Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės, Zigmo Kavaliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. A. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1358-476-2014 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui A. A., institucijai teikiančiai išvadą Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Spręsdamas klausimą dėl periodinio išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties, turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas bei išlaikytinių skaičių. Byloje nustatyta, jog ieškovė V. A. dirba pagal verslo liudijimą, jos teigimu gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 600–800 Lt (5 b. l.). Byloje esantys nekilnojamojo turto registrų duomenys patvirtina, kad ieškovė kilnojamojo (transporto priemonių) ir nekilnojamojo turto neturi (16, 17 b. l.). Atsakovas A. A. jo paties teigimu dirba, t. y. prekiauja automobiliais, tačiau nenurodė kokio dydžio pajamas jis per mėnesį gauna. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus atsakovo vardu yra įregistruotos 4 transporto priemonės (Audi A4, Chrysler Voyager, BMW, BMW). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei Automobilio dovanojimo sutartimi buvo padovanota transporto priemonė – VW Golf, kurią ieškovė 2014-06-05 pardavė (63–64 b. l.). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad šalių turtinė padėtis yra beveik vienoda: šalys nekilnojamojo turto neturi, ieškovė dirba pagal verslo liudijimą, atsakovas prekiauja automobiliais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs gaunamas šalių pajamas, pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo A. A. išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis, kas mėnesį po 350 Lt. Priteisiant išlaikymą, vertintina ir ta aplinkybė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išlaikymo dydį (500 Lt). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu šalių dukrai, atsižvelgus į jos amžių (2,9 m.), poreikius, skirtinas lėšas rūbams, avalynei, vaistams, darželio išlaidoms, kas mėnesį yra reikalinga apie 700 Lt. Nors ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra, tačiau ir atsakovas gaunamomis lėšomis turi prisidėti prie dukters išlaikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus (LR CK 3.192 str. 3 d.), pirmosios instancijos teismo priteista 350 Lt išlaikymo dydžio suma yra protinga bei proporcinga tėvų turtinei padėčiai bei atitinka minimalius nepilnametės dukters L. poreikius. Be to, CK 3.201 straipsnio 2 dalis numato, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, todėl padidėjus išlaidoms, ieškovė turės teisę prašyti teismo pakeisti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK3.3, 1.5 str.) (Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis 3K-3-189/2009).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo klausimą laikė, kad tiek ieškovę, tiek šalių dukrą L. išlaikė atsakovo mama, sesuo ir draugai, todėl išlaikymo įsiskolinimo pirmosios instancijos teismas nepriteisė.

Teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Pagal CK 3.200 str. įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Pažymėtina, kad LR CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, kad materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus privalo tėvai, o išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Teisės normos nenumato, kad esant sveikiems ir darbingiems vaiko tėvams, išlaikymą turėtų teikti vaiko seneliai ar kiti artimi giminaičiai. Nors atsakovas nurodo, kad nepilnametę dukterį L. išlaikė jo mama A. B., tačiau ieškovė šias aplinkybes neigė, nurodydama, kad su atsakovo mama gyveno bendrai, maisto nupirkdavo tiek ieškovė, tiek ir atsakovo mama, A. B. pajamos tuomet buvo mažos. Kadangi teisės normos, numato, jog savo vaikus turi išlaikyti tėvai, todėl atsakovo mamos gera valia teikta parama negali būti laikoma išlaikymu, kurį privalo teikti dukters tėvas A. A..

Bylos duomenimis atsakovo sesuo L. U. 2014 m. vasario 19 d. Automobilio dovanojimo sutartimi ieškovei padovanojo automobilį VW Golf (63 b. l.), kurį ieškovė 2014-06-05 pardavė R. A. už 1000 Lt (64 b. l.). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad automobilį pardavė dėl lėšų stokos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, jog dovanodama šį automobilį, atsakovo sesuo L. U. siekė padengti išlaikymą ar išlaikymo įsiskolinimą už atsakovą A. A.. Automobilio dovanojimo sutartis patvirtina S. U. geranoriškumą padovanoti ieškovei transporto priemonę, tačiau neįrodo, jog tai buvo teikiamas atsakovo materialinis išlaikymas turtu dukrai L.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad apie mėnesį laiko duktė L. gyveno pas atsakovą, tuo metu ieškovė išlaikymo dukrai neteikė. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė pripažino. Kadangi šalių duktė 2014 m. rugpjūčio mėnesį gyveno kartu su atsakovu ir buvo pilnai jo išlaikoma, todėl išlaikymo įsiskolinimo suma atitinkamai mažintina vieno mėnesio išlaikymo suma – 350 Lt.

Atsakovas taip pat nurodė, kad jam esant Danijoje, jo draugai kiekvieną savaitę atvažiuodavo pas ieškovę ir atveždavo pinigines sumas po 50, 100, 200 Lt, nupirkdavo vaikui sauskelnių. Liudytojas M. P. teismo posėdyje nurodė, kad pinigų sumas paduodavo ieškovei, sakydamas, kad tai parama nuo draugų, tačiau minėtas liudytojas negalėjo nurodyti kokią konkrečią pinigų sumą iš viso jis yra perdavęs ieškovei. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovei perduotos piniginės lėšos vertintinos kaip draugų teikiama geranoriška parama, o ne kaip atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai L.

Ieškovės V. A. S. sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovo draugas A. V. A. A. prašymu pervedė ieškovei 2004-04-01 – 300 Lt, o 2014-04-18 – 400 Lt, iš viso 700 Lt. Nors ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad A. V. šiuos pinigus jai paskolino, tačiau teismui nepateikė nei paskolos sutarties, nei kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

LR CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų įrodymų visumą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu, mano, kad A. V. pervestos piniginės lėšos (700 Lt) yra pervestos atsakovo A. A. prašymu kaip materialinis išlaikymas dukrai L., todėl minėta suma (700 Lt) mažintinas išlaikymo įsiskolinimas.

Atsakovas A. A. 2014-12-10 pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad prieš mėnesį laiko jis dukrai išlaikyti skyrė 350 Lt, o prieš 10 dienų nupirko striukę ir kepurę, už kuriuos sumokėjo 270 Lt. Ieškovė jokių pretenzijų dėl nupirktų daiktų kokybės atsakovui nereiškė, šių aplinkybių teismo posėdyje neneigė, todėl teismas laiko, kad tai yra atsakovo teikiamas išlaikymas, todėl minėtomis sumomis (350 Lt ir 270 Lt) mažintinas išlaikymo įsiskolinimas.

Teisėjų kolegija įvertinusi bylos aplinkybes, kad vaiko poreikiai laikotarpyje nuo 2013-11-01 iki ieškinio pateikimo teismui esminiai nesiskyrė, atsižvelgdama į prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK3.3, 1.5 str.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo dydžiu – 350 Lt, teisinga būtų vadovautis ir priteisiant išlaikymo įsiskolinimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo iš dalies yra pagrįstas, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant iš atsakovo A. A. 631,37 Eur (2180 Lt)(350 Lt x 11 = 3850 Lt – 350 Lt – 700 Lt – 350 Lt – 270 Lt = 2180 Lt) išlaikymo įsiskolinimą dukrai L. A., pavedant ieškovei uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti.

Dėl išlaikymo priteisimo momento

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu priteisė išlaikymą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2014-12-22. Nors apeliantė šioje dalyje teismo sprendimo neskundžia, tačiau teismas, atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, bei į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, šį klausimą išsprendžia savo iniciatyva (LR CPK 376 str. 3 d., CK 1.5 str.).

CK 3. 200 str. reglamentuoja, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės V. A. kreipimosi į teismą metu, teisės į išlaikymą prielaidos jau egzistavo, o teismo sprendimu buvo tik patvirtintas tokios vaiko teisės buvimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo pateikė 2014-10-07, todėl ši diena laikytina teisės į išlaikymą atsiradimo diena.

Esant aukščiau nurodytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad priteistas iš atsakovo išlaikymas dukrai Lėjai po 350 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ne nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo ieškinio pateikimo dienos –2014-10-07 (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl išlaikymo įsiskolinimo, todėl priėmė teisiškai nepagrįstą sprendimą, kuris yra keistinas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti 150 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą paruošimą, pateikė atstovavimo sutartį, pinigų priėmimo kvitą (92, 93 b. l.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama apginti savo nepilnametės dukters interesus atsakovui A. A. nemokant išlaikymo dukrai L., dėl ko patyrė bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės procesinis elgesys laikytinas tinkamu, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo pakeisti materialinio išlaikymo pradžią, nurodant kad materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui L. A. priteisiamas nuo 2014 m. spalio 7 d.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 631,37 Eur (šeši šimtai trisdešimt vienas euras 37 ct) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-11-01 iki 2014-10-01 dukrai L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) dekl. gyv. (duomenys neskelbtini) adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje (dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo) sprendimą palikti nepakeistą.