Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 40 MGL dydžio (2000 eurų) bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 40 MGL dydžio (2000 eurų) bauda, laisvės apribojimo bausmę atlikęs 2019 m. gruodžio 30 d., baudos bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. J. 2019 m. kovo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, iš valstybinio miško, valdomo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio Merkinės girininkijos, 769 kvartalo sklypo Nr. 2 nupjovė ir pagrobė 9 vienetus beržų, kurie sudarė 5,22 m³ medienos, taip pat 2 vienetus pušų vėjavartų, kurios sudarė 4,58 m³ medienos, taip padarė VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio Merkinės girininkijai 520,42 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis M. J. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo visiškai prisipažino. Parodė, kad 2019 m. kovo mėnesį išpjovė miške devynis beržus ir dvi pušų vėjovartas, jam padėjo D. B.. Tiksliai nei datos, nei vietos nurodyti negali, tas miškas yra apie 2 km nuo jo namų, vieta, kur pjovė medžius, yra netoli keliuko. Nežino, kam miškas priklausė. Jo mama turi miško netoli tos vietos, kur jis išpjovė medžius, apie 0,5 km giliau į mišką, toje pačioje keliuko pusėje. Nupjautus medžius savo automobiliu „Audi“ su išsinuomota priekaba per du kartus parsivežė į namus, supjovė su D. B. ir sudėjo į malkinę. Su GAZ automobiliu medžius – sausą pušį - atsivežė iš motinos miško, o iš valstybinio miško tuo automobiliu medienos nevežė. D. B. dirbdavo už „bambalį“ alaus, jam mokėti nereikėdavo, pinigų duodavo tik cigaretėms ir alui. Juodalksnio niekur nepjovė. Pripažįsta civilinį ieškinį, kad padarė turtinę žalą 520 Eur, taip pat pripažįsta, kad padarė 1690,92 Eur žalą aplinkai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio 2019 m. kovo 27 d. pranešime nurodyta, kad Merkinės girininkijos valstybinės reikšmės miške miško kvartale Nr. 769 sklype Nr. 2 Alytaus r. sav., Nemunaičio sen., Miežionių miške pastebėtas savavališko miško kirtimas. Neteisėtai nupjauta ir savavališkai išvežta 9 vnt. žalių beržų ir 2 vnt. žalių pušų. Bendras iškirstos medienos tūris 9,80 m³, padaryta žala miško valdytojo turtui - 337,36 euro (1 t., b. l. 134).

Merkinės girininkijos girininkas V. Ž. 2019 m. kovo 22 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. kovo 19 d. apie 10.15 val. aptiko neteisėtai iškirstą mišką – 9 žalius beržus ir dvi pušies vėjavartas Merkinės girininkijos kvartale Nr. 769 sklype Nr. 2 (1 t., b. l. 135).

Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio pateiktame neteisėtai iškirstų medžių tūrio, žalos aplinkai dydžio ir nuostolių miško valdytojui paskaičiavime ir biržės taksavimo lape nurodyta, kad iškirsto beržo tūris yra 5,22 m³, pušies – 4,58 m³, iš viso 9,80 ktm, nuostoliai miško valdytojui yra 337,36 euro, o aplinkai padaryta 1690,50 euro žala (1 t., b. l. 136, 137), o pateiktuose savavališko kirtimo vietos planuose pažymėta vieta, kur neteisėtai iškirstas miškas, pateikti savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenys (1 t., b. l. 138-140).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentelėmis 2019 m. balandžio 12 d. užfiksuota, kad nusikaltimo vieta yra Alytaus r. sav., Raitininkų sen., Miežionių k., joje rasti nupjauti 9 beržų ir 2 pušų kamienai (1 t., b. l. 144-154).

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio 2019 m. balandžio 24 d. rašte Nr. V1-310 (8.11-76) nurodyta, kad dėl neteisėto 9 žalių beržų ir 2 žalių pušų kirtimo miško valdytojo turtui pagal rinkos vertę padaryta 418,49 euro žala (1 t., b. l. 159-160).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba 2019 m. rugpjūčio 14 d. pateikė informaciją, kad VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio Merkinės g-jos 769 kv. 2 sklypas iš šiaurės vakarų pusės ribojasi su V. I. privačia miško valda, kadastro Nr. 3358/0003:267, o iš kitų pusių (taip pat ir 769 kv. 2 skl.) yra Valstybinei miškų urėdijai nepriskirtas valstybinis miškas, kuriame nuosavybės teisės neatstatytos. Leidimų kirsti mišką besiribojančiuose sklypuose nuo 2019 m. sausio iki 2019 m. balandžio mėn. neišduota (1 t., b. l. 166).

Liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 19 d. apie 10.15 val. važiavo Alytaus r. sav., Raitininkų sen., Miežonių k. ir pastebėjo, kad yra išpjauti medžiai. Jie sumatavo išpjautų medžių kelmus ir nustatė, kad yra išpjauta 9 beržai ir 2 pušys. Sklypas, kuriame išpjauti medžiai, yra valstybinis miškas, kuris yra rezerviniame privatizavimo fonde. Paskutinį kartą šioje teritorijoje jis buvo 2019 m. vasarį, tiksliai dienos neatsimena, medžiai buvo dar neišpjauti. Mano, kad medžiai išpjauti kovo pradžioje, nes iš nupjautų kelmų buvo pradėjusi bėgti sula. Nerado jokių medžių vilkimo-traukimo žymių, todėl mano, kad išpjauta mediena buvo kažkuo pakrauta ir išvežta (1 t., b. l. 169).

Liudytojas D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš tris mėnesius M. J. pasiūlė užsidirbti - važiuoti į mišką malkauti, sakė, kad už medieną gautus pinigus jiedu pasidalins pusiau. Liudytojas žinojo, kad M. J. motina turi daug miško. Nesidomėjo, ar M. J. turėjo leidimus kirsti miškui, važiuodamas buvo įsitikinęs, kad pjaus M. J. motinai priklausantį mišką. Į mišką važiavo dviese su M. J. šio automobiliu „Audi“. Mišką pjovė M. J., liudytojas tik nešiojo ir krovė medieną į krūvas. Matė, kad M. pjovė beržus tiek vienoje, tiek kitoje linijos pusėje. M. nupjovė apie 9 žalius beržus, šie buvo stambūs ir aukšti. Beržus smulkino kulbėmis, kurių ilgis buvo nuo 35 cm iki 40 cm. Darbą baigė apie 16.00-17.00 val. Iš viso buvo paruošta apie 10 m³ beržo medienos. M. kažkam paskambino dėl medienos pardavimo, sutarė, kad atvyks pasiimti. Atvažiavo GAZ markės automobilis, į kurį jie sukrovė apie 6-7 m³ medienos. M. liudytojui padavė 90 eurų. Nepakrauta liko apie 3-4 m³ medienos, šią medieną M. J. savo automobiliu su priekaba parsivežė namo. Liudytojas su M. J. šiame miške dar buvo atvykę tris kartus, pjovė juodalksnius, tai buvo panašiu laiku, kaip ir pjaunant beržus. Pirmą kartą atvyko apie 18.00 val., išpjovė apie 4-5 juodalksnius. Atvykę kitos dienos rytą, taip pat išpjovė apie 4-5 juodalksnius. Juodalksniai buvo stambūs ir aukšti. Juos smulkino kulbėmis, kurių ilgis buvo nuo 35 cm iki 40 cm. Iš viso gavosi apie 14 m³ medienos. Trečią dieną nuvažiavo jos parduoti. Dėl pardavimo tarėsi M. J.. Atvyko tas pats automobilis ir vairuotojas, medieną išvežė per du kartus. Ją pakrauti padėjo ir liudytojas. Jam už darbą M. vėl sumokėjo 90 eurų. Po šio įvykio jie su M. J. susipyko ir ilgą laiką nebendravo (1 t., b. l. 171-172). Papildomai parodė, kad nežino jokių miškų ribų, nežino, kuris sklypas priklauso M. motinai, kuris I. ar valstybiniam miškui. M. buvo sakęs, kad jo motinai A. priklauso apie 30 hektarų miško įvairiose vietose. Prisimena, kad mišką skyrė iškirsta linija (buvusi elektros linija), kurios plotis gali būti apie 20-30 metrų. Nežino, kas jų kelmus uždengė samanomis, jis pats nematė nė vieno nupjauto kelmo, uždengto samanomis. Nežinojo, kad M. malkas vagia, kad medžius pjauna ne iš savo motinos, o iš kitų savininkų sklypų (2 t., b. l. 103-106).

Liudytojas T. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis GAZ 53, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso jo tėvui J. M., tačiau pastaruoju metu juo naudojasi T. M., prekiauja malkomis. M. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini), jam kartais iš skirtingų telefono numerių paskambina ir pasiūlo iš jo nupirkti malkos. Liudytojas visada perka medžių sausuolius, niekada iš jo nepirko žalios medienos, nes žino, kad jos kirtimui reikia leidimo iš miškų urėdijos. M. jam visada sakydavo, kad tvarko motinai priklausantį mišką. Yra keletą kartų malkas vežęs M. J. nurodytiems asmenims, tačiau ir tos malkos būdavo sausuoliai. Niekada nedalyvavo jokiame miško kirtime. Malkas paimdavo arba tiesiai iš miško, arba iš M. J. kiemo. Už priekabą malkų mokėdavo 100-130 eurų. Su J. dažnai miške būdavo ir dar vienas vaikinas pravarde „Bebras“, D. B., jokių nepilnamečių vaikų miške matęs nėra. Galėjo būti, kad 2019 m. kovo mėnesį iš jų miško vežė malkas. Nusipirkus malkas, M. jam visada išrašydavo gabenimo važtaraštį, nes žino, kad be dokumentų malkos jis niekada neima (2 t., b. l. 96-99).

Liudytoja A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji niekam neturi pretenzijų dėl jos sklype išpjautų medžių. Jos sūnus M. J. miške yra buvęs tik su ja, tikslių jos miško sklypų ribų M. nežino (2 t., b. l. 100-102).

Liudytojas N. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo brolis M. J. išpjovė medžius V. I. priklausančiame miško sklype bei valstybiniame miško sklype. Apie tai sužinojo, kai į namus atvyko policijos pareigūnai. Liudytojas žino motinos A. A. miško sklypų ribas, todėl pavasarį, išvažiavus policijos pareigūnams, su M. nuvažiavo į mišką. M. parodė, kurioje vietoje iškirto beržus, tas miško sklypas priklausė ne jų motinai, o I. ir valstybei. M. jam sakė, kad medžius iškirto per klaidą, nežinodamas, kad miškas priklauso ne motinai. Motinos sklypą ir V. I. bei valstybinį sklypus skiria apie 20 m juosta, kurioje neauga jokie medžiai. Taip pat motinos sklypą, kuriame auga juodalksniai, nuo kitų sklypų skiria pievos kelias. Nežino, ar motina turi kokius nors leidimus kirsti žaliai medienai. M. tikrai turėjo suprasti, kad medžius vagia, kadangi jis ir pats žino, kad be leidimų galima kirsti tik sausą medį, vėjovartas ir tai daryti galima tik savame miške. Kad motinos miške išpjauti juodalksniai, sužinojo taip pat pavasarį. Nežino, kas galėjo išpjauti juodalksnius motinos sklype, visi juodalksniai augo pelkėje. Žino, kad motina niekam pretenzijų dėl išpjautų medžių nereiškė. M. niekada nebuvo sakęs, kad kirto juodalksnius motinos sklype. Liudytojas pats medžius yra kirtęs tik motinos miške, tačiau visi tie medžiai būdavo sausi, mišką kartu su juo tvarkydavo ir M. su D. B.. Juos veždavo į liudytojo namus (duomenys neskelbtini), taip pat ir motinai į namus (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 109-112).

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio 2019 m. lapkričio 6 d. patikslintame rašte dėl žalos paskaičiavimo valstybiniame miške nurodyta, kad padaryta žala miško valdytojo turtui, paskaičiuota pagal vidutinę rinkos kainą, yra 430,10 euro, PVM 21 proc. - 90,32 euro. Iš viso su PVM - 520,42 euro (2 t., b. l. 153).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis M. J. 2019 m. rugsėjo 5 d. parodė, kur išpjovė savo motinai A. A., V. I. ir valstybiniam miškui priklausančius medžius (2 t., b. l. 35-48).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. J. 2019 m. kovo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, iš valstybinio miško, valdomo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio Merkinės girininkijos, 769 kvartalo sklypo Nr. 2 nupjovė ir pagrobė 9 vienetus beržų, kurie sudarė 5,22 m³ medienos, taip pat 2 vienetus pušų vėjavartų, kurios sudarė 4,58 m³ medienos, taip padarė VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio Merkinės girininkijai 520,42 euro turtinę žalą. Kaltinamasis M. J. savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, jo parodymai atitinka kitus bylos duomenis – liudytojų D. B., N. A., V. Ž. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis. Nusikalstama veika baigta, turtas buvo užvaldytas, vėliau realizuotas. Pagrobto turto vertė viršija 5 MGL dydžio sumą. Darytina išvada, kad kaltinamojo M. J. veiksmai dėl valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai priklausančio turto vagystės atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė dar nebūdamas teistas (3 t., b. l. 23-25, 26-29. Jis neįrašytas į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų sąrašą (3 t., b. l. 46). M. J. yra aštuonis kartus nubaustas administracinėmis nuobaudomis, didelės dalies paskirtų baudų nesumokėjęs (3 t., b. l. 35-42, 43), dirba (3 t., b. l. 33). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad M. J. tinkama bausmės rūšis bus laisvės apribojimas, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 200 valandų per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismas atsižvelgia į tai, kad M. J. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, neigiamą kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, padarytos žalos dydį, kaltinamajam skirtinos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam dydžio vidurkiui.

Byloje, kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikaltimo padarymo ir davus aiškius parodymus, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, remiantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

M. J. šį nusikaltimą padarė iki Alytaus apylinkės teismui 2019 m. balandžio 4 d. priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo subendrinta su dar vėliau priimtu Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu.

Todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, atsižvelgiant į tai, kad M. J. sistemingai darė nusikalstamas veikas, įvairius administracinius nusižengimus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, subendrintina su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, jas visiškai sudedant, į bausmės laiką įskaitomos bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal ankstesnį nuosprendį.

Iki bausmės vykdymo pradžios kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista.

VĮ Valstybinių miškų urėdija pareiškė civilinį ieškinį dėl 2210,92 euro priteisimo iš kaltinamojo (2 t., b. l. 149-150). Ieškinyje nurodė, kad dėl iš VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio Merkinės girininkijos 769 kvartalo sklypo Nr. 2 neteisėtai nupjautų ir pavogtų 9 žalių beržų, kurie sudarė 5,22 m³ medienos, taip pat 2 žalių pušų, kurios sudarė 4,58 m³ medienos, miško valdytojo turtui padaryta 520,42 eurų žala. Žala apskaičiuota, vadovaujantis Apvaliosios medienos sortimentų ir miško kirtimo liekanų mažmeninės prekybos kainomis, patvirtintomis VĮ Valstybinių miškų urėdijos Veisiejų regioninio padalinio vadovo 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-98. Taip pat nurodytais neteisėtais veiksmais padaryta ir 1690,50 euro žala aplinkai.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos už kaltinamojo M. J. neteisėtai išpjautus ir pagrobtus 9 beržus ir 2 pušis yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkinamas. Kaltinamasis šios civiliniam ieškovui padarytos žalos miško valdytojo turtui ir aplinkai neginčijo. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs žalą miško valdytojo turtui ir aplinkai, privalo ją pilnai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys), todėl civilinio ieškovo prašoma suma priteistina iš kaltinamojo.

Laikinas visiškas nuosavybės teisės apribojimas M. J. automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paskirtas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimu, paliktinas galioti iki VĮ Valstybinių miškų urėdijos civilinio ieškinio visiško atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigoti nuteistąjį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 200 valandų per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. J. laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigoti nuteistąjį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 200 valandų per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirtomis subendrintomis bausmėmis: 40 MGL dydžio (2000 eurų) bauda ir laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, jas visiškai sudedant, ir paskirti M. J. galutinę subendrintą bausmę: 40 MGL dydžio (2000 eurų) baudą ir laisvės apribojimą vieneriems metams keturiems mėnesiams, įpareigoti nuteistąjį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 200 valandų per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Valstybės įmonės miškų urėdijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. J. 2210,92 EUR (du tūkstančius du šimtus dešimt eurų 92 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai miško valdytojo turtui ir aplinkai atlyginti.

Laikiną visišką nuosavybės teisės apribojimą M. J. automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimu, palikti galioti iki VĮ Valstybinių miškų urėdijos civilinio ieškinio visiško atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.