsitikina ar pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Vertindamas įrodymus, teismas vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, įrašo nekilnojamo turto registre, liudytojo R. Z. parodymų, pradinė žemės sklypo savininkė M. P. yra mirusi. Tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo teigia, kad su M. P. dėl žemės nuomos buvo sutarta, ji pasirašė žemės sklypo nuomos sutartis. Liudytojas R. Z. teisme patvirtino, kad M. P. jam buvo sakiusi, jog duos trečiajam asmeniui žemės, kad jai apdirbtų likusią žemės dalį. Trečiasis asmuo, bei I. M. parodė, kad žemės sklypu, pagal susitarimą su M. P. naudojosi iki tol, kol ieškovas pats pradėjo dirbti žemės sklypą ir jie nebegalėjo fiziškai žemės sklypo įdirbti. Priešingų šiems parodymams nėra. Duomenų, kad M. P. būtų reiškusi pretenzijas atsakovui ar trečiajam asmeniui dėl žemės sklypo naudojimo, susitarimų nevykdymo byloje nėra. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad tarp pradinės žemės sklypo savininkės ir atsakovo buvo sutarta dėl žemės sklypo naudojimo atsakovo reikmėms ir atsakovas jo savavališkai neužėmė. Aplinkybė, kad tretysis asmuo suklastojo žemės sklypo 2011-10-24 ir 2012-03-22 nuomos sutartis, nepaneigia buvus M. P. valią ir kartu susitarimą suteikti žemės sklypą naudotis atsakovui. Nėra duomenų, kad ne M. P. būtų pasirašiusi žemės sklypo 2011-10-24 ir 2012-03-22 nuomos sutartis. Iš 2014-01-29 dovanojimo sutarties matyti, kad ieškovas įsigydamas žemės sklypą žinojo, kad atsakovas yra žemės sklypo naudotojas. Ieškovas kreipėsi į teismą paduodamas ieškinį, kuriame nurodė, jog atsakovas, trečiajam asmeniui suklastojus 2011-10-24 Nuomos sutartį ir 2012-03-22 Susitarimą pakeisti sutartį, žemės sklypu naudojosi neteisėtai, dėl ko ieškovas negalėjęs 2014 metais naudoti šio žemės sklypo ir taip patyrė žalą, dėl to prašo iš atsakovo priteisti 3646,47 Eur žalą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas žemės sklype ketino sėti vasarinius kviečius, vidutinis vasarinių kviečių derlingumas 2014 metais buvo 5,69 t/ha, ieškovas kviečius pardavė po 551 Lt už toną, todėl iš žemės sklypo būtų gavęs 2705 Eur pajamų, atskaičius išlaidas. O deklaravęs pasėlius, būtų gavęs 341 Eur pradinę išmoką, 168,37 papildomą mažo nepalankumo vietovėse išmoką ir 432,10 Eur išmoką už ražieninius laukus, viso nurodo ieškovas negavęs 3646,47 Eur pajamų. Padarytos turtinės žalos atlyginimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK šeštosios knygos normas ir tai reiškia, kad reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti visas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį (LR CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Pagal LR CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Ieškovas, prašydamas priteisti atsakovo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, privalo įrodyti, kad tokią žalą patyrė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK6.249 str. 1 d.). Pabrėžtina, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (LR CK 6.247 straipsnis). Ieškovas nurodė patyręs 3646,47 Eur nuostolių, nes atsakovo užimtame žemės sklype negalėjo auginti vasarinių kviečių. Ieškovo prašoma priteisti žala pasireiškia negautų pajamų forma. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), civilinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 str.), o būtent - negautų pajamų realumo, jų dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir negautų įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui - ieškovui. Ieškovas teigdamas, jog jis žemės sklype būtų auginęs vasarinius kviečius, jei atsakovas neteisėtai nebūtų užėmęs šios žemės, nepateikia jokių įrodymų, kad jis iš tiesų šiame žemės sklype ruošėsi sėti būtent vasarinius kviečius ar šį žemės sklypą 2014 m. naudoti žemės ūkio veiklai. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų įsigijęs sėklų, ar kitokių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas ketino auginti būtent šią kultūrą. Vien ieškovo ieškinyje pateikto paskaičiavimo nepakanka pripažinti, kad žemės sklypą, jis būtų užsėjęs vasariniais kviečiais ir būtų gavęs pajamų. Be to dėl ieškovo ieškinyje pateikto paskaičiavimų teisingumo kyla abejonių, nes ieškovas duodamas parodymus teisme nurodė, jog pardavęs vasarinius kviečius būtų gavęs pajamų 2705 Eur neatskaičius išlaidų, bei išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, priešingai ieškinyje nurodoma, kad 2705 Eur suma būtų gauta jau atskaičius mokesčius. Iš šalių paaiškinimų teisme matyti, kad dėl to jog pasėlius žemės sklype 2014 m. deklaravo atsakovas, ieškovas nepateikė jokių prieštaravimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Iš teismui ieškovo pateikto 2014-04-24 Įspėjimo dėl 2012-03-22 Privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo atsakovui ir atsakovo atsiliepimo į jį matyti, kad tarp šalių 2014 metų balandžio mėnesį vyko ginčas dėl to, kaip ir kokio dydžio turi būti mokamas žemės sklypo nuomos mokestis. Tai pat iš teismui ieškovo pateikto 2014-04-24 Įspėjimo atsakovui dėl 2012-03-22 Privačios žemės nuomos sutarties nutraukimo matyti, kad ieškovas nurodo, jog jis nuo 2014-07-24 nutrauks nuomos sutartį. Šios nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas 2014 metų pavasarį realiai nesiruošė pasėti vasarinius kviečius žemės sklype ir dėl to tikėtis iš jo gauti pajamas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų fakto, t. y. neįrodė vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų - žalos, teismas daro išvada, kad nesant visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, ieškovo reikalavimas dėl žalos priteisimo atmetamas.

Atsakovo advokatas pateikė prašymą priteisti atsakovo patirtas išlaidas už suteiktas advokato paslaugas 450 Eur . Atmetus ieškinį iš ieškovo atsakovui priteistinos pastarojo turėtos išlaidos advokatui 450 Eur (LR CPK 93 str. 1d.) ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 str., teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas,

nusprendžia:

Ieškovo D. A. ieškinį atsakovui J. Š., trečiajam asmeniui R. M. dėl 3646,47 Eur žalos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) keturis šimtus penkiasdešimt eurų bylinėjimosi išlaidų ir septynis eurus 28 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.