Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-09-17 · Civilinė byla Nr. 2-2781-901/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-17
Bylos Nr.
2-2781-901/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01775-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Karmazaitė
Atsakovas
J. J.
Trečiasis asmuo
R. J.
Ieškovas
AB SEB banko
Civilinė byla Nr. 2-2781-901/2014Proceso Nr. 2-70-3-01775-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 44.; 44.2.2.; 113.1; 116.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A. M.,atsakovei J. J. ir jos atstovei advokatei E. P.,trečiajam asmeniui R. J. ir jo atstovei advokato padėjėjai E. M.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. J., taip pat pagal atsakovės priešieškinį dėl kredito sutarties pripažinimo asmenine sutuoktinio prievole,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AB SEB bankas pateikė ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš atsakovės 16634,48 EUR skolos, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimo išlaidas, su atsakovės priešieškiniu nesutinka, prašo atmesti (I t. 1-6, 120-121 b.l.). Paskutinio 2014-09-01 vykusio teismo posėdžio metu ieškovas savo reikalavimą sumažino 520,02 EUR, teismas protokoline nutartimi šį jo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų priėmė, grąžino ieškovui dalį (40,40 Lt) žyminio mokesčio (sumokėto 2014-03-05 mokėjimo nurodymu Nr. 4181) ir bylą šioje dalyje nutraukė.

Ieškovas iš atsakovės - buvusios R. J. sutuoktinės kaip iš solidarios skolininkės prašo priteisti pardavus įkeistą skolininkui R. J. asmeninės nuosavybės teise priklausiųsį turtą ((duomenys neskelbtini)) likusią neišieškotą skolą. Nors 2008-03-03 kredito sutartį Nr. 0650818070293-16 sudarė AB SEB bankas ir R. J., tačiau kadangi šią sutartį taip pat pasirašė kredito gavėjo sutuoktinė J. J., kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte pasirašytinai patvirtindama, kad susipažino su visomis sutarties sąlygomis, jas suprato ir tai išreiškia tikrąją sutuoktinių valią, todėl atsakovė J. J. solidariai atsako bankui su buvusiu sutuoktiniu. Banko atstovo teigimu paskola imta šeimos poreikiams, be to, sutuoktiniai buvo nesąžiningi, neinformuodami kreditoriaus apie jų skyrybų bylą ir neaptardami tolimesnio prievolių kreditoriui vykdymo būdo. Kreditorius nesutinka, kad buvusių sutuoktinių prievolė būtų modifikuojama ir kad pagal kredito sutartį atsakytų tik R. J.. Nukreipti išieškojimą į kitą skolininko turtą kreditorius turėjo galimybę tik priverstinai antstoliui realizavus įkeistą turtą, todėl tik neužtekus šio turto vertės skolai padengti, 2014-02-12 banko prašymu antstolis atnaujino skolos išieškojimą iš R. J. priklausančio turto, o kadangi kredito sutartį pasirašė ir jo buvus sutuoktinė, todėl iš jos kaip iš solidarios skolininkės reikalaujama priteisti likusią skolą (16 114,46 EUR).

Šalies argumentai

Atsakovė J. J. su ieškiniu nesutinka, reiškia priešieškinį, kuriuo prašo teismo pripažinti, kad 2008-03-03 tarp R. J. ir AB SEB banko sudaryta kredito sutartis Nr. 0650818070293-16 yra asmeninė R. J. prievolė, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (I t. 98-103 b.l.). Atsakovės teigimu ji kredito sutartyje pasirašė tik kad ji kaip paskolos gavėjo sutuoktinė neprieštarauja, kad R. J. savo asmeniniams poreikiams sudarytų tokį sandorį. SEB banko atstovas ją užtikrino, kad paskola suteikiama tik atsakovės sutuoktiniui R. J., kuris prievolės užtikrinimui įkeičia jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovė nelaikytina skolininke ir į ją negali būti nukreiptas joks išieškojimas, be to, nurodė, kad įkeičiamo turto vertė gerokai viršija paskolą, todėl užteks paskolai dengti, blogiausia kas gali įvykti R. J. netinkamai vykdant įsipareigojimus bankui – tai kad atsakovė J. J. iš anksto sutinka, kad ji su nepilnamečiais vaikais gali būti iškeldinta iš įkeičiamo būsto. Banko suteiktas kreditas R. J. buvo imtas ir panaudotas ne šeimos poreikiams, be to, praktiškai iš karto po paskolos gavimo, t.y. nuo 2008-03-16 atsakovė su R. J. pradėjo gyventi atskirai. Kad sutuoktiniai nuo to laiko kartu negyvena ir neveda bendro ūkio konstatuota ir teismo sprendime dėl jų santuokos nutraukimo. R. J. niekaip per porą dienų nuo faktinio jam paskolos pinigų pervedimo (2008-03-14) negalėjo šių pinigų panaudoti šeimos poreikiams ar suremontuoti atsakovės ar jos motinos būsto.

Trečiasis asmuo R. J. su ieškiniu sutinka, priešieškinį prašo atmesti, priteisti iš atsakovės jo turėtas atstovavimo išlaidas (114-117 b.l.). Nurodė, kad už 2005-11-02 kredito sutarties Nr. 0650518054611-16 pagrindu gautus pinigus tretysis asmuo buvo įsigijęs automobilį, kuris tiek iki santuokos, tiek ir susituokus su atsakove, buvo naudojamas šeimos interesams tenkinti, todėl ir buvo išlaikomas, įskaitant paskolos mokėjimą, iš bendrų šeimos pinigų. Trečiojo asmens teigimu, nors pareiškėjai ketino skirtis, tačiau kurį laiką jie gyveno kartu, dalis 2008-03-03 kredito pinigų buvo panaudota remontuoti jo ir buvusios sutuoktinės motinos butą, kuriame jie kurį laiką gyveno. Trečiojo asmens teigimu kredito pinigai nebuvo naudojami įkeisto buto remontui ar statyti namą jam tuo metu priklausančiame žemės sklype.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

Iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų, byloje esančių rašytinių duomenų, matyti, kad 2008-03-03 tarp ieškovo AB SEB banko ir trečiojo asmens R. J. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 0650818070293-16, kuria remontui ir padengti finansinius įsipareigojimus SEB banke kredito gavėjui R. J. buvo suteiktas 29 034,32 EUR dydžio kreditas iki 2033-03-02, prievolės užtikrinimui įkeičiant R. J. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) (I t. 15-23, 72-73 b.l.). Kadangi R. J. tinkamai savo prievolių bankui nevykdė, kredito sutartis su kredito gavėju buvo nutraukta (I t. 29-32, 57, 79-81 b.l.). 2009-10-15 AB SEB bankas kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-02-22 bankui pateikė vykdomąjį raštą Nr. 05200904147L/2009 dėl skolos išieškojimo iš R. J. banko naudai priverstinai iš varžytynių parduodant bankui įkeistą turtą (I t. 97 b.l.). Tuo metu kredito gavėjas bankui buvo skolingas 29 758,36 EUR, bei 131,00 Lt žyminio mokesčio. 2012-03-09 vykdomasis dokumentas buvo perduotas vykdyti antstolei V. Š. (I t. 75 b.l.). 2013-06-11 įkeistas turtas buvo parduotas iš antrųjų varžytynių už 44 540 Lt (I t. 33, 74, 76-78, 82-97 b.l.). Atskaičius antstolio vykdymo išlaidas, bankui buvo pervesta 11 584,04 EUR (39997,37 Lt), likusi skola pagal kredito sutartį sudaro 16 634,48 EUR (I. 3, 34 b.l.). 2014-02-12 banko prašymu antstolis atnaujino skolos išieškojimą iš kito R. J. priklausančio turto. Be to, bankas kreipėsi į teismą, solidariai reikalaudamas šią skolą priteisti iš R. J. buvusios sutuoktinės, kadangi banko atstovo teigimu, pasirašydama kredito sutartyje ir paraiškoje dėl kredito R. J. suteikimo kaip kredito gavėjo sutuoktinė (I t. 1-8, 23, 34-36, 122-125 b.l.), J. J. patvirtino ne tik, kad ji neprieštarauja kad R. J. imtų iš banko kreditą, tačiau kad kredito gavėjui tinkamai nevykdant prievolių bankui, išieškojimas gali būti nukreiptas ir į ją, nes kreditas paimtas ir panaudotas šeimos poreikiams.

Atsakovė nesutinka, kad bankas gali nukreipti išieškojimą į ją, kadangi paskolą ėmė jos buvęs sutuoktinis savo asmeniniams, ne šeimos poreikiams, faktiškai jie niekada nevedė bendro ūkio, R. J. neįrodė, kad kreditą panaudojo šeimos poreikiams, bankui prievoles vykdė ir tebevykdo tik R. J., į kurį buvo ir tebėra nukreiptas išieškojimas. J. J. atstovė pažymėjo, kad J. J. niekada nelaidavo už R. J. prievoles, o vien jos pasirašymas, kad buvęs sutuoktinis prisiimtų prievoles bankui solidarios atsakomybės jai už netinkamą R. J. prievolių bankui vykdymą nesukelia. Atsakovė reiškia priešieškinį, prašydama R. J. prievoles bankui pripažinti jo asmeninėmis. Tai, kad sutuoktiniai bendru sutikimu nutraukdami santuoką neapsprendė prievolių kreditoriams vykdymo tik patvirtina, kad sutuoktiniai patys pripažino, kad jų savo reikmėms paimti kreditai yra jų asmeninės prievolės ir kad jie ir po santuokos nutraukimo toliau kiekvienas kreditoriams vykdys savo prievoles.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2007 m. ir 2008 m. yra paėmusi paskolų automobilio įsigijimui ir būsto remontui ir baldams iš Swedbank AB (tuometinis AB bankas Hansabankas) (I t. 132-143 b.l.). R. J. taip pat savo reikmėms 2006 m. yra paėmęs išsimokėtinai iš Ūkio banko lizingo namų kiną, kurį nutraukdamas santuoką pats pasiėmė ir toliau įmokas mokėjo šiam kreditoriui tik jis pats (I t. 144-147 b.l.).

R. J. ir J. J. santuoką nutraukė 2008-09-04, Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-4968-251/2008 konstatuota, kad sutuoktiniai nuo 2008-03-16 gyvena atskirai, neveda bendro namų ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, kad bendrų kreditorių neturi (I t. 52-54 b.l.). Teismo vertinimu tai, kad sutuoktiniai nutraukdami santuoką neapsprendė visų jų prievolių tolimesnio kreditoriams vykdymo ir neinformavimo visų kreditorių apie jų skyrybų bylą neatitiko pastarųjų interesų, tačiau tai neturėtų užkirsti kelio atsakovei, kuriai jau būtų sudėtinga pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu santuokos nutraukimo byloje dėl praleistų terminų, reikšti priešieškininį reikalavimą byloje, kurioje į ją nukreiptas buvusio sutuoktinio R. J. kreditoriaus reikalavimas. Tai, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje nesidalijo kreditorinių prievolių ir tolimesnis jų elgesys, t.y. tai kad kiekvienas iš buvusių sutuoktinių ir toliau mokėjo kreditoriams už savo vardu paimtas paskolas tiek iki santuokos sudarymo tiek po jos sudarymo rodo, kad šias prievoles jie laikė kiekvienas savo asmeninėmis prievolėmis, tam neprieštaravo ir kreditoriai, prievolės kreditoriams nebuvo modifikuojamos, taip pat patvirtina tai, kad sutuoktiniai bendro ūkio niekada nevedė ir paskolas naudojo kiekvienas savo asmeniniams, bet ne šeimos poreikiams. Be to, kad R. J. prievolė AB SEB bankui yra jo asmeninė patvirtina jo paties 2008-03-16 parašytas raštas, kuriame jis patvirtino, kad 2008 m. kreditą iš SEB banko ėmė savo reikmėms (I t. 58 b.l.). Reikia pažymėti, kad R. J. ir J. J. neturėjo bendrų vaikų, neturėjo bendro nekilnojamo ar kilnojamo turto, todėl R. J. iš AB SEB banko imtas kreditas nebuvo imtas išlaikyti šeimos ūkį, užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. R. J. 2008 m. paimta paskola negalėjo būti panaudota santuokos metu (sudaryta 2007-06-23, nutraukta 2008-09-04) atsakovės įgyto 2007-09-01 automobilio AUDI A3 įsigijimui, kadangi R. J. automobilį BMW įsigijo su ankstesne 2005 m. paskola, o atsakovė yra įsigijus kitą automobilį AUDI A3 (I t. 53-54, 115 b.l., II t. 4 b.l.). Tai, kad atsakovė įsigijo dar vieną automobilį rodo, kad R. J. iki santuokos pirktas automobilis ne tik buvo įsigytas, bet kad ir nebuvo naudojamas jų šeimos poreikiams. Teismo vertinimu tretysis asmuo niekuo nepagrindė ir neįrodė savo teiginių, kad 2008 m. jo iš AB SEB banko imti kredito pinigai buvo imti ir panaudoti jo ir atsakovės buvusios šeimos poreikiams, tame tarpe jis neįrodė ir nepagrindė rašytiniais įrodymais, kad kredito pinigai buvo panaudoti atsakovės motinos buto remontui ir kad nebuvo naudojami jo įkeisto buto remontui ar statyti namą jam tuo metu priklausančiame žemės sklype (CPK 178 str.).

Tiek ieškovo atstovas tiek R. J. patvirtino, kad laidavimo sutartis su J. J. nebuvo sudaryta, taip pat kad 2008-03-03 kredito sutartis ir hipotekos lakštas, kuriuose visur skolininku ir vieninteliu įkeičiamo turto savininku nurodytas R. J., nebuvo keičiami, įtraukiant J. J. kaip bendraskolę ar bendraturtę. Taip pat ieškovo atstovas ir tretysis asmuo neginčija, kad R. J. faktiškai kredito pinigai buvo pervesti į jo sąskaitą 2008-03-14. O iš bylos medžiagos ir atsakovės bei trečio asmens paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, kad buvę sutuoktiniai R. J. ir J. J. jau už poros dienų nuo kredito R. J. pervedimo faktiškai nebegyveno kartu ir nebevedė bendro ūkio (I t. 53 b.l.).

Pažymėtina, kad Kasacinio teismo plenarinė sesija, suvienodindama teismų praktiką taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.92 str. 3 d. ir 3.109 str. santykį, išaiškino, kad CK 3.92 str. 3 d. nustatyta sutuoktinio sutikimo prezumpcija kito sutuoktinio sandoriams, nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesams t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 str. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-63/2014). Bendros prievolės pagal CK 3.109 str. 1 d. 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidarioji, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. CK 3.109 str. 2 ir 3 dalyse nustatyta, kada sutuoktinių prievolė yra solidarioji. Pagal CK 3.109 str. 2 d. – išlaikyti šeimos ūkį, užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, pagal CK 3.109 str. 3 d. – kai paskolos ėmimas, prekių išsimokėtinai pirkimas buvo būtinas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais, tenka ieškovui, siekiančiam, kad atsakovės sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 str.).

Teismas įvertinęs bylos medžiagą daro išvada, kad byloje nesurinkta duomenų, kurie pagrįstų ieškovo reikalavimą dėl atsakovės prievolės pripažinimo solidaria ir dėl 16634,48 EUR skolos ir palūkanų pagal R. J. kredito sutartį iš jos priteisimo (CPK 178 str., 185 str.).

Sutuoktinių solidariosios prievolės apibrėžtos CK 3.109 str. 2 d., kurios kyla iš sutuoktinių sandorių, būtinų šeimos poreikiams, kuriems pritarė kitas sutuoktinis ar dėl kurių kito sutuoktinio pritarimas nėra būtinas. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 str.), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 str. 1 d.), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas turi esminę reikšmę nustatant sutuoktinių prievoles ir jų dydį; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).

Kaip minėta sutuoktinių solidarių prievolių pobūdis nėra preziumuojamas. Ieškovas teismo vertinimu neįvykdė savo pareigos įrodyti tas aplinkybes, dėl kurių atsakovė turėtų būti laikoma solidariai atsakinga su trečiuoju asmeniu už prievoles, kylančias iš R. J. paskolinių santykių. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros taisykle, kuri reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo; ir atvirkščiai. Todėl teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo pripažinti ieškovo nurodytų aplinkybių, kad tretysis asmuo R. J. 2008-03-03 paėmė ir panaudojo kreditą šeimos, o ne savo asmeninimas poreikiams. Iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų, bylos medžiagos matyti, kad šis kreditas imtas padengti likusius R. J. įsipareigojimus bankui pagal ankstesnę ir jo iki santuokos su banku 2005-11-02 sudarytą sutartį (I t. 67-71 b.l.), taip pat remontui R. J. buto, taip pat namo R. J. žemės sklype statybai ir remontui, kurį naujas savininkas po sklypo pardavimo labai greitai pridavė ir įregistravo (CPK 178 str., 185 str.). Buvę sutuoktiniai patvirtino, kad jie niekada įkeistame bute Gegužių g. 63-30, Šiauliuose, negyveno ir jo neremontavo. Tretysis asmuo R. J. taip pat niekuo nepagrindė savo teiginių, kad jis investavo į atsakovės J. J. motinos butą, kuriame sutuoktiniai kurį laiką gyveno, o tokius jo teiginius paneigė atvykusios liudyti atsakovės motina D. A., taip pat liudytoja V. Ž..

Dėl nurodyto pripažintina, kad ieškovas neįrodė, kad R. J. kreditą iš AB SEB banko 2008 m. paėmė ir panaudojo šeimos poreikiams ir kad atsakovė turėtų būti solidariai atsakinga ieškovui už R. J. prievoles bankui, todėl teismas atmeta ieškovo ieškinį (tiek dėl skolos priteisimo tiek dėl išvestinio reikalavimo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas) kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsakovė, įvertinus bylos medžiagą, atsižvelgiant į teisminę praktiką, priešingai savo priešieškininius reikalavimus, t.y. kad 2008-03-03 tarp R. J. ir AB SEB banko sudaryta kredito sutartis Nr. 0650818070293-16 yra asmeninė R. J. prievolė, pilnai įrodė, todėl atsakovės priešieškinys tenkintinas.

Nors hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, kt.), ką šiuo atveju ieškovas ir padarė, tačiau teismas nori pažymėti, kad šiuo atveju ieškovas taip pat turėjo dėti pastangas, kad įkeistas turtas vykdant priverstinį skolos iš R. J. būtų parduotas už kuo didesnę kainą (parduota už beveik keturis kartus mažesnę kainą nuo pradinės įkeisto ir paties banko su paskolos gavėju susitarimu nurodytos turto vertės), be to, turėdamas duomenų, kad R. J. turėjo ir kito nekilnojamo turto, galėjo pareikalauti iš jo kreditorinius įsipareigojimus papildomai užtikrinti kito turto įkeitimu, o skolininkui pardavus šį turtą, bankas turi teisę ginčyti banko vertinimu nesąžiningus sandorius (I t. 72, 96, 108-110 b.l.).

Teismas nepasisako dėl kitų proceso dalyvių teiginių teismo vertinimu nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui ir apie kuriuos nekalbėta procesiniuose dokumentuose.

Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, o priešieškinys pilnai patenkintas, iš ieškovo atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 144,00 Lt už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio bei 2000,00 Lt atstovavimo išlaidų, kurios teismo vertinimu atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokatės ruoštų dokumentų skaičių bei atstovavimo teisme laiką nėra laikytinomis per didelėmis; viso iš ieškovo atsakovei priteistina 2144,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.; I t. 59-60, 104 b.l., II t. 19 b.l.).

Kadangi tretysis asmuo R. J. palaikė ieškovo ieškinį ir prašė atmesti atsakovės priešieškinį, taigi buvo ieškovo pusėje, todėl atmetus ieškovo ieškinį ir pilnai patenkinus atsakovės priešieškinį, trečiajam asmeniui nepareiškus šioje byloje jokių savarankiškų reikalavimų, trečiojo asmens šioje byloje turėtos atstovavimo ir kitos išlaidos iš šalių nėra priteistinos.

Ieškinį atmetus, priešieškinį patenkinus iš ieškovo valstybei priteistina 14,90 Lt dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 260 str., 263-270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 307 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį.

Pripažinti, kad 2008 m. kovo 3 d. tarp R. J. ir AB SEB banko sudaryta kredito sutartis Nr. 0650818070293-16 yra asmeninė R. J. prievolė.

Priteisti iš ieškovo AB SEB banko, į.k. 112021238, atsakovės J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2144,00 Lt (du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš AB SEB banko, į.k. 112021238, 14,90 Lt (keturiolika litų, 90 centų) dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Laura Karmazaitė