Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-873-280/2015

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. K. (P.)( pavardė iš P. pakeista į K. 2015-03-31) atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-4043-812/2015 pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovei L. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovės L. P. priešieškinį ieškovui I. P. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo, išvadą teikiančioms institucijoms Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio m. apylinkės teismas 2015-05-25 nutartimi ieškovo I. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, konstatavęs, kad nebuvo pagrindo ieškovui savavališkai pakeisti su motina nustatytą vaiko gyvenamąją vietą.

Ieškovas I. P. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337str. 1 d. 1 p.).

Šioje apeliacinėje byloje yra sprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, esant būtinybei užtikrinti įvardytus teisinius gėrius, turi teisę ir kartu pareigą peržengti atskirojo skundo ribas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.).

Sprendžiant nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, kaip ir kitus klausimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku, prioritetas ir esminė reikšmė turi būti teikiami nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Kasacinio teismo praktika byloja, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Visapusiškas šių juridinių faktų įvertinimas yra galimas tik atlikus išsamų teisminį tyrimą, tai yra išnagrinėjus bylą iš esmės, o, sprendžiant nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, yra atliekamas preliminarus nurodytų juridinių faktų vertinimas, nes teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžia bylos iš esmės (CPK 144 str. 1 dalis), todėl šioje proceso stadijoje neturi galimybės visapusiškai ištirti ir įvertinti, su kuriuo iš tėvų nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą bus geriausiai užtikrinti jo interesai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas I. P. ir L. (P.) K. yra nepilnamečio N. P., g. (duomenys neskelbtini), tėvai. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4433-223/2011 nutraukta šalių santuoka, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, N. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su L. (P.) K., I. P. įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui po 600 Lt išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, šalys susitarė dėl bendravimo su sūnumi tvarkos (b.l. 7-9).

Nepilnamečiui sūnui faktiškai gyvenant su tėvu nuo 2015-02-13, jį pilnai išlaikant, pareiškęs ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pas jį nustatymo, ieškovas I. P. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki kilusio ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išnagrinėjimo nustatyti nepilnamečio N. P. gyvenamąją vietą su ieškovu I. P., sustabdyti ieškovo prievolę mokėti sūnui N. P. išlaikymą po 173,77 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir priteisti sūnui N. P. laikinąjį išlaikymą iš atsakovės L. (P.) K., mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 150 Eur, paskirti ieškovą uzufrukto teise vaiko piniginių lėšų tvarkytoju iki bus iš esmės išnagrinėtas jos ieškinys dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių kilo po to, kai nepilnametis vaikas ieškovo ir atsakovės sutartu laiku 2015-02-13 nebuvo grąžintas ieškovei. Nuo to laiko šalių sūnus N. P. , kaip minėta, gyvena su tėvu I. P., nes ieškovo teigimu, sūnus nenorėjo grįžti gyventi pas motiną ir aiškiai išreiškė norą likti gyventi su tėvu I. P., pasakojo, kad motina L. (P.) K. vartoja alkoholį, pas ją dažnai lankosi vyrai, tuomet vaikas yra paliekamas be priežiūros. Sūnui gyvenant pas tėvą jis pilnai jį išlaiko ir prižiūri.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus raštų matyti, kad L. (P.) K. kreipėsi dėl to, kad I. P. nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos ir negrąžina vaiko atsakovei, ieškovas I. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181(3) str. 1 d. dėl vaiko teisių pažeidimo. Po to sūnus liko pas tėvą.

2015-03-06 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus savo rašte nurodė, kad skyrius 2015-03-05 surašė buities tyrimo aktą, kuriame nurodė, kad I. P. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kur gyvena šalių sūnus, N. turi atskirą kambarį, žaislų, lavinamųjų žaidimų, apsilankymo metu N. P. atrodė sveikas, linksmas, gerai jautėsi ir mielai bendravo, 2015-02-23 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK organizuoto pokalbio metu N. teigė, kad nori gyventi su tėvu, nes tėvas su juo daug žaidžia, jis turi savo kambarį, gerai sutaria su tėvo šeimos nariais. Vilniaus m. darželio „(duomenys neskelbtini)“ N. P. charakteristikos matyti, kad N. P. darželį pradėjo lankyti nuo 2015-03-16, berniukas draugiškas, malonus, nuovokus, bendraujantis, pasitiki savimi, laikosi nustatytos tvarkos, su vaikais palaiko gerus santykius, pasitiki savo šeimos nariais. N. P. ugdymu rūpinasi jo tėtis, mama E., močiutė, senelis, berniuko artimieji sudaro visas sąlygas jam vystytis ir ugdytis. Iš medicininių dokumentų išrašų matyti, kad N. P. lankosi VšĮ Antakalnio poliklinikoje, jam nustatyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vaiku rūpinasi tėvas. Iš Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymos matyti, kad I. P. yra gydytas stacionare 3 kartus 1999, 2000 m. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, vadovaujantis VPLC duomenimis nuo 2000 m. liepos 27 d. opijatų vartojimo užfiksuota nebuvo.

2015-05-05 šeimos sąlygų tyrimo aktu nustatyta, kad atsakovė gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), butas saugus, švarus, tvarkingas, kambaryje yra reikalingi baldai, vaiko žaislai, sąlygos yra tinkamos nepilnamečiui vaikui. Apsilankymo metu L. P. paaiškino, kad I. P. su sūnumi bendravo neperiodiškai, juo nesidomėjo. Nuo 2015-02-05, išleidus sūnų savaitgaliui, I. P. sūnaus negrąžino, nors L. (P.) K. dėjo visas pastangas jam susigrąžinti. Iš 2015-03-06 Panevėžio lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad į darželį N. P. atvedamas mamos, vaikas visuomet būna švarus, aprengtas tvarkingais drabužiais, mama rūpinasi savo vaiku, jo pasiekimais, vaikas vyksta į ekskursijas, dalyvauja darželio renginiuose, nuo vasario mėnesio darželio nebelanko (b.l. 74). Iš 2013-12-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad N. P. sveikatos būklė gera, vaikas serga retai, jį į kliniką atveda mama. L. (P.) K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų: 2013-05-02 buvo bausta administracine tvarka dėl įvykdyto kelių eismo taisyklių pažeidimo bei 2013-06-21 – dėl vaikų nepriežiūros. 2014-09-10 L. P. atlikta ambulatorinė detoksikacija Panevėžio priklausomybės ligų centre.

Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad nebuvo būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, nes vaiko ieškovas neteisėtai negrąžino ieškovei. Ieškinyje nurodytos aplinkybės apie atsakovės asmenį neatitinka tikrovės, ji užtikrina vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis.

Esant galiojančiai, 2011-07-07 teismo sprendimu nustatytai bendravimo su vaiku tvarkai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas neturėjo pagrindo negrąžinti atsakovei vaiko, nes aplinkybių, kurios patvirtintų, kad ieškovės L. P. gyvenimo sąlygos kenktų vaiko interesams būtų netinkamos, kad vaikui gyventi su mama būtų buvę nesaugu, byloje nagrinėjant prašymą nenustatytos. Tai konstatavo ir Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005-05-25 išnagrinėjęs ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jį atmesdamas. Teismas nustatė, kad 2015-02-13, vaiko negrąžinimo sutartu laiku, neegzistavo aplinkybės, patvirtinančios, kad nepilnamečio vaiko tolimesnis gyvenimas su motina daro žalą nepilnamečiui vaikui, yra kilusi grėsmė jo sveikatai, bei nurodė, kad teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas.

Atsakovė L.( P.) K. ieškovui I. P. negrąžinus šalių vaiko nustatytu laiku, 2015-02-26 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl vaiko N. P. teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo ir 2005-02-27 - į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariatą su pareiškimu, dėl to, kad jos buvęs sutuoktinis, nesilaiko teismo nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos – negrąžina vaiko. Ikiteisminį tyrimą buvo atsisakytą pradėti. 2015-02-27 ieškovas I. P. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 181(3) str. 1 d. dėl vaiko teisių pažeidimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi N. P. gyvena su tėvu nuo 2015 m. vasario mėn. ir nėra išnagrinėtas kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, kai ieškiniu siekiama pakeisti nustatytą vaiko gyvenamąją vietą, nėra pakankamo pagrindo, atsižvelgiant į vaiko interesus, vaiką grąžinti motinai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametis šalių sūnus N. P. gyvendamas su ieškovu nuo 2015-02-13, dabartinėje gyvenamojoje vietoje lanko vaikų darželį, dziudo-sambo būrelį, neformaliojo ugdymo užsiėmimus. Jo teisės nėra pažeidžiamos, gyvena saugiai.

Vaikas nėra daiktas, vieno kurio nuosavybė ir jo negalima tampyti į vienos ar kitos į šalies pusę. Vaikui, kuris būtų grąžintas motinai, nors dabar jau kurį laiką gyvena su tėvu, o vėliau teismui nusprendus ieškinį tenkinti ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, būtų padaryta nepalyginai didesnė socialinė, psichologinė žala, nei gyvenimas su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje iki ginčo išsprendimo.

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai, iki byloje bus atliktas išsamus teisminis tyrimas ir visapusiškai įvertinti aukščiau šio procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti juridiniai faktai, šalių nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje.

Apeliantė nurodė, kad teismas parengiamojo posėdžio metu nepatarė atsakovei kaip ji turi elgtis - kreiptis jai į antstolį, ir ar toks sprendimas būtų išmintingiausias ir teisingiausias, nors ieškovui patarė, ką jis turi daryti: patikslinti ieškinį ir papildyti reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė 2015-07-14 yra sudariusi atstovavimo sutartį su advokato padėjėju Rolandu Rute. Jos interesams atstovauja profesionalus teisininkas, kuris turėjo išaiškinti atstovaujamajai visų atliekamų procesinių teisinių veiksmų prasmę, turinį ir padarinius. Teismas neteikia konsultacijų ir patarimų šalims, o tik vertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybes, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas yra taikomas byloje (CK 265 str.1 d.).

Parengiamojo posėdžio metu, posėdžio pirmininkas, iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuotų šalių reikalavimų turinį, taigi teismas, įpareigodamas ieškovą galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimus dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiko tvarkos nustatymo, vykdė įstatyme numatyta pareigą (CPK 203 str. 1 d.), o ne patarė ieškovui, kaip nurodo atsakovė.

Ieškovės teiginiai, kad atsakovė negali bendrauti su vaiku, nebeatitinka tikrovės, kadangi 2015-10-16 Panevėžio miesto apylinkės teismas atsakovės L.(P.) K. prašymu pritaikė kitas laikinąsias apsaugos priemones - nustatė atsakovės L. (P.) K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. P., bendravimo tvarką. Motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra užtikrinta (CK 3.170 str. ).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.