Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-12 · Civilinė byla Nr. e2-37640-854/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
e2-37640-854/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31186-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
Ž. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-37640-854/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31186-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė,sekretoriaujant Vitai Grušienei,šalims nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei Ž. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 6990,78 Eur negrąžintą kreditą, 440,34 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 17 d.), 15 proc. palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6990,78 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 448,27 Eur tarpininkavimo mokestį, 1320 Eur administravimo mokestį, 16,95 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. birželio 10 d., iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp šalių 2018 m. sausio 3 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 8723,25 Eur vartojimo kreditas, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3728,55 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 15 proc.), 610,14 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 1680 Eur administravimo mokesčio iki 2023 m. sausio 9 d. Atsakovė įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2019 m. spalio 9 d. atsakovei siųstu pranešimu sutartį nutraukė.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė paaiškino, kad jos pajamos sumažėjo, todėl šiuo metu neturi galimybės mokėti įmokų.

Ieškovės atstovas, atsakovė į teismo posėdį, apie kurį jiems pranešta tinkamai, neatvyko. Šalys pateikė prašymus nagrinėti bylą teismo posėdyje jiems nedalyvaujant. Bylą išnagrinėta šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1-2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. sausio 15 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K556544677 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 8723,25 Eur kreditą 60 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo laiku grąžinti suteiktą kreditą, sumokėti ieškovei palūkanas, komisinį bei Sutarties administravimo mokesčius Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (e. b. l. 11-17, 21-26). Atsakovė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, Sutartyje nustatytais terminais negrąžino kredito ir kitų mokėjimų, todėl ieškovė 2019 m. spalio 9 d. pranešimu Sutartį nuo 2019 m. spalio 15 d. vienašališkai nutraukė (e. b. l. 20).

Ieškovės teigimu, atsakovė liko skolinga 6990,78 Eur negrąžinto kredito, 440,34 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 17 d.), 448,27 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1320 Eur administravimo mokesčio, 16,95 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. birželio 10 d., iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovė su jais pareikštais reikalavimais sutinka.

Dėl negrąžinto kredito

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė grąžino ieškovei kreditą, atsakovė su jai pareikštais reikalavimais sutinka, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 6990,78 Eur negrąžinto kredito.

Dėl palūkanų

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 440,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 17 d.), 16,95 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. birželio 10 d., iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat 15 proc. palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 6990,78 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Pagal šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktą, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti Bendrovei už naudojimąsi Vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžintas Bendrovei. Pagal Sutarties specialiąsias sąlygas atsakovės mokėtinų palūkanų išraiška pinigais yra 3728,55 Eur (metinė palūkanų norma – 15 proc.), šią palūkanų sumą atsakovė įsipareigojo sumokėti kaip atlyginimą už naudojimąsi 8723,25 Eur kreditu/jo dalimis 60 mėnesių laikotarpiu (Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos), pagal šalių sutartą kredito grąžinimo grafiką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku negrąžino ieškovei kredito bei nemokėjo Sutartimi sulygtų palūkanų, ieškovės reikalavimai priteisti jos naudai iš atsakovės 440,34 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 17 d.), taip pat 15 proc. dydžio metinių palūkanų už negrąžintą 6990,78 Eur kreditą, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, yra pagrįsti ir tenkintini (Sutarties specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 1.6 p., 2.1 p., 5.1-5.2 p., 6.1 p., CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis) (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018 ir 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018).

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Todėl kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011 ir 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 15 proc. dydžio metinės palūkanos) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, įvertinus šią Sutarties nuostatą, taip pat atsižvelgiant į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog šalys Sutarties 6.1 punktu susitarė būtent dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo bei jų dydžio. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, remiantis minėtomis Sutarties nuostatomis, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovės 16,95 Eur kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. birželio 10 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 17 d.), yra pagrįstas ir tenkintinas (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018 ir 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018).

Dėl administravimo mokesčio

Bylos duomenimis nustatyta, kad administravimo mokesčio dydis Sutarties specialiosiose sąlygose nėra numatytas, o Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktu šalys susitarė, jog sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 (trisdešimt) eurų. Šalys susitaria, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14. punktu (Sutarties 5.4 punktas). Sutarties 5.14 punkte numatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t.y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t.y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Kaip matyti iš minėtų Sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, Sutartyje nustatyta administravimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma, o tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Taigi šiuo konkrečiu atveju savo esme administravimo mokestis laikytinas netesybomis (žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019 ir kt.).

Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.

Pažymėtina, kad pagal Sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą, administravimo mokestis pradedamas taikyti tik netinkamo Sutarties vykdymo atveju, be to, jo dydis pagal šį punktą priklauso nuo komisinio mokesčio dydžio, kurio sąvoka Sutartyje nėra apibrėžta, todėl dėl šių aplinkybių nėra galimybės Sutarties sudarymo metu apskaičiuoti administravimo mokesčio dydžio. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 ir 5.4 punktų nuostatas Sutarties sudarymo metu nesant galimybės apskaičiuoti administravimo mokesčio dydžio, šio mokesčio suma negalėjo būti ir nebuvo žinoma ieškovei (kredito davėjui) Sutarties sudarymo metu.

Vadovaujantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalimi, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, todėl remiantis išdėstytomis aplinkybėmis bei įvertinus ir tai, jog ieškovės prašomo priteisti administravimo mokesčio dydis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiški, todėl nesąžininga vartotojo atžvilgiu, teismas Sutarties sąlygas dėl administravimo mokesčio atsakovei taikymo pripažįsta nesąžiningomis, todėl negaliojančiomis, o reikalavimą dėl tokio mokesčio priteisimo atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl tarpininkavimo mokesčio

Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – 610,14 Eur. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (ieškovui) ir kuris apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Sutarties 5.3 punkte numatyta, jog tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra specialiosiose sąlygose numatytas procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Pažymėtina, kad šios Sutarties bendrosios dalies sąlygos yra neaiškios. Nėra nurodyta, už ką yra mokamas tarpininkavimo mokestis, be to, Sutartyje tiek administravimo, tiek tarpininkavimo mokesčiai apibrėžiami vienodai – „tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei“, nėra aiški ir šių mokesčių apskaičiavimo tvarka bei jų dydis Kredito sutarties sudarymo metu. Sutarties specialiose sąlygose nėra nurodytas procentinis dydis tarpininkavimo mokesčiui apskaičiuoti, nors pagal Sutarties bendrosios dalies 5.3 punktą tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas taikant Sutarties specialiojoje dalyje numatytą procentinį dydį. Nepaisant šių neaiškių Sutarties bendrosios dalies sąlygų, Sutarties specialiosiose sąlygose šalys individualiai aptarė atsakovės pareigą mokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį ir šio mokesčio dydį – 610,14 Eur. Taigi nors tarpininkavimo mokestis ir nėra pakankamai aiškiai apibrėžtas Sutarties bendrosios dalies sąlygų 1.28 punkte, tačiau tiek bendrosios, tiek specialiosios dalių sąlygose yra pakankamai aiškiai nurodyta šio mokesčio skaičiavimo tvarka ir nurodytas konkretus dydis. Kaip matyti iš Sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų 1.5 punkto, ieškovė, sudarydama Sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y., asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Pažymėtina, jog šiuo klausimu jau yra susiformavusi nuosekli apeliacinės instancijos teismo praktika (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-979-577/2019 ir kt.).

Pagal Sutartį bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius 610,14 Eur tarpininkavimo mokestį, yra 3789,69 Eur (3728,55 Eur (palūkanos) + 610,14 Eur (tarpininkavimo mokestis) (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir yra mažesnė už vartojimo kredito sumą – 8723,25 Eur. Taigi, bendra vartojimo kredito kaina, o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovės priteistinas ieškovės reikalaujamas 448,27 Eur dydžio tarpininkavimo mokestis.

Dėl procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 7896,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. spalio 22 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovė byloje patyrė 453,01 Eur bylinėjimosi išlaidų (246,01 Eur išlaidų už advokato pagalbą ir sumokėjo 207 Eur žyminį mokestį). Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 85,68 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovės priteistina 388,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (453,01 x 85,68 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2018 m. sausio 15 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K556544677 bendrosios ir specialiosios dalies sąlygas, susijusias su ieškovės teise skaičiuoti ir reikalauti administravimo mokesčio.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės Ž. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6990,78 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt eurų 78 ct) negrąžinto kredito, 440,34 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų 34 ct) mokėjimo palūkanų, 16,95 Eur (šešiolika eurų 95 ct) kompensacinių palūkanų, 448,27 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 27 ct) tarpininkavimo mokesčio, 15 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą (6990,78 Eur), skaičiuojamas nuo 2019 m. spalio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 7896,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 388,14 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė