Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-30 · Civilinė byla Nr. e2S-309-436/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-30
Bylos Nr.
e2S-309-436/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-24403-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
G. J.
Atsakovas
I. J.
Civilinė byla Nr. e2S-309-436/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24403-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.14.3.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.;
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-582-896/2017 pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei I. J. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas G. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. J. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo.Atsakovė I. J. 2016 m. rugpjūčio 29 d. teismui pateikė priešieškinį ieškovui G. J., ir tretiesiems asmenims UAB „Agmantra“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Index K“, UAB „Jungtis“, UAB „Kauno staklės“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Monokopa“, UAB „Omnitel“, UAB „Sandeta“, AB Teo LT“, UAB „Transeurinos grupė“, UAB „Verslo kompasas“, VMI prie LR FM, VSDFV, I. J., ATradius C. P. S. K., H. de F. G., S.L., V. C., S.A., dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto bei prievolių padalinimo.Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti. Atsakovė priešieškinio trūkumų nustatytu terminu nepašalino, todėl teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi atsakovės I. J. priešieškinį atsisakė priimti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi nustatė ieškovui G. J. 14 (keturiolikos) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės priešieškinyje, kurį atsisakyta priimti, nurodytas aplinkybes, kad šalys turi kreditorių, o ieškovo ieškinyje, pagal kurį rengiamasi nagrinėti bylą, kreditorių nurodyta nėra. Todėl sprendė, jog ieškovas turi arba įtraukti į bylą jam žinomus kreditorius, arba pateikti įrodymus, kad šių atsakovės teiktame procesiniame dokumente nurodytų kreditorių nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas G. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nepagrįstai plečiamai aiškino CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, todėl nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta. CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog ieškinyje turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jiems žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Atsakovės pateiktame ir teismo nepriimtame priešieškinyje nurodyti ne šalių, ne kiekvieno asmeniški, bet šalių turimos įmonės „G.“ kreditoriai.

6.2. IĮ „G.“ yra atskiras juridinis asmuo, kurio turtas bei įsipareigojimai yra atskirti nuo fizinių asmenų turto bei įsipareigojimų. Skundžiamoje nutartyje išvardyti kreditoriai yra nurodyti priešieškinyje, tačiau nėra duomenų, jog šie kreditoriai būtų kreipęsi dėl skolos išieškojimo iš IĮ „G.“ ir būtų reikalavę skolos išieškojimo iš subsidiarių skolininkų – įmonės savininkų. Priėmęs skundžiamą nutartį teismas rėmėsi atsakovės priešieškinio, kurio nepriėmė, duomenimis, nepagrįstai nurodydamas, jog šalys turi kreditorių. Atsakovė nepateikė jokio dokumento, kad ji ar ieškovas turi asmeninių ar bendrų kreditorių.

Atsiliepimas

6.3. Ieškovas kreditorių neturi, atsakovės kreditoriai ieškovui nėra žinomi, atsiliepime į ieškinį atsakovė kreditorių nenurodė.

Atsakovė I. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atsiliepimas

7.1. Kasacinis teismas yra pasakęs, jog sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą. Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtaką jų teisėms.

7.2. Ieškovo ir atsakovės visi atsakovei žinomi kreditoriniai įsipareigojimai yra kilę iš santuokos metu įgytos ir jiems bendrąją jungtine nuosavybės teise priklausančio I. J. firmos „G.“ veiklos. Dėl individualios įmonės priklausymo nuosavybės teise turi būti taip pat sprendžiama vadovaujantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012 yra pasisakęs, kad individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje.

7.3. Dėl ieškovo aktyvių veiksmų, atsakovė šiuo metu yra be piniginių lėšų, įmonės veikla yra beveik sužlugdyta. Po santuokos nutraukimo I. J. firmos „G.“ turimus kreditorinius įsipareigojimus ieškovas G. J. ir atsakovė I. J., kreditoriams turi atsakyti solidariai. Ieškovui kreditoriai yra žinomi, ieškovas dalyvavo įmonės veikloje iki 2016 metų rugpjūčio mėnesio, kai buvo atleistas, todėl atskirojo skundo argumentas turėtų būti atmestas.

Šalies argumentai

7.4. Ieškovas pateikdamas atskirąjį skundą neteisingai nurodo, kad jis neturi asmeninių kreditorių. Peržiūrėjus LITEKO civilinių bylų tvarkaraščius, paaiškėjo, kad ieškovas turi asmeninį kreditorių – Advokatų profesinę bendriją Jankauskas ir partneriai, nes buvo priimtas teismo įsakymas byloje Nr. eL2-219-74-877/2016.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti pateikiami duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Tokio reikalavimo įtvirtinimas užtikrina kreditorių teisę žinoti apie pradėtą sutuoktinių turto padalijimo procesą teisme ir leidžia kreditoriams veiksmingai ginti savo turtines teises, įstojant į šį procesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2014). Ieškovas G. J. teismui 2016 m. birželio 2 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką ir padalinti santuokos metu įgytą turtą: G. J. asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti natūra I. J. firmą „G.“, kaip vientisą turtinį vienetą kartu su visu įmonei nuosavybės teise priklausančiu trumpalaikiu ir ilgalaikiu turtu bei įsipareigojimais, kurios vertė 60 751,00 Eur, bei transporto priemonę „Volvo S60“, kurios vertė yra 3590 Eur. Atsakovei I. J. priteisti iš G. J. 10 761,89 Eur kompensaciją, atidedant jos išmokėjimą 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškinyje ieškovas pažymėjo, kad santuokoje buvo įgytas ir ieškovui bei atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „VOLVO S60“ ir I. J. firma „G.“. Apeliantas savo skunde nurodo, kad I. J. firma „G.“ yra atskiras juridinis asmuo, kurio turtas bei įsipareigojimai yra atskirti nuo fizinių asmenų turto bei įsipareigojimų. Skundžiamoje nutartyje išvardyti kreditoriai yra nurodyti priešieškinyje, tačiau nėra duomenų, jog šie kreditoriai būtų kreipęsi dėl skolos išieškojimo iš įmonės ir būtų reikalavę skolos išieškojimo iš subsidiarių skolininkų – įmonės savininkų.Sutuoktinių atsakomybė pagal neribotos atsakomybės juridinio asmens, kurių dalyviai yra abu sutuoktiniai, turtines prievoles turi tam tikrų ypatumų. Kasacinis teismas pažymėjo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas – bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494).Apeliantas savo patikslintame ieškinyje nurodo, kad I. J. firmą „G.“ abu sutuoktiniai įsteigė po santuokos sudarymo, tačiau ieškovui nėra žinoma jokių bendrų jo ir atsakovės kreditorių, o I. J. firmos „G.“ įsipareigojimai yra įvertinti ir kreditorių įsipareigojimams padengti pakanka įmonės turimo turto. Taigi, nors apeliantas teigia, kad individuali įmonė yra atskiras juridinis asmuo, kurio turtas bei įsipareigojimai yra atskirti nuo fizinių asmenų turto bei įsipareigojimų, tačiau ieškinyje pripažįsta, jog individuali įmonė yra šeimos verslas.Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad turto padalijimo bylose, kuriose pareikštas sutuoktinių reikalavimas padalyti bendras dalines prievoles, kreditoriai trauktini dalyvaujančiais byloje asmenimis, nes tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-363/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007, pažymėta, kad skolos įtrauktinos į sutuoktinių turto balansą ir joms taip pat taikytina sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis (Teismų praktika. 2007, Nr. 28). Kreditorius, net ir turėdamas informacijos apie vykstantį santuokos nutraukimo procesą, gali nuspręsti į jį nestoti, manydamas, kad jo metu priimtas sprendimas neturės įtakos kreditoriaus teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. gali savarankiškai nuspręsti, ar įgyvendinti jam suteiktą teisę dalyvauti santuokos nutraukimo byloje, tačiau sutuoktinių (vieno jų) kreditoriai į santuokos nutraukimo bylą, kurioje pareikštas sutuoktinių reikalavimas padalyti turtą, šiuo atveju šalių įsteigtą individualią įmonę, turi būti įtraukti dalyvaujančiais byloje asmenimis, nes priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos neribotos atsakomybės juridinio asmens kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad teismas neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Šio reikalavimo nesilaikymas pripažįstamas vienu iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodyti visus žinomus individualios įmonės kreditorius, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į tai, kad skundžiama nutartimi ieškovui nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, šis terminas nustatytinas iš naujo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui G. J. 14 (keturiolikos) dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas