Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1816-601/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-09
Bylos Nr.
2A-1816-601/2013
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00454-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Atsakovas
I. M., UADB ,,Ergo Lietuva“
Ieškovas
A. N.
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1816-601/2013Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00454-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.2; 44.5.2, 44.8; 121.18; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. M. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovams UADB ,,Ergo Lietuva“ ir I. M. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. N. kreipėsi į teismą civiliniu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovų padarytą 750,03 Lt turtinę žalą, negautas pajamas 2 861,04 Lt bei neturtinę 30 000 Lt žalą (t. 1, b. l. 2-2B).

Ieškovas nurodė, kad baudžiamojoje byloje I. M. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalies, padarymu. 2010 m. rugpjūčio 8 d. apie 18 val., ieškovas uniformuotas su kolega V. Č., tarnybiniu automobiliu, viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimui vyko į tarnybos vietą (duomenys neskelbtini), Jurbarko r. Apie 19.30 val., neprivažiavę apie (duomenys neskelbtini) metrų iki sankryžos į pagrindinį kelią Kaunas-Jurbarkas-Klaipėda, pamatė stabdymo žymes, nuverstą įspėjamąjį kelio ženklą bei nuo kelio nuvažiavusį automobilį M. B., netoliese vaikščiojo žmonės. Sustoję įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius bei avarinę signalizaciją. Išlipę iš automobilio nuėjo prie eismo įvykio vietoje buvusių asmenų išsiaiškinti to įvykio aplinkybes. Neužilgo, dideliu greičiu atvažiavęs ir į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs automobilis R. C. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas I. M., kliudė ir partrenkė kelkraštyje stovėjusį ieškovą A. N., o, atsitrenkdamas į tarnybinį automobilį, kliudė ir V. Č.. Šio įvykio metu A. N. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o V. Č. nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas UADB ,,ERGO Lietuva“ prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad šiuo metu yra atlyginęs visas pagrįstas nukentėjusiojo išlaidas, nėra nepagrįstai atsisakęs išmokėti draudimo išmokos, nėra nepagrįstai sumažinęs draudimo išmokos ar neišmokėjęs jos per taisyklėse nustatytą terminą (t. 1, b. l. 18-21).

Atsakovė I. M. atsiliepimu prašo netenkinti ieškovo pareikšto ieškinio sumoje dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 33-36).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos sprendimo esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

Priteisė iš atsakovo Ergo Insurance SE, įmonės kodas 10017013, 5 032 Lt neturtinę žalą ieškovui A. N..Priteisė iš atsakovės I. M. 3 368 Lt neturtinę žalą ieškovui A. N., iš kurių: 2 968 Lt privalo atlyginti I. M., 400 Lt, esančius Šakių rajono apylinkės teismo sąskaitoje, pervesti į A. N. nurodytą sąskaitą neturtinei žalai padengti. Gražinti Šakių rajono apylinkės teismo sąskaitoje esančius 100 Lt šias lėšas įmokėjusiai I. M.. Priteisė iš atsakovo Ergo Insurance SE ir atsakovės I. M. po 39,86 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant šioje byloje kilusius klausimus būtina vadovautis tiek Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, tiek ir CK normomis. Vadovaudamasis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., 14 str., 16 str. nuostatomis pažymėjo, kad įstatymas draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą riboja tik draudimo išmokų dydžiu ir CK nuostatomis, kad sveikatos sužalojimo atveju įtvirtinama visiško žalos atlyginimo principas, o nuostolius sudaro ir negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, darė išvadą, kad draudikas ieškovui privalo atlyginti visą dėl sveikatos sužalojimo patirtą turtinę žalą, tame tarpe ir dėl sveikatos sužalojimo ieškovo negautas pajamas. Teismas pripažino, kad atsakovo nurodytos išlaidos yra susijusius su eismo įvykio pasekmėmis ir įsigyti vaistai skirti eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams gydyti. Teismas laikė akivaizdžia aplinkybe, kad ieškovas patyrė išlaidų kurui vykstant pas gydytojus. Pažymėjo, kad nurodytos vaistų ir kuro išlaidos yra atlygintos draudimo bendrovės (nors sumos nežymiai skiriasi), dėl ko ir pats ieškovas pretenzijų nereiškia. Teismas sprendė, kad 63,64 Lt dokumentų kopijavimo išlaidos nepriteistinos, kadangi ieškovas nepaaiškino, kokius dokumentus kopijavo, nenurodė, kaip šių dokumentų kopijų darymas susijęs su eismo įvykiu, todėl teismas laikė šių išlaidų pagrįstumo neįrodžius. Dėl negautų pajamų teismas pažymėjo, kad pareigūnų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos ir A. N. 2011 m. sausio 7 d. buvo apskaičiuota 11 789,71 Lt dydžio draudimo suma, kuri 2012 m. liepos 13 d. buvo jam išmokėta. Teismas darė išvadą, kad A. N. apskaičiuota ir išmokėta išmoka prilygintina socialiniam draudimui, kuris kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Privalomuoju socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiami asmens turtiniai interesai ir, įstatyme nustatytais atvejais, kompensuojami turtiniai asmens praradimai. Teismas vadovavosi CK 6.290 str. 1 d., kad į atlygintinos žalos dydį yra įskaitomos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais. Teismas pažymėjo, kad prašoma priteisti neatlyginta turtinė žala (negautos pajamos) yra 2 861 Lt , o išmokėta draudimo suma žymiai viršija prašomą priteisti turtinę žalą, todėl konstatavo, jog, įskaičius išmokėtą draudimo išmoką, laikytina, jog turtinė žala ieškovui yra atlyginta, todėl ieškinys šioje dalyje atmestas. Teismas pažymėjo, kad, laikant policijos pareigūnams išmokėtas draudimo išmokas socialiniu draudimu, atitinkamai pagal analogiją taikytinas nurodytas išaiškinimas, jog šis draudimas neapima neturtinės žalos atlyginimo. Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad sprendžiant apie ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl atsakovės I. M. kaltės buvo nesunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata, dėl sužalojimo jis patyrė fizinį skausmą, ilgai gydėsi, gydymosi laikotarpiu pakito jo gyvenimo būdas, ieškovas išgyveno dvasines kančias. Teismas atsižvelgė, kad žala padaryta asmens sveikatai, kuri yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Teismas pažymėjo nustatytas aplinkybes, kad ieškovui po eismo įvykio nustatyti gilūs odos nubrozdinimai, muštinės žaizdos viršugalvyje, kaktoje, kairiame žaste, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose – antakyje – skruoste, čiurnų sąnariuose, nugaroje su odos nubrozdinimu, kairio viršutinio žandikaulio 2 danties defektas, skeveldrinis kairės mentės ir kairio žastikaulio lūžimai, sveikata sutrikdyta nesunkiai. Ieškovas buvo gydomas nuo 2010-08-08 iki 2011-02-01, jam atlikta žastikaulio operacija, po to reikės operuoti dar kartą ir išimti metalines konstrukcijas. Šiuo metu kairę alkūnę sulenkia 90 laipsnių, judesių amplitudės iš kairio peties ribotas atvedimas. Ieškovo patirti sužalojimai dar gydomi iki šiol, ieškovas dar jaučia eismo įvykio pasekmes savo sveikatai, dėl to ieškovo susirūpinimas ateitimi yra pagrįstas. Teismas nurodė, kad dar vienas iš žalos dydžio parinkimo kriterijų yra žalą padariusio asmens kaltė. Atsakovė pripažinta kalta padariusi neatsargų nusikaltimą, ji sąmoningai nesiekė sukelti ieškovui dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Nustatydamas neatlygintinos neturtinės žalos dydį teismas įvertino atsakovės finansinę padėtį – jauno amžiaus, šiuo metu studijuoja, yra išlaikoma mamos, savo pajamų neturi, tačiau sprendė, kad šiuo metu atsakovės I. M. pajamų neturėjimas yra laikino pobūdžio, ji yra jauna ir darbinga, todėl baigusi studijas turės visas galimybes dirbti ir gauti pajamų. Teismas, vertindamas ne tik padaryto kūno sužalojimo sunkumą, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ilgą laiką gydėsi, jam buvo atliktos kelios operacijos, eismo įvykio metu padarytų sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol (apriboti judesiai kaire ranka), todėl mano, jog teisinga neturtinės žalos suma laikytina 12 000 Lt. Teismas laiko, kad nustatyta neturtinė žala, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą neatsargia nusikalstama veika, neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. 12 000 Lt piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistosios turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį. Teismas vertino aplinkybę, kad draudikas yra atlyginęs 3 600 Lt, taigi likusi neatlyginta dalis yra 8 400 Lt. Draudiko neturtinės žalos atlyginimo ribos yra 2 500 Eur (8 632 Lt), taigi sprendė, kad iš atsakovo Ergo Insurance SE priteistina – 5 032 Lt, o likusi nepadengta 3 368 Lt neturtinės žalos dalis priteistina iš atsakovės I. M.. Teismas pažymėjo, kad atsakovės I. M. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu į Šakių rajono apylinkės teismo sąskaitą pervesta 400 Lt suma po sprendimo įsiteisėjimo pervestina ieškovui A. N. į jo nurodytą sąskaitą, atitinkamai sumažinant priteistiną žalos dydį iki 2 968 Lt, o pravestą 100 Lt sumą V. Č. žalai atlyginti, grąžintina atsakovei. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas vadovavosi CPK 83 str. 1 d. 4 p. ir 93 str. 1 d. nuostatomis. Sprendė, nors ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau laikė, jog ieškinys priimtas būtent ieškovo naudai, nes nurodomi reikalavimai buvo pagrįsti, sprendimu tik sumažinta prašoma priteisti žalos suma, todėl teismas laikė, jog atsakovės turėtų išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai:

Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti šioje byloje 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo iš I. M. ir priteisti iš jos ieškovo naudai iš viso 400 Lt. Prašė priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 1-5).

Motyvuose nurodė:

Nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės (apeliantės) priteista 2 968 Lt bei nepaskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Byloje nėra visiškai jokių duomenų apie būsimas ieškovui būtinas ar paskirtas operacijas bei reabilitacijos procedūras. Neaišku, iš ko ieškovas kildino savo nerimą, plačiai aptartą teismo sprendime, ir jame pripažintą kaip didinantį priteistinos neturtinės žalos sumą. Posėdžio metu ieškovas nurodė, kad išėjo iš darbo ne dėl eismo įvykio ar pablogėjusios sveikatos būklės – „mano išėjimas iš darbo nieko bendra neturi su šiuo įvykiu“. Ieškovas eismo įvykio metu ir iki vėlesnio išėjimo iš darbo buvo policijos pareigūnas, t. y. tam, kad vėl grįžti į tarnybą bei pradėti eiti pareigas, turėjo būti geros sveikatos būklės ir praeiti medicininę apžiūrą, galėti atlikti kitas sunkias policijos pareigūno užduotis. Ieškovui pripažinus, kad jo išėjimas iš darbo nesusijęs su įvykiu, dėl kurio buvo sutrikdyta ieškovo sveikata, konstatuotina, kad po įvykio ieškovas pasveiko ir, grįžęs į policijos pareigūno tarnybą, iš jo išėjo dėl nesutarimų su vadovybe arba dėl vėliau padarytų pažeidimų. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kokiu pagrindu ieškovas buvo atleistas iš tarnybos, dėl to teismo įsitikinimas dėl ieškovo „nerimo“ dėl būsimų operacijų, reabilitacijos bei kitų neigiamų neturtinių padarinių ateityje, taip pat gydymo būtinybės, turėjo atsirasti ir įrodymai turėjo būti vertinami vadovaujantis ne ieškovo neįrodytais teiginiais, bet įrodymų tikėtinumo taisykle. Teismas nepagrįstai nesutiko tirti aplinkybės, kad ieškovas 2011-09-08 buvo nušalintas nuo pareigų dėl galimo kyšio reikalavimo. Po įvykio ieškovas grįžo į tarnybą policijoje, jo metu ir toliau turėjo sveikatos pasą ir buvo darbingas, nes priešingų duomenų į bylą nepateikta, o šios teisės normos galiojimas turėjo lemti teismo įsitikinimą, kad ieškovui nebuvo pagrindo jokiam nerimui dėl ateityje būsiančių, su eismo įvykiu susijusių, sveikatos būklės pablogėjimų.Teismas, vertindamas apeliantės finansinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad pažymoje apie studijas aiškiai nurodoma, kad numatomas studijų baigimo laikas – 2014 m. sausio mėnuo, atsakovė yra nefinansuojamų bakalauro studijų III kurso studentė. Tokia išvada apie ateityje galbūt pagerėsiančią finansinę būklę nėra galima, tai yra tik prielaidos ateičiai, kurios nežinia ar pasitvirtins. CK 6.282 str. 3 d. įpareigoja atsižvelgti į esamą turtinę padėtį, o ne į galimai būsimą padėtį. Tai, kad žalą padariusio asmens studijos baigsis, savaime nereiškia, kad atsakovės turtinė padėtis pagerės, nes studijų pabaiga negarantuoja tokių pasekmių.Teismas, nustatydamas 12 000 Lt atsakomybės dėl neturtinės žalos ribas, turėjo aiškiai motyvuoti, kodėl siekia pakeisti teismų praktikoje nusistovėjusias ribas, kokių nestandartinių aplinkybių yra nustatyta šioje byloje lyginanti su bylomis, kuriose priteistas 10 000 Lt ar mažesnis neturtinės žalos atlyginimas. Tokios analizės sprendime nėra, o tai pažeidžia CPK 4 str. nuostatas bei Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarime dėl vienodos teismų praktikos formavimo ir laikymosi pateiktus išaiškinimus. Ieškovo sveikatos būklė ir patirti sužalojimai nėra analogiški teismų praktikoje, sprendimu priteista didesnė pinigų suma nei kitose bylose nukentėjusiesiems. 1900 Lt išlaidų priteisimo klausimas buvo išspręstas neteisingai ir neteisėtai, dėl to sprendimas šioje dalyje keistinas. Ieškinys 2 861,04 Lt turtinės žalos priteisimo dalyje buvo pareikštas nepagrįstai ir nesąžiningai, nes CK 6.290 str. 1 d. aiškiai nustato, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Ieškovas laikytinas žinojusiu apie šią teisės normą, gavusiu minėtas išmokas dar iki patikslinto ieškinio pateikimo, tačiau, nepaisant to, vis tiek palaikė šį ieškinį visoje apimtyje.

Ieškovas A. N. prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-25-876/2013 palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 22-24).

Motyvuose nurodė:

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai nesudaro teisinio pagrindo Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-876/2013 panaikinimui. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į CK 6.250 str. pateiktą neturtinės žalos apibrėžimą bei jos nustatymo kriterijus, į susiformavusią teismų praktiką, nustatė abiejų pusių interesų pusiausvyrą išlaikantį neturtinės žalos dydį. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl ieškovo atleidimo iš vidaus tarnybos yra teisiškai nereikšmingi, neturintys nieko bendro su nagrinėjama byla dėl žalos atlyginimo, nes, į nukentėjusiojo socialinį ir visuomeninį statusą nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti atsižvelgiama.Nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, privalo vertinti tik esamą žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į žalą padariusio asmens turtinę padėtį būtent tuo momentu, tačiau ir į tai, kaip ta turtinė padėtis ateityje gali pasikeisti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuota, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti nukentėjusių asmenų ir jų artimųjų dvasiniai išgyvenimai teismo įvertinti atitinkama pinigų suma

Atsiliepimas

Atsakovė Ergo Insurance SE atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad teismų praktikoje neturtinės žalos dydis paprastai priteisiamas nuo 2 000-10 000 Lt, todėl teismas turėjo aiškiai nurodyti faktines aplinkybes, susijusias su neturtinės žalos kompensacijos nustatymu, kurios leido teismui nukrypti nuo teismų praktikos. Sutiko su apeliacinio skundo argumentais toje dalyje, kur keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas galėjo nepaisyti CPK 93 str. 2 d. numatytos bendros taisyklės, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų ar atmestų reikalavimų daliai. Atmetus 75 procentus ieškovo reikalavimų, atitinkamai turėjo būti paskirstomos ir šalių bylinėjimosi išlaidos (t. 2, b. l. 20-21).

Trečiasis asmuo Tauragės apskrities VPK atsiliepimu nesutinka, kad būtų pakeistas Šakių rajono apylinkės teismo priimtas sprendimas. Nurodė, kad teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (t. 2, b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinio skundo esmė – neturtinės žalos dydžio nustatymas, dėl eismo įvykio metu padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad <...> teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties, nustatydami neturtinės žalos dydį, teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydžio nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013; kt.).

Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas; atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013).

Nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 8 d. apie 18 val. eismo įvykio metu ieškovui A. N. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra jam buvo padaryti gilūs odos nubrozdinimai ir muštinės žaizdos viršugalvyje, kaktoje, kairiame žąste, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose – antakyje – skruoste, čiurnų sąnariuose, nugaroje su odos nubrozdinimu, kairio viršutinio žandikaulio 2 danties defektas, skeveldrinis kairės mentės ir kairio žastikaulio lūžimai. Nuo 2010-08-08 iki 2011-02-01 ieškovas turėjo nedarbingumo pažymėjimą, dėl eismo įvykio metu patirtų traumų taikyta reabilitacija. Iš 2013 m. vasario 12 d. medicininių dokumentų išrašų matyti, kad dėl patirtų sužalojimų dar yra reikalinga reabilitacija (judesiai per peties sąnarį, alkūnės sąnarį riboti, stebima žasto raumens atrofija, kairės plaštakos jėga silpnoka (t. 1, b. l. 121)). Ieškovui yra atlyginta turtinė žala (išmokėta 11 789,71 Lt draudiminė išmoka ir 502,07 Lt išmokėjo draudimo bendrovė už medikamentus ir kelionės išlaidas). Neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nustatė - 12 000 Lt sumą, kurios dalį, savo įsipareigojimų ribose (8 632 Lt) turi atlyginti draudimo bendrovė (atsakovas Ergo Insurance SE), o likusią dalį (3 368 Lt) turi atlyginti apeliantė I. M.. Apeliantė yra pervedusi 400 Lt ieškovui žalai atlyginti (pinigai yra Šakių rajono apylinkės teismo sąskaitoje), mano, jog pakankama suma neturtinei žalai atlyginti yra 9 032 Lt (8 632 + 400), todėl prašo priteistiną iš jos neturtinę žalą sumažinti iki 400 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad nustatytas 12 000 Lt neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir formuojamą teismų praktiką, yra per didelis.

Teismų praktikoje priteistinas neturtinės žalos dydis analogiškose bylose yra nuo 500 Lt iki 10 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-215/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-280/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-548/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-239/2013), todėl teismas, tam, kad būtų užtikrinti lygiateisiškumo, apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principai, priteisdamas neturtinę žalą privalo atsižvelgti į šią teisminę praktiką. Kaip jau minėta, prašomas priteisti neturtinės žalos dydžio nustatymas yra priskirtas teismui, todėl teismas, esant byloje nustatytoms ypatingoms faktinėms aplinkybėms, gali priteisti ir didesnę neturtinę žalą, negu paprastai teisminėje praktikoje nustatyta maksimali riba. Tačiau, nagrinėjamu atveju, nėra nustatyta jokių ypatingų (išskirtinių) aplinkybių (ieškovas nenurodė tokių aplinkybių ir nepateikė tam įrodymų), dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo teisminės praktikos, priteisiant neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 12 000 Lt neturtinę žalą, atsižvelgė į tai, kad ieškovas ilgą laiką gydėsi, jam buvo atliktos kelios operacijos, kad jis jaučia sužalojimų pasekmes iki šiol, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas priteisti didesnę, negu paprastai, neturtinę žalą. Šios aplinkybės vertintinos, kaip reikšmingos, nustatant pakankamai didelę, atsižvelgiant į teisminę praktiką, neturtinę žalą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tokias aplinkybes, kaip: 1)žala padaryta dėl neatsargumo, 2) stacionare ieškovas gydėsi neilgą laiką, 3) yra darbingas ir dirba, 4) ieškovui padaryta nežymi turtinė žala, kuri yra visiškai atlyginta, 5) apeliantė yra studentė, neturinti savo pajamų, - kurios leidžia spręsti, kad, priteisus 12 000 Lt neturtinę žalą, be kitų, būtų pažeistas ir proporcingumo principas. Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovui nustatytina neturtinė žala - 9 032 Lt (8 632 Lt iš draudimo bendrovės+ 400 Lt iš apeliantės).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos, nustatant neturtinės žalos dydį dėl eismo įvykio metu padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, netinkamai taikė materialinės teisės (CK 6.250 str.) ir procesinės teisės (CPK 185 str.) normas, todėl sprendimas keistinas, sumažinant iš atsakovės I. M. priteistą neturtinę žalą iki 400 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylinėjimosi išlaidos.

Apeliantė prašo priteisti iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas: 1 900 Lt išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba pirmosios instancijos teisme, 1 200 Lt išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba apeliacinės instancijos teisme ir 89 Lt sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Apeliacinį skundą patenkinus, laikytina, kad ieškovo ieškinys apeliantės dalyje yra atmestas (pažymėtina, kad 400 Lt, kaip žalos atlyginimą, apeliantė buvo įmokėjusi dar nagrinėjant baudžiamąją bylą, t. y. šioje dalyje ginčo nebuvo), todėl iš ieškovo apeliantei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 98 str.). Tačiau pirmosios instancijos teisme apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo A. N. priteistinos tik 850 Lt sumoje, nes jos susidarė dėl ieškovo A. N. ir dėl ieškovo V. Č. pareikštų ieškinių, jos buvo sumokėtos advokatui iki 2013 m. sausio 21 d. nutarties palikti V. Č. ieškinį nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės turėtas ir prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 200 Lt), apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumą (byla nesudėtinga), advokato darbo ir laiko sąnaudas (advokatas surašė apeliacinį skundą) sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato teisinę pagalbą mažintinos iki 500 Lt. Taigi, iš viso apeliantei iš ieškovo A. N. priteistina 1 439 Lt (850 + 500 + 89) bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti iš atsakovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą neturtinę žalą ieškovui A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iki 400 Lt (keturių šimtų litų).

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš ieškovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 439 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas Evaldas Burzdikas