- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-02
- Bylos Nr.
- 1-1238-288/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58601-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Kaltinamasis
- J. Z.
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, niekur nedirbantis, registruotas, Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šakių r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. Z. 2018-12-11, apie 12.15 val., namo kieme, esančiame Kauno r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą įspyrė sugyventinei A. V. į kairę ranką ir taip sukėlė savo šeimos narei A. V. fizinį skausmą.
Be to jis, 2019-01-07, apie 19.20 val., namuose Kauno r., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, rankoje laikydamas peilį, kita ranka suėmė sugyventinei A. V. už kaklo ir jėga prispaudęs ją prie savęs, tyčia peiliu dūrė į kairę ranką, prapjaudamas žieminio palto rankovę bei dūrė peiliu A. V. į šoną, tačiau ji nuo smūgio išsisuko, tokiu būdu sukėlė savo šeimos narei A. V. fizinį skausmą.
Be to jis, tuo pačiu metu ir vietoje, po panaudoto smurto nukentėjusios A. V. atžvilgiu, rankoje laikydamas peilį, žodžiu grasino nužudyti A. V., taip grasindamas psichologiškai veikė ir baugino A. V., sudarydamas jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad A. V. yra jo sugyventinė, kartu pragyveno 17 metų, bendrų vaikų neturi. Normaliai sugyveno tuos metus. Sužinojo, kad A. turi kitą vyrą. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Tai buvo dienos metu, kieme. Įspyrė vieną kartą A. į koją. Kiek pamena nepataikė. 2019-01-07 A. pradėjo jį vyti iš namų lauk. Keikdamasis jis išėjo iš namų. Jokio peilio rankose neturėjo, nežino kas prapjovė striukės rankovę. Negrasino nukentėjusiai. Pats yra išgelbėjęs jai gyvybę, parsivedė į namus kai jos tėvai sudegė. Sutinka su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausme, nesiartins prie nukentėjusios, atsiprašo nukentėjusios.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusios A. V., liudytojo R. Š. parodymais, pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką, akistatos protokolais, tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, daiktų apžiūros protokolais bei kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusi A. V. parodė, kad su kaltinamuoju pragyveno 13 metų, santykiai niekados nebuvo geri. Jis niekur nedirbo, jį išlaikė. Vieną dieną liepė jam išsikraustyti, kadangi nenorinti su juo gyventi. 2018-12-11 kaltinamasis, būdamas girtas, pradėjo rėkauti ant jos, grasinti ir spyrė jai į koją, tai matė kaimynas A. A.. 2019-01-07 Jonas parėjo, atsirakino buto duris, atsigulė žiūrėti televizorių. Tuomet ji pasakė jam, kad mautųsi batus ir nešdintųsi. Ji stovėjo, o kaltinamasis artinosi, praeidamas griebė už peilio ir ją už kaklo, ir dūrė į ranką. Iš jo kažkaip išsivadavo, pasisuko šonu ir tuomet J. smogė antrą kartą, kažkaip ji tą peilį jam iš rankų išmušė. Jis prašė nekviesti policijos, bet ji iškvietė. Nesitikėjo, kad ją puls, grasino, kad ją nužudys ir padės į vietą. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojas R. Š. parodė, kad jis yra Kauno VPK, pamena kaip atvyko į įvykio vietą Vilkijoje. Atvyko vakare apie 21 val., duris atidariusi moteriškė paaiškino, kad į jos namus buvo įsilaužta, kol jos nebuvo namie. Paties įsilaužėlio nerado. Įvykio metu buvo griebtasi peilio. Moteriškė rodė jam pjūvį padarytą ant striukės rankovės. Peilis gulėjo virtuvėje atskirai nuo kitų peilių. Pati moteriškė vizualinių sužalojimų neturėjo. Jai buvo realus grasinimas. Taip suprato, kad vyriškis buvęs jos sugyventinis. Moteris buvo sutrikusi, sunkiai dėstė savo mintis, buvo blaivi. Kaltinamąjį surado pas draugą. Jis buvo neblaivus. Iš pradžių jis kaltę neigė, o po to pripažino.
Veikų kvalifikavimas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teismas konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (kasacinė nutartis 2K-381/2010).
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo J. Z. kaltė yra visiškai įrodyta anksčiau teismo ištirtais ir aptartais įrodymais, o jo dalinį prisipažinimą teismas vertina tik kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo šeimos narį sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais, turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Įvertinus byloje esančią ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent J. Z. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą įspyrė sugyventinei bei tarpusavio konflikto metu rankoje laikydamas peilį, kita ranka suėmė sugyventinei A. V. už kaklo ir jėga prispaudęs ją prie savęs, tyčia peiliu dūrė į kairę ranką, prapjaudamas žieminio palto rankovę bei dūrė peiliu jai į šoną, tačiau ji nuo smūgio išsisuko, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiai fizinį skausmą, o po to, po panaudoto smurto nukentėjusios A. V. atžvilgiu, rankoje laikydamas peilį, žodžiu grasino ją nužudyti, taip grasindamas psichologiškai veikė ir baugino A. V., sudarydamas jai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo kaltę dėl šių veikų padarymo patvirtina taip pat ir nukentėjusi A. V., kuri patvirtino, kad kaltinamasis griebė ją už kaklo, dūrė jai peiliu į ranką, spyrė į koją, grasino nužudyti, liudytojo R. Š. parodymai, kad pagal iškvietimą atvykus į įvykio vietą, nukentėjusi jam parodė dūrio į ranką vietą, kad buvo peiliu perpjauta rankovė, teigė, kad ją sužalojo sugyventinis ir grasino ją nužudyti. Nukentėjusi buvo sutrikusi, sunkiai dėstė savo mintis, buvo išsigandusi, dokumentų pateikimo protokolu pateiktu peiliu ir striuke, su naujai padaryta įpjovimo žyme.
Bausmės skyrimas.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas sveikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1dalies 9 punktas).
Kaltinamasis padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 157), psichiatrijos klinikos įskaitoje neregistruotas, nesigydė (1 t., b. l. 161), priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 160). Kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė su elgesį drausminančiais įpareigojimais.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktiniai įrodymai – virtuvinis metalinis peilis, saugomas Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje (1 t., b. l. 30, 121-124), sunaikintinas, nukentėjusios A. V. paltas, pakvitavimu grąžintas savininkei (1 t., b. l. 125, 135), paliktinas jai pačiai, kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso medžiaga (tarnybinio pranešimo priedas), saugomas byloje (1 t., b. l. 93), kompaktinė plokštelė su vaizdo medžiagą (tarnybinio pranešimo priedas), saugoma byloje (1 t., b. l. 113) ir kompaktinė plokštelė su garso medžiaga (pateikta BPC), saugoma byloje (1 t., b. l. 140), paliktinos saugoti byloje.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusios, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį:
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu,
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu,
pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalims, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę J. Z. paskirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2018-12-13, 8.35 val. iki 2019-01-09, 9.20 val.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią privalo atlikti per šešis mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktinius įrodymus – virtuvinį metalinį peilį, sunaikinti, nukentėjusios A. V. paltą, palikti jai pačiai, dvi kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso medžiaga (tarnybinio pranešimo priedai) ir kompaktinę plokštelę su garso medžiaga (pateikta BPC), palikti saugoti byloje.
Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusios, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.