- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- e2-15953-819/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- S. G., A. G.
- Atsakovas
- A. D.
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. ir S. G. ieškinį atsakovams A. D. ir A. D. dėl sumokėto avanso grąžinimo ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai pateiktu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų ieškovų naudai 3 400 Eur negrąžinto avanso, 2 505 Eur delspinigių, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovai nurodo, kad 2013 m. kovo 29 d. ieškovai su atsakovais sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią sutarė iš atsakovų nupirkti (duomenys neskelbtini) gyvenamosios paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 15 000 Eur. 2017 m. birželio 20 d. ieškovai su atsakovais sudarė naują preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuri pakeitė 2013 m. kovo 29 d. sudarytąją. Šia sutartimi atsakovai sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, įrengti kelio pagrindą, kartu su AB ESO sumontuoti ir pajungti apskaitos dėžę įsipareigojo iki 2017 m. liepos 15 d. Pagal preliminariąsias sutartis ieškovas atsakovams 2017 m. kovo 29 d. sumokėjo 2 000 Eur, 2017 m. balandžio 7 d. – 5 500 Eur, iš viso – 7 500 Eur. Ieškovai, rengdamiesi pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, kreipėsi į MB „Baltijos inžinieriniai sprendimai“ ir sudarė projektavimo darbų sutartį, kreipėsi ir užsakė žemės sklypo topografinę nuotrauką, užsakė ir atliko 270 Eur vertės žemės sklypo geologinius tyrimus. Pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties terminui einant į pabaigą atsakovai su ieškovais nesusisiekė, jiems paskambinus išsisukinėdavo nuo konkretaus situacijos ir darbų atlikimo apibūdinimo, tvirtindavo, kad viskas bus sutvarkyta, todėl ieškovai laukė, kol atsakovai praneš, kada jiems atvykti į 30 notarų biurą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Galiausiai atsakovai apskritai nustojo atsiliepti į skambučius, nesuorganizavo pagrindinės žemės sklypo sutarties sudarymo notaro biure, todėl ieškovai 2017 m. liepos 29 d. nuvyko apžiūrėti žemės sklypo, kurį ketino pirkti. Tapo akivaizdu, kad kelio pagrindas prie žemės sklypo nesuformuotas, nesumontuota ir nepajungta elektros apskaitos dėžė. Ieškovai suprato buvę suklaidinti ir, nors preliminarioji sutartis buvo pasibaigusi, papildomai 2017 m. liepos 29 d. elektroniniu laišku informavo atsakovus nutraukiantys preliminariąją sutartį dėl to, kad atsakovai savo įsipareigojimų neįvykdė, prašė grąžinti jų sumokėtas pinigines lėšas ir atlyginti nuostolius, kuriuos ieškovai patyrė rengdamiesi sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. 2017 m. rugsėjo 14 d. atsakovas grąžino ieškovui 4 100 Eur, tačiau likusios sumos geruoju grąžinti nesutinka.
Ieškovai ieškinyje atkreipia dėmesį, kad pasirašydami preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį atsakovai patvirtino, kad nėra jokių atidėliotinų poreikių, lemiančių sutarties sudarymą, todėl ieškovai pagrįstai suprato, kad atsakovai laiku baigs įrengti kelio pagrindą. Kelio pagrindui įrengti atsakovai turėjo pakankamai laiko, todėl jų nurodoma aplinkybė, kad jį įrengti sukliudė lietus, kuris Vilniaus rajone buvo fiksuojamas tik birželio mėnesio trečiąją dekadą ir nevienodai stiprus skirtingose Vilniaus rajono vietose, nešalina jų atsakomybės dėl prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Be to, preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai įsipareigojo nuimti įkeitimą iki 2017 m. liepos 15 d. Tačiau nei 2017 m. liepos 15 d., nei vėliau, įkeitimas nuimtas nebuvo, tik vėliau ieškovams apskritai tapo žinoma, kad žemės sklypas yra įkeistas du kartus. Tik vėliau ieškovams tapo žinoma ir tai, kad preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje klaidingai buvo nurodytas ir žemės sklypo plotas bei unikalus numeris (nurodytas - (duomenys neskelbtini) arų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o VĮ Registrų centre registruotas – (duomenys neskelbtini) arų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kas liudija, jog atsakovai mėgino ieškovams parduoti neegzistuojantį, nesuformuotą žemės sklypą.
Taip pat ieškinyje ieškovai reiškia reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, kurį grindžia preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje įtvirtinta sąlyga, kad šalis, pradelsusi įvykdyti šioje sutartyje numatytus įsipareigojimus laiku, už kiekvieną pradelstą dieną moka kitai šaliai 0,2 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo likusios nesumokėtos nekilnojamojo turto vertės. Šiuos delspinigius ieškovai skaičiuoja už 167 dienas (nuo 2017 m. liepos 16 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d.) nuo 7 500 Eur sumos.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą byloje, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2017 m. birželio 12 d. buvo pasirašyta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuri 2017 m. birželio 20 d. buvo abiejų šalių pakeista. Joje buvo numatyta, kad bus parduotas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios, namų valdos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta ir nekilnojamasis turtas perleistas iki 2017 m. liepos 15 d. Be to, sutartimi atsakovai įsipareigojo iki 2017 m. liepos 15 d. suformuoti kelio pagrindą. Šis terminas buvo itin trumpas, o 2017 m. vasarą nepaprastai daug lijo, kas sutrukdė įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą sulygtu terminu – parduodamą žemės sklypą užliejo vanduo, į jį ne tik įvažiuoti su technika, bet ir įeiti kurį laiką nebuvo įmanoma. Todėl šis įsipareigojimas atsakovų nebuvo pilnai įvykdytas dėl force majoure aplinkybių. Atsakovai paaiškina, kad likus savaitei iki 2017 m. liepos 15 d. jie buvo susitikę su ieškovais prie žemės sklypo. Jie pasakė išvažiuojantys ir 2017 m. liepos 15 d. nebūsiantys vietoje, negalėsiantys eiti pas notarą pasirašyti pagrindinės sutarties. Taigi, jie patys neįvykdė preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties. Pažymi, kad tariantis dėl sklypo pardavimo, ieškovai teigė atsakovams, kad jie namą sklype statys tik 2018 m. pavasarį, todėl kelio pagrindo išlyginimo darbų pavėlavimas neturėjo esminės reikšmės organizuojant statybas. Būtent dėl to atsakovai neskubino įvykių ir ieškovų neieškojo pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui jų nesant vietoje. 2017 m. liepos 29 d. atsakovai gavo elektroninį laišką iš ieškovės, kuriame ji nurodė nutraukianti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį dėl to, kad iki 2017 m. liepos 15 d. žemės sklypas turėjo būti perrašytas jų nuosavybėn, o prabėgus dviem savaitėms nėra nei kelio pagrindo, nei elektros. Atsakovai sutinka, kad tuo metu nebuvo pilnai įrengtas kelias (jis buvo, tik nebuvo išlygintas), tačiau nesutinka dėl elektros įrengimo, nes jai įrengti sutartimi terminas nebuvo nustatytas, atsakovai nebuvo įsipareigoję įrengti jokio vandens gręžinio. Todėl atsakovai mano, kad sutartį pažeidė ieškovai, nepakankamai bendradarbiaudami su atsakovais.
Atsiliepime atsakovai taip pat nurodo, kad ieškovai buvo informuoti apie žemės sklypo įkeitimą, kas tiesiogiai nurodyta preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje. Forminant sklypo pirkimą-pardavimą būtų reikėję tik, kad ieškovai pervestų pinigus į AB Swedbank nurodytą sąskaitą ir įkeitimas būtų nuimtas, nes likusi įkeitimo suma buvo 6 600 Eur, o už sklypą ieškovai turėjo sumokėti dar 7 500 Eur. Kitas įkeitimas taip pat būtų nuimtas, nes buvo įkeistas visas 83 arų sklypas, o jį buvo numatyta pagal detalųjį planą padalinti į keturis sklypus, iš kurių trijų būtų pakakę užtikrinti likusią negrąžintą 17 000 Eur sumą. Atsakovai taip pat nurodo, kad preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovams buvo parodytos paruoštos registruoti Nacionalinėje žemės tarnyboje bylos. Būtent iš jų buvo paimtas žemės sklypo plotas ir unikalus Nr. Kad ieškovams tai buvo žinoma, liudija preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 5.3 punktas.
Taip pat atsiliepime atsakovai nurodo sulygę su ieškovais, kad pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui atsisakius sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ne dėl pardavėjo kaltės, pirkėjas netenka sumokėto 2 000 Eur avanso, o šalys pripažįsta, jog minėta suma laikoma minimalia, neginčijama pardavėjo patirtų nuostolių suma, kurią pirkėjas turi kompensuoti pardavėjui dėl sutarties nesilaikymo, patirtų nuostolių, nereikalaujant nuostolių dydį patvirtinančių dokumentų. Todėl atsakovams nesuprantama, kodėl ieškovai į grąžintiną sumą įskaičiuoja ir 2 000 Eur sumą. Taip pat atsakovams nesuprantama kokiu pagrindu ieškovai prašo priteisti delspinigius: sutartyje nenumatyta pareiga grąžinti avansą; ieškovai patys nutraukė sutartį; ieškovai pripažįsta, kad 4 100 Eur jiems buvo grąžinti, tačiau ir nuo šios sumos skaičiuoja delspinigius; pagal teismų praktiką už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną delspinigiai turėtų būti skaičiuojami ne 0,2 procento, bet 0,02 procento.
Šalies argumentai
Ieškovė, ieškovų atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Jų pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.
Atsiliepimas
Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Jo pasisakymai taip pat fiksuoti teismo posėdžio protokole.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2017 m. kovo 29 d. ieškovai ir atsakovai sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (e.b.l. 15-17). Šia sutartimi atsakovai įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 15 d. parduoti ieškovams nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 2), esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovai įsipareigojo šį turtą įsigyti savo nuosavybėn ir už jį atsiskaityti su atsakovais šioje ir pagrindinėje sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka (2017 m. kovo 29 d. sutarties 1.1, 3.2, 4.1, 4.4 p.). Šalių sutarimu turto kaina buvo nustatyta 15 000 Eur, kurią ieškovai įsipareigojo sumokėti atsakovams tokia tvarka: 2 000 Eur sutarties pasirašymo dieną, 5 500 Eur iki 2017 m. balandžio 7 d. į atsakovų nurodytą sąskaitą, o likusią 7 500 Eur sumą – notarinės sutarties pasirašymo momentu pavedimu ar grynais (2017 m. kovo 29 d. sutarties 2.1, 2.3.1-2.3.3 p.). Byloje nekilo ginčo, kad ieškovai jiems kylančią pareigą sumokėti avansą už ketinamą pirkti turtą įvykdė, sumokėdami atsakovams 2 000 Eur 2017 m. kovo 29 d., o 5 500 Eur 2017 m. balandžio 7 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 187 straipsnis, e.b.l. 28-29, 61-64). Sutartimi atsakovai taip pat įsipareigojo iki 2017 m. liepos 15 d. suformuoti kelio pagrindą į žemės sklypą, pagal galimybes iki 2017 m. liepos 15 d. suorganizuoti, kad AB ESO sklypo gale sumontuotų apskaitos dėžę (2017 m. kovo 29 d. sutarties 4.2, 4.3 p.).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad 2017 m. kovo 29 d. ieškovams ir atsakovams sudarant preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, nekilnojamojo turto registre šioje sutartyje nurodytas nekilnojamojo turto objektas – (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo registruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas. Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (e.b.l. 9-11), kurio padalinimo galimybė į keturis gyvenamosios paskirties žemės sklypus buvo numatyta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 323 „(Duomenys neskelbtini)“ (e.b.l. 110-111). Šiuo įsakymu patvirtintame detaliajame plane, kaip ir nurodė atsakovai, yra minimas 2017 m. kovo 29 d. preliminariojoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas sklypas Nr. 2, kurio plotas (duomenys neskelbtini), paskirtis: kitos paskirties žemė – gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1). Įvertinus šią aplinkybę, taip pat atsakovo, ieškovės paaiškinimus, jog su šiuo detaliuoju planu ieškovai buvo supažindinti prieš pasirašant preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (tą patvirtina ir ieškovės į bylą pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu, b.l. 30, 37), konstatuotina, kad ieškovai suprato sudarantys susitarimą dėl sklypo Nr. 2, nurodyto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 323 patvirtintame detaliajame plane. Šią aplinkybę patvirtina ir kitos 2017 m. kovo 29 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos, numatančios atsakovų įsipareigojimą kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl kadastrinio numerio sklypui Nr. 2 suteikimo ir atsakomybės atsakovams netaikymo tuo atveju, jeigu dokumentų atsakovams iki 2017 m. liepos 15 d. nepateikia Nacionalinė žemės tarnyba ar VĮ Registrų centras (2017 m. kovo 29 d. sutarties 3.2, 5.3 p.). Iš 2017 m. kovo 29 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties turinio taip pat nustatyta, kad ieškovai buvo atsakovų informuoti apie tai, kad žemės sklypas yra įkeistas (2017 m. kovo 29 d. sutarties 6.3.1 p., e.b.l. 9-11).
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad 2017 m. birželio 20 d. šalys pasirašė dar vieną preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis, e.b.l. 61-64). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šios sutarties pasirašymas buvo sąlygotas to, kad ieškovai pageidavo, jog sutartyje būtų įtvirtina aplinkybė, kad ieškovai atsakovams pagal 2017 m. kovo 29 d. sudarytą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį sumokėjo 2 000 Eur avansą grynais pinigais, o kitos sąlygos Sutartyje iš esmės nekito. Iš 2017 m. birželio 20 d. ieškovų ir atsakovų pasirašytos preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties turinio nustatyta, kad šia Sutartimi iš tikrųjų buvo keistas ieškovės nurodytas 2.3.1 punktas, pažymint, kad 2 000 Eur avansą atsakovai iš ieškovų gavo grynais pinigais, sudarant ankstesnę preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuri bus laikoma negaliojančia po to, kai abiejų šalių susitarimu bus pasirašyta ši preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat šia Sutartimi buvo koreguoti ir kiti sutarčių punktai, tačiau atsakovų įsipareigojimas ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 15 d. parduoti ieškovams nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 2), esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovų įsipareigojimas šį turtą įsigyti savo nuosavybėn ir už jį atsiskaityti su atsakovais šioje ir pagrindinėje sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka iš esmės liko nepakitę (Sutarties 1.1, 3.2, 4.1, 4.5 p.). Pažymėtina, kad Sutartimi nebuvo koreguotas atsakovų įsipareigojimas iki 2017 m. liepos 15 d. suformuoti kelio pagrindą į žemės sklypą (Sutarties 4.3 p.), tačiau buvo koreguotas įsipareigojimas suorganizuoti, kad AB ESO sklypo gale sumontuotų apskaitos dėžę, nurodant, kad atsakovai įsipareigoja, nenumatant šio įsipareigojimo įvykdymo termino, Sutartyje minimo sklypo pakraštyje kartu su AB ESO sumontuoti ir pajungti apskaitos dėžę tam, kad elektros komunikacijos būtų teikiamos minimame žemės sklype (Sutarties 4.4 p.). Nors ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad šalių sutarimu šis terminas nekito, jis liko iki 2017 m. liepos 15 d., o buvo neįrašytas į Sutartį dėl klaidos – ieškovei perrašant tekstą ranka, byloje surinkti įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina. Iš Sutarties matyti, kad šis punktas buvo koreguotas iš esmės, juo įtvirtinant ne atsakovų įsipareigojimą suorganizuoti, o jų įsipareigojimą sumontuoti ir pajungti apskaitos dėžę, kartu nenumatant tokio įsipareigojimo įvykdymo termino (CPK 185 straipsnis, CK 6.193 straipsnio 1, 2, 5 dalys).
Iš ieškovų paaiškinimų, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (e.b.l. 12-14) nustatyta, kad atsakovai iki 2017 m. liepos 15 d. neįvykdė jiems kylančio įsipareigojimo suformuoti kelio pagrindą į žemės sklypą. Šios aplinkybės neneigė ir atsakovai, teigdami, kad šios pareigos neįvykdymą lėmė force majore aplinkybės – Vilniaus rajone iškritęs neįprastai didelis kritulių kiekis šiuo laikotarpiu. Tačiau atsakovai nepateikė į bylą iš esmės jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad įsipareigojimo įrengti kelio pagrindą į žemės sklypą iki 2017 m. liepos 15 d. neįvykdymą, lėmė būtent force majore aplinkybės – aplinkybės, kurių atsakovai negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad jos egzistavo šio įsipareigojimo galiojimo laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2017 m. liepos 15 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1, 2 dalys). Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje buvo paskelbta tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 781 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, o pagal viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją ji buvo sąlygota vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje iškritusio kritulių kiekio šiaurės rytų Lietuvoje ir dalyje Žemaitijos, kuris tris-keturis kartus viršijo daugiametę normą (https://www.vz.lt/agroverslas/2017/10/04/vyriausybes-sprendimas-lietuvoje--ekstremali-situacija). Pagrįstas abejones, jog būtent force majore aplinkybės lėmė šios pareigos neįvykdymą, kelia ir tai, kad atsakovai apie jų atsiradimą ir įtaką įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymui nei iki 2017 m. liepos 15 d., nei po to Sutartyje nustatyta tvarka – raštu, nepranešė ieškovams, nors tokią pareigą turėjo pagal įstatymą (CK 6.212 straipsnio 3 dalis, Sutarties 6.4 p.). Priešingai, įpusėjus šio įsipareigojimo vykdymo terminui – 2017 m. birželio 20 d., pasirašydami Sutartį be pakeitimų šioje dalyje dar kartą patvirtino galintys tokį įsipareigojimą įvykdyti iki 2017 m. liepos 15 d. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat aplinkybes, kad iki 2017 m. liepos 15 d. ieškovai taip ir nebuvo pakviesti sudaryti pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, konstatuotina, kad 2017 m. liepos 15 d. Sutartis pasibaigė suėjus joje numatytam pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties terminui. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti sutartį pasibaigia.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovų nurodytos aplinkybės apie ieškovų nebuvimą Lietuvos Respublikoje 2017 m. liepos 15 d., kas, atsakovų teigimu, ir lėmė pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą Sutartyje nurodytu terminu, negali būti pagrindu padaryti kitokią išvadą apie Sutarties pabaigos momentą. Viena vertus, tokios aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais, o ieškovai jų buvimo bylos nagrinėjimo teisme metu nepripažino (CPK 178, 179, 185 straipsniai). Kita vertus, atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, liudijančių jų siekį ir galimybę parduoti Sutartyje nurodytą žemės sklypą ieškovams ne tik 2017 m. liepos 15 d., bet ir per protingą terminą po 2017 m. liepos 15 d. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino nei iki 2017 m. liepos 15 d., nei po to nekvietęs ieškovų į atsakovų pasirinktą 30-ąjį notarų biurą sudaryti pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (Sutarties 3.1 p.), nesiūlęs keisti Sutartyje numatytos pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datos (Sutarties 6.7 p.). Byloje surinkti įrodymai liudija ne tik tai, kad atsakovai neįrengė kelio į žemės sklypą iki 2017 m. liepos 15 d., taip pat iki 2017 m. rugsėjo 30 d. (e.b.l. 12-14), bet ir tai, kad iki šiol žemės sklypas nėra įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas Nekilnojamojo turto registre, jam iki šiol nėra nuimti įkeitimai (CPK 179 straipsnio 3 dalis, b.l. 114-134). Atsakovo paaiškinimai apie 2017 m. liepos 15 d. turėtą žodinį hipotekos kreditoriaus AB Swedbank sutikimą nuimti abu įkeitimus pagal Sutartį parduodamam žemės sklypui nepakankami tokiai aplinkybei nustatyti (CPK 178, 185 straipsniai). Tokios išvados apie Sutarties pabaigos momentą nepaneigia ir ta aplinkybė, kad 2017 m. liepos 29 d. elektroniniu laišku (e.b.l. 65, 37) ieškovė pareiškė nutraukianti 2017 m. birželio 20 d. su atsakovais sudarytą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Šis laiškas tik dar kartą patvirtina Sutarties pabaigos priežastį – Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su žemės sklypo parengimu pardavimui, iš atsakovų pusės neįvykdymą iki 2017 m. liepos 15 d.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo. Pagrindinis civilinių teisinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys). CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius, o CK 6.165 straipsnio 4 dalis, jeigu preliminarią sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). Nagrinėjamoje byloje ieškovai nereiškia reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, atsakovams pažeidus pareigą sąžiningai derėtis. Tokio reikalavimo byloje nereiškia ir atsakovai. Todėl plačiau šiame sprendime teismas nepasisako dėl byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su Sutarties pabaigos priežastimi, jų vertinimu, nes jos neturi esminės reikšmės pareikštam ieškiniui teisingai išnagrinėti.
Ieškovai byloje kelia ginčą dėl atsakovų pareigos grąžinti jiems avansą, sumokėtą pagal pasibaigusią Sutartį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kai preliminarioji sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). Ši įstatyminė nuostata šalių buvo įtvirtinta ir Sutarties 5.2 punkte. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad pasibaigus Sutarčiai atsakovai ieškovams grąžino tik 4 100 Eur avanso (e.b.l. 7), todėl ieškovų naudai iš atsakovų solidariai priteistina jų sumokėta, tačiau atsakovų negrąžinta likusi 3 400 Eur (7 500 Eur – 4 100 Eur) suma (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys).
Atsakovai atsiliepime nurodo atsikirtimą – argumentą, kad atsakovai, remdamiesi Sutarties 5.1 punktu, turi teisę negrąžinti ieškovams 2 000 Eur dydžio avanso, nes pareigos bendradarbiauti su atsakovais nevykdė ieškovai. Teismas šį atsakovų argumentą pripažįsta nepagrįstu. Sutarties 5.1 punktu šalys sulygo, kad pirkėjui atsisakius sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ne dėl pardavėjo kaltės, pirkėjas netenka sumokėto 2 000 Eur avanso; šalys pripažįsta, jog minėta suma laikoma minimalia, neginčijama pardavėjo patirtų nuostolių suma, kuria pirkėjas turi kompensuoti pardavėjui dėl sutarties nesilaikymo patirtus nuostolius, nereikalaujant nuostolių dydį patvirtinančių dokumentų. Viena vertus, atsakovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsisakė sudaryti ieškovai (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai, byloje nustatyta, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pasibaigė suėjus 2017 m. birželio 20 d. preliminariojoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje šalių sulygtam terminui ją sudaryti, nes iki šio termino atsakovai neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su žemės sklypo parengimu pardavimui. Kita vertus, į bylą nėra pateiktų jokių įrodymų, kad iki šios civilinės bylos iškėlimo atsakovai buvo pareiškę ieškovams įskaitantys reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo į priešpriešinį vienarūšį ieškovų reikalavimą atsakovams grąžinti jų sumokėtą avansą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1, 2 dalys), o toks pareiškimas iškėlus bylą teisme, tame tarpe atsiliepime, yra draudžiamas įstatymo (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovai prašo priteisti iš atsakovų solidariai taip pat 2 505 Eur netesybų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 16 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d., kurias grindžia Sutarties 5.5 punkte šalių sutarimu įtvirtinta nuostata. Sutarties 5.5 punktu šalys sulygo, kad šalis, pradelsusi įvykdyti šioje sutartyje numatytus šalių įsipareigojimus laiku, už kiekvieną pradelstą dieną moka kitai šaliai 0,2 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo likusios nesumokėtos nekilnojamojo turto vertės. Todėl remdamiesi šia Sutarties formuluote, dėl kurios, kaip ir delspinigių dydžio, šalys pagal ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus derėjosi ir ją suderino, ką pripažino ir atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu (e.b.l. 36-37), ieškovai pagrįstai atsakovui skaičiuoja 0,2 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos nekilnojamojo turto vertės – 7 500 Eur (Sutarties 2.3.3. p.). Esant aiškiam šalių sutarimui dėl delspinigių dydžio – 0,2 procento už dieną, teismas neturi pagrindo juos pripažinti aiškiai per dideliais (CK 6.156 straipsnio 1, 5 dalys, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.72 straipsnis). Kita vertus, įvertinus aplinkybę, kad šalių Sutartis 2017 m. liepos 15 d. pasibaigė, o didesniąją dalį prievolės atsakovai įvykdė, 2017 m. rugsėjo 14 d. sumokėdami ieškovams 4 100 Eur, teismas mano esant pagrindą šiuos delspinigius, priteistinus iš atsakovų ieškovams, proporcingai sumažinti iki 1 135,60 Eur sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
Ieškovai prašo iš atsakovų priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovai nevykdė ieškovų reikalavimo grąžinti avansą ir atlyginti jų patirtus nuostolius, todėl ieškovams iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4 535,60 Eur sumą. Įvertinus tai, kad ieškiniu buvo pareikštas didesnis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo nei reikalavimas, pareikštas pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (b.l. 1-2), 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 3 514,52 Eur sumą priteistinos nuo teismo įsakymo priėmimo dienos – 2018 m. sausio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 19), o 5 procentų metinės palūkanos už likusią priteistą 1 021,08 Eur sumą nuo ieškinio priėmimo dienos – 2018 m. balandžio 4 d. (e.b.l. 44) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnis).
Ieškovai byloje sumokėjo 219 Eur žyminio mokesčio, iš jo 50 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l. 5-6, e.b.l. 19). Tuo tarpu už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra lygus 133 Eur (CPK 80 straipsnio 1, 7 dalys). Todėl žyminio mokesčio permoka, likusi negrąžinta 2018 m. sausio 4 d. teismo nutartimi (b.l. 23), grąžintina ieškovams šiuo sprendimu – 26 Eur (219 Eur – 50 Eur – 133 Eur – 10 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Be to, ieškovai patyrė 170 Eur advokato padėjėjos pagalbos išlaidų už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą (b.l. 14-15), taip pat 800 Eur advokato pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme (e.b.l. 8, 43, 132-133). Kadangi ieškovų ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 76,81 procentai, priteistinos patirtos 102 Eur žyminio mokesčio už ieškinį išlaidos ir 745,06 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Žyminio mokesčio išlaidos už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovams neatlygintinos, nes ieškovų prašymas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi atmestas kaip nepagrįstas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, b.l. 21-22). Valstybė byloje patyrė 25,18 Eur pašto išlaidų, kurių dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai – 19,34 Eur, priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis. Likusi dalis pašto išlaidų – 5,84 Eur, iš ieškovų nepriteistina, nes ją padalinus lygiomis dalims ieškovams ji nesiekia minimalios valstybės naudai priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja
nutaria:
Ieškovų S. G. ir A. G. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai ieškovų S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 3 400 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai Eur) avanso, 1 135,60 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas trisdešimt penki Eur 60 ct) netesybų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3 514,52 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai keturiolika Eur 52 ct) sumos nuo 2018 m. sausio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 021,08 Eur (vienas tūkstantis dvidešimt vienas Eur 8 ct) sumos nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškovų ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovų S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovų A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 102 Eur (vienas šimtas du Eur) žyminio mokesčio ir 745,06 Eur (septyni šimtai keturiasdešimt penki Eur 6 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 423,53 Eur (keturi šimtai dvidešimt trys Eur 53 ct) iš kiekvieno atsakovo.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovų A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 19,34 Eur pašto išlaidų, t. y. po 9,67 Eur (devynis Eur 67 ct) iš kiekvieno atsakovo.
Grąžinti ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 26 Eur (dvidešimt šeši Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymu. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.