- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-09
- Bylos Nr.
- A15.-712-1122/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00339-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. T.
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Ugnius Čižiūnas
- Kategorijos
- 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. T. ir jo atstovui advokatui Ugniui Čižiūnui (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis 2021 m. vasario 5 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 39-ANR_P-10150-2021 R. T. už tai, kad jis 2021 m. vasario 5 d. apie 19.18 val. Vilniuje, Grigiškėse, vairavo automobilį Toyota Avensis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų (Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 4 dalis) ir būdamas neblaivus, kai pirmo pūtimo metu nustatytas 0,63 promilių neblaivumas, o antro pūtimo metu 0,47 promilių neblaivumas. Tuo buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktas bei ir už tai atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje. Administracinio nusižengimo protokole R. T. nurodė, kad su pūtimo duomenimis nesutinka, teisių neturi, gailisi (b. l. 2).
Iš Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio A. T. 2021 m. vasario 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad šių metų vasario 5 d. dirbo kartu su Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus specialistu V. K. tarnybiniu automobiliu Audi A6 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 10.00 val. iki 22.00 val. Vilniaus apskrityje apie 19.15 val. Grigiškėse, Vilniaus gatvėje, sustabdė automobilį Toyota Avensis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę, išduotą R. T., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Vairuotojas paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, nes seniau jam teisė vairuoti buvo atimta, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, paklausus, ar vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad vartojo vakar. Patikrinus vairuotoją su bekontakčiu alkotesterio detektoriumi Drager 5000, alkotesteris parodė neigiamą rezultatą. Patikrinus su alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0718, patikros sertifikatas Nr. 1416003, 19.18 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 0,63 promilių neblaivumas, 19.38 val. antru pūtimu buvo nustatytas 0,47 promilių neblaivumas. R. T. buvo surašytas AN protokolas ROIK: 21128273931 dėl vairavimo transporto priemonės esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonės. AN protokolo kopija vairuotojui įteikta, teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, išaiškintos tinkamai, su pažeidimu sutiko, gailėjosi. Automobilis Toyota Avensis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išgabentas į saugomą aikštelę (b. l. 5).
Iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARKL-0718 rodmenų (kvitų) matyti, kad 2021 m. vasario 5 d. 19.18 val. R. T. nustatytas 0,63 promilių neblaivumas, 2021 m. vasario 5 d. 19.38 val. – 0,47 promilių neblaivumas. Pridėtas alkotesterio patikros sertifikatas, patikra galioja iki 2021 m. liepos 12 d. (b. l. 3).
Iš 2021 m. vasario 5 d. neblaivumo nustatyto akto matyti, kad R. T. nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius), nerišli kalba. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0718 2021 m. vasario 5 d. 19.18 val. R. T. nustatytas 0,63 promilių neblaivumas, 2021 m. vasario 5 d. 19.38 val. – 0,47 promilių neblaivumas. R. T. su tikrinimo rezultatais sutinka (b. l. 4).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Toyota Avensis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas Z. T. (b. l. 13).
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad R. T. ne kartą baustas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnyje, t. y. vairuoja transporto priemonę neturėdamas tam teisės (b. l. 6–11).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad supranta, dėl ko yra traukiamas administracinėn atsakomybėn ir kaltę pripažįsta. Vairavo neturėdamas teisės (vis nespėja susigrąžinti teisės vairuoti) ir būdamas neblaivus. Negalėjo to daryti, bet spontaniškai tai padarė dėl tėvo, nes negalėjo jam prisiskambinti ir išsigando (prieš tai namuose jo mama mirė), net žmonai nepasakė, paėmė raktus ir išvažiavo. Prieš tai dieną buvo išgėręs, negalvojo, kad kitą dieną gali būti neblaivus. Anksčiau turėjo problemų su alkoholio vartojimu, dabar jau, atrodo, nebeturi. Automobilis priklauso jo tėčiui, bet yra duotas jo žmonai naudotis. Tą dieną ji nežinojo, kad jis paėmė automobilį. Kad įpūtė 0,47 promiles, nesutiko, todėl pasakė, kad važiuos į priklausomybės ligų centrą pasitikrinti kraują. Į priklausomybės ligų centrą nuvažiavo, kai policija jį paleido. Už valandos. Brolis atvažiavo ir nuvežė. Patikrintas buvo po valandos ir 10 minučių. Priklausomybės ligų centre tikrino alkotesteriu, kraują paėmė, tada specialistė jį apžiūrėjo. Yra išrašas. Išraše parašyta, kad viskas tvarkoje. Sutinka su nusižengimu, kadangi negalėjo vairuoti, t. y. kad neturėjo teisės vairuoti. Prašymą išdėstyti baudą dalimis palaiko. Prašo kuo mažesnės baudos ir kad transporto priemonė liktų pas žmoną.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens atstovas teismo posėdžio metu prašė sprendžiant R. T. atsakomybės klausimą atsižvelgti į tai, kad R. T. pripažino kaltę ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, t. y. kad negalėjo vairuoti, nes neturėjo tam teisės. Tačiau vairuodamas veikė tam tikro būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi jam kilo abejonių, ar jo tėvui nenutikę kažkas blogo, nes jis visą dieną bandė prisiskambinti savo tėvui, tėvas neatsiliepė į skambučius. Kaip paaiškėjo galiausiai, tėvas buvo išvažiavęs į žvejybą ir nepasiėmęs telefono. Įvyko nesusipratimas, dėl ko R. T. padarė administracinį nusižengimą. Dėl vairavimo apsvaigus, R. T. pripažįsta, kad buvo tikrintas du kartus alkotesteriu policijos pareigūnų. Su tais parodymais sutiko, nes negalėjo jų nei objektyviai patikrinti, nei paneigti, nors pats žinojo, kad tą dieną nevartojo alkoholio. Kadangi jautėsi neapsvaigęs, iš karto po įvykio, atvykus jo broliui nuvyko į medicinos įstaigą, kur jam buvo atliktas visapusiškas apsvaigimo patikrinimas. Buvo tikrinamas mediciniškai, jį apžiūrėjo medicinos darbuotojas, atliko nustatyta tvarka testavimą, tiek pagal R. T. savijautą, t. y. jo būseną, tiek buvo tikrinamas alkotesteriu. Pagal tuos duomenis, kurie teismui yra pateikti, galima sakyti, kad jau praėjus nepilnai pusantros valandos nuo jo sulaikymo momento, R. T. buvo nustatytas alkotesteriu 0,21 promilės apsvaigimas, o kraujo mėginys, kuris buvo ištirtas vėliau, parodė, kad jo alkoholio koncentracija kraujyje 0,25 promilės. Galima sakyti, kad praėjus labai trumpam laikui nuo jo sustabdymo momento, R. T. būsena ir apsvaigimas buvo tokie, kurie pagal galiojančius teisės aktus laikomi nebaustinais. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad R. T. bando šitą problemą spręsti, suvokdamas, kad tai yra medicininio pobūdžio problema, dėl ko vertintina, kad asmuo negali visiškai savo veiksmų valdyti. Taip pat teismo prašo atsižvelgti į tai, kad R. T. teikia išlaikymą dviem savo vaikams, nors ir pilnamečiams, yra socialiai atsakingas. Iš charakteristikos galima pasakyti, kad R. T. kaip darbuotojas charakterizuojamas teigiamai. Tai parodo, kad asmuo nėra labai pavojingas visuomenei, jis, kaip darbuotojas, tinkamas yra darbdaviui. Taip pat prašo atsižvelgti į Z. T. prašymą ir nekonfiskuoti automobilio, kurį vairavo R. T., kadangi tas automobilis yra būtinas ir labai reikalingas pačiam jo savininkui, nes tai yra automobilis, kuris padeda užtikrinti asmeniui normalų pragyvenimą, kad jis galėtų normaliai socializuotis ir bendrauti su šeimos nariais, t. y. savo anūkais, su marčia, su sūnumi. Jeigu būtų nuspręsta konfiskuoti automobilį, tam tikras neigiamas pasekmes pajustų ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bet dar būtų nubausti ir kiti jo šeimos nariai. Dėl baudos išdėstymo dalimis, atsižvelgiant į R. T. turtinę padėtį, į jo gaunamas pajamas, būtų tikslinga išdėstyti baudą dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytus veiksmus (t. y. transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai), padarytus neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens. Tai užtraukia baudą nuo 1 100 Eur iki 1 500 Eur. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 424 str. 5 d.).
Vadovaujantis KET 14 punktu, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, ir neblaiviems.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, visumą bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo R. T. kaltė padarius ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta.
Byloje esantys R. T. 2021 m. vasario 5 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 39-ANR_P-10150-2021, iš dalies paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. T. kaltės pripažinimas ir paaiškinimai, Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio A. T. 2021 m. vasario 5 d. tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio kvitų rodmenys ir kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog R. T. 2021 m. vasario 5 d. apie 19.18 val. Vilniuje, Grigiškėse, vairavo automobilį Toyota Avensis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai teisė vairuoti buvo atimta ir neįvykdytos teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygos, bei būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,47 promilių neblaivumas, tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, todėl tokie R. T. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, pasisakydamas dėl R. T. ir jo atstovo prašymo nevertinti jo neblaivumo ir pripažinti, kad jis padarė administracinį nusižengimą tik dėl vairavimo neturint tam teisės, kadangi iš karto po policijos patikrinimo alkotesteriu nuvyko į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą, kur jo kraujyje buvo nustatyta 0,25 promilių etilo alkoholio koncentracija, pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-12-2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 24 nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-24-2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Kita vertus, esminis aspektas sprendžiant dėl neblaivumo administracinio nusižengimo metu yra tai, jog medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).
Nagrinėjamu atveju turimais bylos duomenimis, R. T. 2021 m. vasario 5 d. 19.18 val. Vilniuje, Grigiškėse, Vilniaus g., alkotesteriu (Alcotest 7510 Nr. ARKL-0718, Patikros sertifikatas Nr. 1416003, patikra galioja iki 2021 m. liepos 12 d., tinkamas naudoti) nusižengimo padarymo metu nustatytas 0,63 promilių neblaivumas, o 2021 m. vasario 5 d. 19.38 val. – 0,47 promilių neblaivumas. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas R. T. neblaivumas, neatitiko jam keliamų reikalavimų, nėra, to neišsakė ir R. T. bei jo atstovas. Teismas akcentuoja, kad įprastai blaivumo patikrinimą pareigūnai atlieka tik alkotesteriu, o tokio patikrinimo rezultatai laikomi patikimais ir objektyviais, jeigu neįrodoma priešingai. Iš šioje byloje pateikto alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad R. T. neblaivumui patikrinti naudotas alkotesteris buvo tinkamas, sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu nebuvo pasibaigęs. Taip pat šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog tikrindami R. T. neblaivumą, policijos pareigūnai būtų pažeidę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (Žin., 2006, Nr. 56-2000; TAR, 2016-05-25, Nr. 2016-13952) (toliau – ir Taisyklės) nustatytą tvarką, to nenurodo ir pats R. T. bei jo atstovas. Be to, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisme neneigė, jog prieš sėsdamas už automobilio vairo, alkoholinius gėrimus buvo vartojęs iš vakaro, tai užfiksuota ir Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo 2021 m. vasario 5 d. 20.50 val. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte (kur jau nurodė užvakar vartojęs 1 litrą degtinės, o padaryta išvada – blaivus, vartojęs alkoholio). Pareigūnams tikrinimo metu R. T. nurodė, jog alkoholį vartojo vakar. Todėl tai, kad R. T. tos pačios dienos 20.50 val. paimtas kraujas rodė tik 0,25 promilių etilo alkoholio koncentraciją, nepaneigia esminio fakto, kad asmuo administracinio nusižengimo padarymo metu buvo neblaivus.
Pažymėtina, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242, patvirtintame Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 8.2 punkte numatyta, kad kai asmuo nesutinka su tikrinimo rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis. Teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu, tuo nepaneigiant asmens teisės prašyti, jei jis nesutinka su alkotesterio duomenimis, kad jis būtų dar kartą patikrintas. Taigi asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju R. T. 2021 m. vasario 5 d. 19.38 val. naudojant alkotesterį ir nustačius 0,47 promilių neblaivumą, tik po 1 valandos 12 minučių buvo paimtas kraujas medicinos įstaigoje, kurio rezultatai buvo 0,25 promilių. Taip pat ir R. T. pateiktame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodoma, jog alkotesteriu, kurio rezultatai buvo 0,21 promilių, Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale R. T. buvo patikrintas 20.55 val., t. y. daugiau nei po valandos, kai jam atliktas (antrasis) tikrinimas policijos pareigūnų alkotesteriu nusižengimo nustatymo metu. Akte užfiksuota, kad į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą buvo atvykta taip pat daugiau nei po valandos, t. y. 20.45 val. Teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo tinkamai laikytasi Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 8.2 punkte nustatyto pakartotinio tikrinimo tvarkos. Be to, Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialas nėra vienintelė asmens sveikatos priežiūros įstaiga, galinti atlikti tokius patikrinimus, todėl nebuvo būtina kreiptis būtent ten. Taip pat, teismo vertinimu, kraujo tyrimo rezultatai nepaneigia pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų, gautų administracinio nusižengimo fiksavimo vietoje ir metu, o įvertinus natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą organizme per tam tikrą laiko tarpą (įvertinus tai, kad pareigūnų buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,47 promilių), natūralu, kad daugiau nei po valandos R. T. kraujyje alkoholio koncentracija galėjo sumažėti ir iki 0,25 promilių. Pažymėtina, jog Vidmarko formule yra apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis, pagal kurią suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės per valandą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2013, 2AT-42-507/2016, 2AT-51-746/2016). Taigi šiuo atveju nors medicinos įstaigoje pirmiausia atlikus R. T. blaivumo nustatymo alkotesteriu tyrimą, nustatytas 0,21 promilės neblaivumas, ką patvirtino iš esmės ir kraujo tyrimai (0,25 promilės), tačiau įvertinus tai, jog alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja 0,15-0,2 promilės per valandą, tai praėjus 1 valandai 12-17 minučių medicinos įstaigos alkotesterio parodymai bei kraujo tyrimai būtent ir parodė tokį sumažėjimą. Pabrėžtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės už vairavimą neblaiviam svarbus būtent administracinio nusižengimo metu asmeniui nustatytas neblaivumo laipsnis, o šiuo konkrečiu atveju R. T. 2021 m. vasario 5 d. 19.38 val. nustatytas abejonių nekeliantis 0,47 promilių neblaivumo laipsnis. Tokios praktikos teismai laikosi ir panašaus pobūdžio bylose (žr., Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-462/2020).
Teismas, vertindamas atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentus, kad šiuo atveju R. T. vairavimas esant neblaiviam ir neturint tokios teisės galėtų būti vertinamas kaip padarytas esant būtino reikalingumo situacijai, kadangi jis negalėjęs prisiskambinti tėvui telefonu, išsigandęs dėl tėvo sveikatos nutarė vykti automobiliu pas tėvą, pažymi, kad vadovaujantis ANK 16 straipsnio nuostatomis bei teismų suformuota praktika, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji. Byloje šiuo atveju nėra duomenų, kad R. T. tėvui, pas kurį jis važiavo, grėsė koks nors realus ir akivaizdus pavojus ir kad šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, kaip tik R. T. sėdant už automobilio vairo neturint teisės vairuoti bei esant neblaiviam. Kaip paaiškėjo vėliau, R. T. tėvas buvo išvykęs žvejoti ir nepasiėmęs telefono.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, R. T. asmenybę (brandaus amžiaus, dirbantis, išsiskyręs, administracine tvarka ne kartą baustas už vairavimą neturint tam teisės, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 6–11), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam). Pažymėtina, kad R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 str. 2 d.). Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. T. savarankiškai sprendžia alkoholio vartojimo problemą. Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti R. T. paskyrus ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą baudą, kurios dydis nustatytinas lygus vidurkiui (ANK 34 str. 2 d.).
Teismas, atsižvelgęs į R. T. prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo ir įvertinęs paskirtos baudos dydį bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį ir asmeninio gyvenimo situaciją (pagrįstą tiek asmens paaiškinimais, tiek dokumentais), sprendžia, kad yra pagrindas R. T. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui (ANK 675 str. 3 d.).
ANK 424 straipsnio 5 dalis numato, kad už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas (ANK 29 str. 2 d.).
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad automobilis Toyota Avensis, kurį vairavo R. T., nors atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo priemonės sąvoką, tačiau šiuo atveju jis nekonfiskuotinas. Pagal bylos medžiagą, R. T. vairavo automobilį Toyota Avensis, kuris priklauso trečiajam asmeniui – Z. T. (b. l. 13). Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, kad Z. T. žinojo, jog R. T. darys administracinį nusižengimą, bei kitų ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms esant kitam asmeniui priklausantis turtas turėtų būti bet kuriuo atveju konfiskuojamas, todėl administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas – R. T. neskirtina. Priėmus priešingą sprendimą, būtų pažeistos trečiojo asmens teisės ir teisėti interesai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
R. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti teisėtam savininkui.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išdėstyti R. T. paskirtos 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, pradedant baudą mokėti po keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo dienos, t. y. o apskundus nutarimą skirti baudą, – po keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21128273931.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.