- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- 1-853-1220/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44824-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
- Kaltinamasis
- T. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas,
1. 2018 m. balandžio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė,
2. 2018 m. gegužės 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė. 2018 m. spalio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi 2018 m. gegužės 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu,
3. 2018 m. spalio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2019 m. vasario 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2018 m. spalio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtą 1 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę,
4. 2020 m. balandžio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskurta 60 parų arešto bausmė,
5. 2022 m. lapkričio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6, 8 ir 10 punktais, paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui,
6. 2023 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2023 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis 3 mėnesiai ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10, punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, jo netekus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (2025 m. spalio 13 d. išregistruotas iš prabojamųjų asmenų registro,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
T. P. 2025 m. gruodžio 26 d. apie 21 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) iki 33 numeriu pažymėto pastato, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „BMW 3ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0705 jam nustatytas mažiausias 2,31 promilių neblaivumas.
Šiais veiksmais T. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai
Kaltinamasis T. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad gailisi dėl to, netoleruoja tokių veiksmų, džiaugiasi, kad niekas nenukentėjo, kad neįvyko, koks eismo įvykis. Parodė, kad per Kalėdas, Kalėdų naktį važiavo su draugais iki Kauno, gėrė klubuose ir galvojo važiuoti namo. Atvažiavo blaivus ir po klubų sugalvojo važiuoti namų. Pavyko nuvažiuoti kelis šimtus metrų ir sustabdė policija. Mašina buvo pastatyta neįsivaizduoja kur, važiuota buvo pro „(duomenys neskelbtini)“, pavažiavo apie 500 metrų, nepamena tiksliai, atsimena, kaip sustabdė policija, nes įtartinai vairavo, važiavo, sustojo, tada vėl važiavo. Visiškai neatsimena aplinkybių dėl neblaivumo. Suvartojo nuo 0,5 iki 1 litro degtinės, suvartojo vienas. Sėsdamas prie vairo jautėsi apsvaigęs. Su neblaivumo parodymais sutinka, dėl alkoholio vartojimo problemų neturi. Vienas važiavo, vairavo „BMW“ 3 serijos, 2012 metų, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) automobilio savininkas yra įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jis naudotojas, pirktas išsimokėtinai, pirko už 5 800 Eur, jo vertė įvykio metu buvo tokia pati, niekas nebuvo sudaužyta, turėjo jį apie 7-8 mėnesius. Visada dirbo, pastaruoju metu apie 3-4 metus gauna nuolatines pajamas, dirba operatoriumi, auto krautuvo vairuotoju, dabar grįš į seną darbovietę. Keitė darbą dėl didesnio atlyginimo, Garliavoje prie baldų, bet prarado teises, tai teks grįžti į seną darbą. Pajamos apie 1 400 Eur į rankas, turi kreditorinių įsipareigojimų apie 6 000 Eur, mėnesinės įmokos 200 Eur. Gyvena visi keturi, su drauge nesusituokęs, draugė dirba, tada jis su vaikais būna, kai jis dirba draugė būna su vaikais. Negauna kitų išmokų, turto neturi. Kaltę pripažįsta, gailisi, planuoja išvis atsisakyti alkoholio gėrimo. -Kreditorinis įsipareigojimas ne automobilio paskola, o kitas. Nereikės mokėti už automobilį, sutartį nutraukė dėl automobilio lizingo. Būstą nuomojasi, nuoma apie 400 Eur, moka su drauge per pusę, vaikai eina į privatų darželį moka ir už jį. Draugė turi darbą uždirba apie 700 Eur, dar už vaikus gauna, tai gaunasi apie 1000 Eur.
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.
Iš 2025 m. gruodžio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta kad 2025 m. gruodžio 26 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyta transporto priemonė „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo T. P.. Patikrinus T. P. blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0705, patikros sertifikato Nr. 2428610, pirmu tikrinimu 22.00 val. buvo nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 22.19 val. buvo nustatytas 2,39 promilių (b. l. 1-4, 6).
Iš ROIK 0125000767557 įvykio suvestinės nustatyta, kad Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, kad pranešėjas važiuoja link „(duomenys neskelbtini)“ paskui automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas neblaivus (b. l. 5).
Iš 2025 m. gruodžio 27 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo centro link (duomenys neskelbtini), ir pilkos spalvos lengvasis automobilis „BMW 3ER REIHE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-39)
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nustatyta, kad automobilio „BMW 3ER REIHE“ kaina su PVM yra 5 260 Eur (b. l. 40).
Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „BMW 3ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudotojas T. P. (b. l. 82)
Iš 2025 m. gruodžio 26 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio tikrinimo žurnalo nuotraukos nustatyta, kad buvo patikrintas T. P. neblaivumas, alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0705, patikros sertifikato Nr. 2428610, pirmu tikrinimu 22.00 val. buvo nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 22.19 val. buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eito tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (b. l. 13-14)
Iš 2025 m. gruodžio 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų nustatyta, kad 2025 m. gruodžio 26 d., patruliuojant nustatytame maršrute radijo šaukiniu „K1712”, kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus jaunesniuoju tyrėju E. Š., apie 21 val. 53 min iš Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas važiuoja link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ paskui transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus. Siekiant sustabdyti pranešėjo nurodytą transporto priemonę, važiuojant (duomenys neskelbtini) kelio pusėje, kryptimi link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, buvo pastebėta pirmoje eismo juostoje važiuojanti požymius atitinkanti transporto priemonė. Privažiavus prie automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo užkurtas, transporto priemonė užrakinta iš vidaus. Vairuotojo sėdynėje buvo pastebėtas vyras, kuris atsisakė atrakinti transporto priemonę, neatsakinėjo į jam užduodamus klausimus, nereagavo į raginimus vykdyti reikalavimus. Vairuotojas automobilyje buvo vienas. Vairuotojui atidarius transporto priemonės vairuotojo dureles iš vidaus, buvo nustatyta, kad transporto priemonę vairavo T. P.. Nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, elgsena neadekvati. Asmeniui buvo įvertinta bendra būklė, pastarasis negebėjo eiti tiesia linija - pėda po pėdos, negebėjo pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Patikrinus asmens blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0705, patikros sertifikato Nr. 2428610, 2025 m. gruodžio 26 d. 22.00 val. buvo nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, 22.19 val. buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas. T. P. nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš maždaug pusvalandį, nurodė, kad išgėrė 0,5 l. talpos degtinės butelį. Asmuo dėl savo neblaivumo negebėjo paaiškinti, kokiu tikslu ir kur važiavo su transporto priemone, nuolat kartojo, kad vairavo automobilį ne jis. Įvykio vietoje, paskui neblaivų vairuotoją važiavęs įvykio liudininkas R. J. nurodė, kad nuolat važiavo transporto priemonei „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš paskos, automobilis nuolat sudarinėjo avarines situacijas (duomenys neskelbtini), tai važiuodamas, tai vis sustodamas važiuojamojoje kelio dalyje. R. J. nurodė, kad šiuo metu būti apklausiamas liudytoju įvykio vietoje galimybės neturi dėl vėlaus meto, todėl esant poreikiui pageidauja būti apklausiamas kitu, jam patogiu metu. Siekiant nustatyti, ar įvykio vieta yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, buvo apvažiuota aplinkinę teritorija, tačiau vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. T. P. buvo suteikta socialinė pagalba, asmuo buvo pristatytas į saugios nakvynės namus R. K. gatvėje, jam įteiktas šaukimas atvykti į apklausą 2025 m. gruodžio 31 d. 10.00 val. Transporto priemonė „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nutransportuota į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Technikos g. 18A Kaunas (b. l. 41-43).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).
Kaltinamasis T. P. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Šiuo atveju T. P. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino, kad vartojo alkoholį, su tikrinimo rezultatais sutiko. Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamasis buvo supažindintas ir juo sutiko, matyti, kad pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, antru – 2,39 promilių neblaivumas, jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eito tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. T. P. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas. Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis nei 15 minučių laikas.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. P. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, kad per Kalėdas, Kalėdų naktį važiavo su draugais iki Kauno, gėrė klubuose ir galvojo važiuot namo. Atvažiavo blaivus ir po klubų sugalvojo važiuoti namų. Pavyko nuvažiuoti kelis šimtus metrų ir sustabdė policija. Mašina buvo pastatyta neįsivaizduoja kur, važiuota buvo pro „(duomenys neskelbtini)“, pavažiavo apie 500 metrų, nepamena tiksliai, atsimena, kaip sustabdė policija, nes įtartinai vairavo, važiavo, sustoj, tada vėl važiavo. Visiškai neatsimena aplinkybių dėl neblaivumo. Suvartojo nuo 0,5 iki 1 litro degtinės, suvartojo vienas. Sėsdamas prie vairo jautėsi apsvaigęs. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Kaltinamojo vairavimo faktą bei tai, kad transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus, patvirtino pats kaltinamasis T. P.. Taip pat tai patvirtina ROIK 0125000767557 įvykio suvestinės duomenys, kad Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, kad pranešėjas važiuoja link „(duomenys neskelbtini)“ paskui automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus (b. l. 5). Kaltinamojo parodymai, o taip pat ROIK išrašo duomenys sutampa su apylinkėmis užfiksuotomis 2025 m. gruodžio 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų ir 2025 m. gruodžio 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kad iš Kauno AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas važiuoja link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ paskui transporto priemonę „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas neblaivus. Siekiant sustabdyti pranešėjo nurodytą transporto priemonę, važiuojant (duomenys neskelbtini) kelio pusėje, kryptimi link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, buvo pastebėta pirmoje eismo juostoje važiuojanti požymius atitinkanti transporto priemonė. Privažiavus prie automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo užkurtas, transporto priemonė užrakinta iš vidaus. Vairuotojo sėdynėje buvo pastebėtas vyras, kuris atsisakė atrakinti transporto priemonę, neatsakinėjo į jam užduodamus klausimus, nereagavo į raginimus vykdyti reikalavimus. Vairuotojui atidarius transporto priemonės vairuotojo dureles iš vidaus, buvo nustatyta, kad transporto priemonę vairavo T. P.. Nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, elgsena neadekvati. Asmeniui buvo įvertinta bendra būklė, pastarasis negebėjo eiti tiesia linija - pėda po pėdos, negebėjo pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Patikrinus asmens blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0705, patikros sertifikato Nr. 2428610, 2025 m. gruodžio 26 d. 22.00 val. buvo nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, 22.19 val. buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas. T. P. nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš maždaug pusvalandį, nurodė, kad išgėrė 0,5 l. talpos degtinės butelį. Asmuo dėl savo neblaivumo negebėjo paaiškinti, kokiu tikslu ir kur važiavo su transporto priemone, nuolat kartojo, kad vairavo automobilį ne jis. Įvykio vietoje, paskui neblaivų vairuotoją važiavęs įvykio liudininkas R. J. nurodė, kad nuolat važiavo transporto priemonei „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš paskos, automobilis nuolat sudarinėjo avarines situacijas (duomenys neskelbtini), tai važiuodamas, tai vis sustodamas važiuojamojoje kelio dalyje.
Įvertinus kaltinamajam nustatytą neblaivumą ir jo pačio teisme duotus paaiškinimus dėl suvartoto alkoholio kiekio ir laiko, būsenos daroma išvada, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkusi tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, T. P. veikė tiesiogine tyčia.
Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad T. P. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.
IV. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis T. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skiriant bausmę kaltinamajam T. P. įvertintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama nesunkiam nusikaltimui. T. P. ankščiau Lietuvos Respublikoje teistas (b. l. 60-72), administracine tvarka baustas vieną kartą (b. l. 73-74), šiuo metu nedirba, darbo neteko, kadangi neteko teisės vairuoti, tačiau ketina grįžti dirbti į ankstesnę darbovietę (b. l. 75-77), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpiu dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 78-79), Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (b. l. 139), todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra.
Taigi parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad T. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu negauta, todėl kaltinamajam T. P. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas 60 (šešiasdešimt) MGL (3 000 Eur).
Manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti T. P. , kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė nustatytina – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudos bausmė.
Įvertinus tai, kad nuosprendžio priėmimo meti T. P. nedirba, nutraukė darbo santykius, praradęs teisę vairuoti, ketina grįžti dirbti į ankstesnę darbovietę, turi kreditorinių įsipareigojimų, taip pat augina ir išlaiko mažamečius vaikus, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, nustatytina, kad paskirtą baudos bausmę turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Byloje neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis T. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, t. y. naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis T. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę miesto gatvėmis, judrioje gatvėje, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Uždraudimas naudotis specialia teise yra svarbus tuo, kad asmeniui nustatytam terminui bus užkirstas kelias įgyti šią specialią teisę, kuria konkrečiu atveju faktiškai neteisėtai naudodamasis T. P. padarė nusikaltimą. Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis T. P. teistas, anksčiau buvo praradęs teisę vairuoti, baustas administracine tvarka, tačiau kaltinamasis nėra linkęs šiurkščiai pažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Kaltinamojo T. P. veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paties bei kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui ir toliau pažeidinėti KET, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam T. P. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2026 m. sausio 6 d., apie tai pranešant AB „Regitra“.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad T. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį „BMW 3ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis „BMW 3ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio valdytojas - savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Šioje baudžiamojoje byloje turtas (automobilis) yra identifikuotas, žinoma jo buvimo vieta, jis nėra paslėptas. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai automobilis priklauso nuosavybės teise būtų galėjusi žinoti, kad T. P. automobilį vairuos būdamas neblaivus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilis, kurį vairavo kaltinamasis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendžia, jog nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų konfiskuoti automobilį iš trečiojo asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-788/2019, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-630-1049/2022). Tokiu atveju turtas (automobilis) yra grąžinamas teisėtam jo savininkui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o iš kaltininko gali būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
BK 72 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad 2026 m. sausio mėn., automobilio „BMW 3ER REIHE“, gamybos periodas 2010 - 2012, pasirinkti metai 2011, kaina su PVM yra 5 260 Eur (b. l. 40). T. P. nustatytos transporto priemonės vertės neginčijo. T. P. veikė tiesiogine tyčia, ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, vartojęs alkoholio, praėjus neilgam laiko tarpui sėdo už automobilio vairo, vairavo mieste, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, važiavo gatvėmis, kur būna pakankamai intensyvus eismas. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti kaltinamajai turto konfiskavimo institutą.
Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, T. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 260 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo.
Teismas pažymi, kad nuosprendžio vykdymo metu kaltinamoji, neturėdama galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.
V. Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam T. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –specialiosios teisės sustabdymas - paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 54-57).
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė automobilį „BMW 3ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, 2025 m. rugsėjo 19 d. grąžintas teisėtai savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas jai grąžintas (b. l. 17-19).
Byloje buvo gauta 2026 m. sausio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 145,83 Eur.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai yra nagrinėjamos bylos teisme pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo T. P. nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,
nusprendžia:
T. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) MGL (3 000 Eur) (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. P. sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) MGL (2 000 Eur) (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti kaltinamajam, jog bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „Baudžiamajame procese teismo skirtos baudos“. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Kaunas, Laisvės al. 103 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) pateikti mokėjimo dokumentą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 72 straipsniu, paskirti kaltinamajam T. P. baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2026 m. sausio 6 d., apie tai pranešant AB „Regitra“;
- Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. B. išieškoti konfiskuotino turto –automobilio „BMW 3ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 260 Eur (penkis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt eurų).
Kardomąją priemonę - specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - transporto priemonę „BMW 3ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti grąžintą savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš T. P. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.