Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant nukentėjusiajai N. M., administracinėn atsakomybėn traukiamam H. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. J. 2016-10-22, apie 18.37 val., Laisvės pr. 40, Vilniuje, vairavo automobilį „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į pristabdžiusį automobilį „VW Golf“, valst. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

H. J. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad aš važiavo automobiliu Laisvės prospektu. Viaduko pabaigoje važiavo pirma eismo juosta, iš kurios priešais buvęs automobilis persirikiavo į antrą juostą. Tuomet jis pamatė sustojusį automobilį „VW“, ekstremaliai stabdė savo automobilį, bet vis tiek truputį kliudė „VW“. Jis išlipo, pašnekėjo su nukentėjusiąja, išsiaiškino vietoje, kad jis yra kaltas. Ši patraukė automobilį. Jis pagalvojęs, kad viskas tvarkoje, nuėjęs nufotografavo nukentėjusiosios automobilį ir išvažiavo. Jis žalą atlygino vietoje, davė 50 eurų. Nukentėjusioji sutiko, kad toks žalos atlyginimas yra pakankamas, ji kalbėjosi su kažkuo telefonu. Jis buvo įsitikinęs, kad nebus pretenzijų, kad jie išsiaiškino viską. Jis negirdėjo, su kuo nukentėjusioji kalbėjo telefonu. Pripažįsta klydęs, kad nepildė deklaracijos, nes nutarė sutaupyti, kad nepabrangtų draudimas. Jo veiksmuose nebuvo tyčios, nebuvo sąmoningo pabėgio. Įrodyti, kad buvo blaivus yra neįmanoma. Turėtų galioti nekaltumo prezumpcija.

Nukentėjusioji N. M. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo viaduku link Lazdynų. Prieš ją pristabdė mašinos, buvo blogas matomumas. Pamačiusi, kad visi pristabdė, ji taip pat pristabdė ir išgirdo, kaip į ją kažkas atsitrenkė. Išlipusi pamatė automobilį. Išlipus šio vairuotojui nusprendė patraukti mašinas prie kelkraščio. Ji paprašė, kad vairuotojas pateiktų savo dokumentus deklaracijos pildymui. Vairuotojas nereagavo. Ji kelis kartus paprašė, tuomet pasakė, kad kviečia policiją. Ji paskambino 112. Šnekant telefonu pamatė, kad kaltininkas išvažiavo. Ji spėjo nufotografuoti šio automobilį, numerius. Sulaukė pareigūnų, kurie surašė aplinkybes, ir jie išsiskirstė. Ji pinigų negavo. Vairuotojas kažką turėjo rankoje, bet ji net nežino kiek. Matė, kad tai galimai pinigai, bet jų neėmė. Vairuotojas kažką sakė, kad nieko nepadarė, nerišliai kalbėjo. Dėl to ji nusprendė, kad kaltininkas galimai galėjo būti išgėręs. Dar butelį pamatė jo kišenėje „Trejos devynerios“ pagal kamštelį. Kai jie buvo šalia, ji perspėjo vairuotoją, kad skambins policijai. Šis lakstė, nufotografavo jos automobilį ir išvažiavo. Kai į jos automobilį atsitrenkė, vairuotojas išlipo ir pasakė, kad atsiprašo, kad yra kaltas. Jie abu patraukė automobilius šalia stotelės. Vairuotojas neaiškino, kodėl neduoda dokumentų. Šiuo metu jai suremontavo automobilį servise, ji už remontą nieko nemokėjo, tarėsi draudimas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio V. T. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016-10-22 apie 18.37 val. gautas pranešimas, kad Laisvės pr. 40, Vilniuje laukia automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kliudė automobilis Jaguar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus N. M., paaiškino, kad važiavo Laisvės pr. link Karoliniškių viaduku, nusileidus nuo viaduko priekyje važiavęs automobilis pristabdė, pradėjo stabdyti ir ji, tuo metu pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, į jos automobilį atsitrenkė Jaguar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nufotografavo ir sutarė automobilius patraukti. Patraukus automobilį Jaguar vairuotojas pasėdėjo automobilyje ir išvažiavo (b.l. 3).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta automobilio „VW Golf“, valst. (duomenys neskelbtini), padėtis (b. l. 6).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti užfiksuoti automobilio „VW Golf“, valst. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – užpakalinis bamperis (b. l. 7).

Iš draudimo bendrovės S. I. AS Lietuvos filialo rašto matyti, kad su H. J. sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pagal kurią apdraustas automobilis Jaguar X-Type, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-10-24 gautas pranešimas apie 2016-10-22 įvykį Laisvės pr. 40. VW Golf, valst. (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai, nuostolio dydis 356,80 eurų (b. l. 16-19).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti užfiksuoti automobilio Jaguar X-Type, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – apgadintas priekinio valst. Nr. rėmelis, skilęs priekinis bamperis (b. l. 20)

Iš fotolentelės matyti įvykyje dalyvusių transporto priemonių „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Golf“, valst. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 21-23).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad H. J. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (2 str. 12 p.) apibrėžia, kad eismo įvykiu yra pripažįstamas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Tiek iš H. J., tiek iš nukentėjusiosios N. M. parodymų, kuriuos patvirtina kita minėta bylos medžiaga apie transporto priemonių tarpusavyje atitinkančius apgadinimus, draudimo apskaičiuotą ir įvertintą žalos dydį, teismas nustatė, kad H. J. vairuojamas automobilis vairuodamas automobilį neatsižvelgė į transporto priemonės greitį ir nesilaikė tokio atstumo, kad eismas būtų saugus. Dėl to H. J. atsitrenkė vairuojamu automobiliu į N. M. vairuojamą ir tuo metu pristabdžiusį kelyje automobilį, kuriam dėl to buvo apgadintas galinis bamperis, padaryta žala svetimam turtui. Teismas nustatė ir pripažįsta, kad dėl automobilių kontakto kelyje kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas svetimas įvykio vietoje buvęs turtas.

H. J. dėl savo veiksmų ir kaltės pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktus, nes važiuodamas nebuvo atidus ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, padarė žalą jų turtui. Tokiu būdu H. J. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., nes savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą.

H. J. po įvykusio eismo įvykio fakto privalėjo likti eismo įvykio vietoje, galėjo iš jos pasišalinti tik užpildžius eismo įvykio deklaraciją, o nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių privalėjo į eismo įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnus. H. J. to nepadaręs pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus. Tokią tiesą byloje patvirtina jau minėtų rašytinių įrodymų bei teisme apklaustų asmenų parodymai. Apie kilusį eismo įvykį ir reikalingumą pildyti eismo įvykio deklaraciją H. J. informavo nukentėjusioji, prašė šio pateikti reikalingus dokumentus. Pats H. J. teismui teigė, kad atlygino nukentėjusiajai žalą - 50 eurų. Tokių kaltininkų parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, net ir jo paaiškinimas tyrimo metu. Tuo tarpu teisme apklausta nukentėjusioji, būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, tokius kaltininko teiginius kategoriškai paneigė. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais, kurie esminėmis faktinėmis aplinkybėmis atitinka jos tyrimo metu duotus paaiškinimus, teismas netikėti neturi pagrindo. H. J. pripažino sukėlęs eismo įvykį, buvęs kaltas dėl to. Jis nėra specialistas ir neturėjo teisėto pagrindo objektyviai įvertinti padarytų apgadinimų pobūdžio, todėl neturėjo pagrindo vienasmeniškai spręsti dėl žalos dydžio. Nesutarus dėl įvykio aplinkybių ir pasekmių, H. J. neturėjo teisės tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nukentėjusioji N. M. teisme parodė, kad būdama šalia kaltininko įspėjo H. J. apie kviečiamą policiją. Tiek tyrimo metu pranešdama apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu (b. l. 4), tiek teisme nukentėjusioji parodė, kad įvykyje dalyvavęs vairuotojas H. J. buvo galimai neblaivus. Visus šiuos duomenis logiškai jungiant vienus su kitais ir įvertinus kaip visumą teismas priverstas pripažinti, kad H. J. būdamas vairuotoju ir žinodamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, jų nevykdydamas ir tyčia pasitraukdamas iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos prieš tai nesutaręs dėl visų įvykio aplinkybių, dėl ko buvo kviečiama policija, yra kaltas dėl to, kad vengdamas atsakomybės pagal visus jos požymius tyčia padarė pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

H. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl sukelto eismo įvykio yra tai, kad pažeidėjas gailisi dėl įvykio. H. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas pažeidėjui nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į sukeltas pasekmes ir kaltininko veiksmų turinį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į H. J. asmenybę. H. J. padarė pažeidimus eismo saugumo srityje, anksčiau buvo baustas administracine tvarka, įvykio metu galiojančių nuobaudų neturėjo, kaltę pripažino tik iš dalies, jis išsituokęs, nedirbantis, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas H. J. už neatsargiai sukeltą eismo įvykį skiria sankcijoje numatytą piniginę baudą pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. nuostatas žemiau sankcijos vidurkio. Dėl pasišalinimo iš įvykio vietos teismas nenustatęs nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių skiria privalomas nuobaudas, atitinkančias jų vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

H. J. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 30 (trisdešimties) eurų dydžio baudą.

H. J. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti 1013 (vieno tūkstančio trylikos) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrinus, H. J. skirti galutinę nuobaudą – 1020 (vieno tūkstančio dvidešimties) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.