- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-04
- Bylos Nr.
- 2-2212/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00474-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus pramogų parkas“, UAB „SPEKTATOR“, UAB „Ozantis“, UAB „Vandens parkas“, VšĮ „Ozo parkas“, UAB „Mobilėja“, UAB „Festivus“, UAB „Urbi Housing“, UAB „Urban Housing“, UAB „Aqua sportas“, UAB „Ninfarina“, UAB „Re development agency“, UAB „Domestas“, UAB „Hausuva“, UAB „Rytų pramogos“, UAB „Gama projektai“, UAB „Delta projektai“, UAB „Sigma projektai“, UAB „Omega projektai“, UAB „Eta projektai“, UAB „Zeta projektai“, UAB „Lampda projektai“, UAB „Tera projektai“, UAB „Deka projektai“, VšĮ „Krepšinio rytas“, UAB „ICOR“, UAB „Universali arena“, AB Ūkio bankas, AB SEB bankas, AB DNB bankas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties, kuria išaiškinta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-366-258/2013 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Vilniaus pramogų parkas“, UAB „SPEKTATOR“, UAB „Ozantis“, UAB „Vandens parkas“, VšĮ „Ozo parkas“, UAB „Mobilėja“, UAB „Festivus“, UAB „Urbi Housing“, UAB „Urban Housing“, UAB „Aqua sportas“, UAB „Ninfarina“, UAB „Re development agency“, UAB „Domestas“, UAB „Hausuva“, UAB „Rytų pramogos“, UAB „Gama projektai“, UAB „Delta projektai“, UAB „Sigma projektai“, UAB „Omega projektai“, UAB „Eta projektai“, UAB „Zeta projektai“, UAB „Lampda projektai“, UAB „Tera projektai“, UAB „Deka projektai“, VšĮ „Krepšinio rytas“, UAB „ICOR“, UAB „Universali arena“, AB Ūkio bankas, AB SEB bankas, AB DNB bankas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nuostolių priteisimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė A. K., Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. D., Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaras R. T., Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. V., Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Ž. P., Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notarė D. M., Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaras M. K., Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarė D. J.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo UAB „Ogmios astra“ (nuo 2006-01-04 – UAB „Vilniaus pramogų parkas“) sudarytą sutartį dėl veiklos vykdymo žemės sklype, unikalus Nr. 0101-0021-0476, esančiame Vilniuje, Ozo g. 14, ir ją pakeičiančias sutartis, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir kitų ieškinyje nurodytų atsakovų sutartis, kuriomis ieškinyje nurodytiems atsakovams perleista užstatymo teisė į nurodyto žemės sklypo dalis, bei hipotekos lakštų dalis, kuriomis buvo įkeistos atsakovų užstatymo teisės į menėto sklypo dalis, ir priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus pramogų parkas“ Vilniaus miesto savivaldybės naudai 20 113 108 Lt nuostolių atlyginimo (1 – 15 b. l.). Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Vilniaus miesto savivaldybei perduoti užstatymo teise kitiems asmenims žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-1019-8344, arba jo dalis, teigdamas, kad, nepritaikius šios priemonės, vykstant ginčui dėl ieškinyje nurodytų sutarčių teisėtumo, sudaromos naujos sutartys užvilkins procesą, kadangi iškils būtinumas pildyti ieškinio reikalavimus, ginčijant naujas užstatymo sutartis. Nurodė, kad būtinumą taikyti tokią priemonę pagrindžia aplinkybė, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, turėdamas informaciją apie prokuratūroje rengiamą ieškinį dėl užstatymo teisės perdavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, sudarė naujus sandorius dėl užstatymo teisės perleidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 12 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei perduoti užstatymo teise kitiems asmenims žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-1019-8344, arba jo dalis, nurodydamas, kad ginčas susijęs su užstatymo teisių į ginčo žemės sklypą perleidimo, įkeitimo sandoriais, ir, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Vilniaus miesto savivaldybei nebūtų užkirstas kelias toliau sudaryti ginčijamo pobūdžio sandorius su įmonėmis, dėl ko didėtų ginčijamų sandorių kiekis, ilgėtų bylos nagrinėjimas, kas sąlygotų bylinėjimosi išlaidų didėjimą, pasunkėtų galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas (16 b. l.).
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą išaiškinti šio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, prašydamas išaiškinti, ar nebus pažeistas šios nutarties vykdymas, savivaldybei pritarus žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1019-8344) padalinimui į du sklypus; leidus užstatymo teisės turėtojams rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1019-8344, padalijimo būdu; patvirtinus parengtą žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas pertvarkyti nurodytą žemės sklypą padalijimo būdu ir/ar teisės aktų nustatyta tvarka suteikus teisę naudotis abiem padalintais žemės sklypais, kurių plotai nesiskirtų nuo šiuo metu užstatymo teisės turėtojų naudojamų žemės sklypo dalių, tiems patiems asmenims, kurie šiuo metu naudojasi žemės sklypo atitinkamomis dalimis užstatymo teise (17 – 19 b. l.). Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu, suinteresuotiems asmenims pateikus prašymus dėl leidimo pradėti rengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui savivaldybei, savivaldybės administracijos direktorius, esant teisiniams pagrindams turi priimti atitinkamus sprendimus, t. y. leisti pradėti rengti minėtą žemės sklypo planą ar atsisakyti šiuos prašymus tenkinti, nustatęs, kad egzistuoja minėtame nutarime numatyti suinteresuotų asmenų prašymų netenkinimo pagrindai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 278 straipsniu, išaiškindamas teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį (21 – 22 b. l.), nurodė, kad, pritarus žemės sklypo padalinimui į du sklypus, leidus užstatymo teisės turėtojams, vadovaujantis Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimų dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą padalijimo būdu, bei patvirtinus parengtą žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo planavimo dokumentui, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą padalijimo būdu, ir/ar teisės aktų nustatyta tvarka suteikus teisę naudotis abiem padalintais žemės sklypais, kurių plotai nesiskirtų nuo šiuo metu užstatymo teisės turėtojų naudojamų žemės sklypo dalių, tiems patiems asmenims, kurie šiuo metu naudojasi žemės sklypo atitinkamomis dalimis užstatymo teise, būtų pažeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo Vilniaus miesto savivaldybei perduoti žemės sklypą kitiems asmenims užstatymo teise, vykdymas.
Teismo teigimu, atsakovo nurodyti veiksmai dėl ginčo žemės sklypo padalinimo, žemės sklypo plano, kurio tikslas žemės sklypą pertvarkyti, rengimo bei leidimo naudotis padalintais žemės sklypais neatitinka Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes jomis siekiama išlaikyti ginčo atžvilgiu stabilią teisinę situaciją, o atsakovo nurodytų veiksmų atlikimas gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, gali sąlygoti naujų dokumentų dėl sklypo padalinimo, žemės plano, naujų sutarčių dėl žemės sklypo naudojimo ginčijimą, todėl ilgėtų bylos nagrinėjimas, didėtų bylinėjimosi išlaidos, o tai neatitiktų proceso koncentruotumo ir racionalumo principų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį; išnagrinėti atsakovo 2013 m. vasario 27 d. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarties išaiškinimo (27 – 23 b. l.). Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad:
Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota ir dėl to neteisėta, nes joje nenurodyti motyvai, kuriais remdamasis teismas padarė išvadą, kad teritorijų planavimo dokumento (prilygstančio detaliajam planui) parengimas, kuriuo būtų atidalintas ginčo žemės sklypas, yra prieštaraujantis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarčiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones;Teismo išaiškinimas, pateiktas skundžiamoje nutartyje, neatitinka pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, nes pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukuria prielaidos uždrausti rengti ginčo sklypo atidalinimo plano, o teismas nepagrįstai išplėtė taikomos laikinosios apsaugos priemonės galiojimo ribas. Ieškovas ieškiniu nereiškė reikalavimų, susijusių su kitokiu sklypo valdymu ar naudojimu;Taikymas laikinųjų apsaugos priemonių, tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei neturinčių įtakos teismo sprendimo įvykdymui, nedarančių apribojimų atsakovo atžvilgiu, pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl neteisėtas. Teismui išaiškinus, jog 2012 m. kovo 12 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apima ir draudimą naudotis sklypu, jo neperleidžiant kitiems asmenims ir jį tvarkant pagal atsakovo poreikius, neatitinka pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto, dėl to toks teismo išaiškinimas yra pernelyg ribojantis atsakovo teises valdyti ir naudoti sklypą, taip pat nesuderinamas su pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turiniu.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo jį atmesti (35, 36 b. l.), kadangi skundžiama nutartimi siekiama išlaikyti ginčo sklypo atžvilgiu stabilią teisinę situaciją, o atsakovo nurodytų veiksmų atlikimas gali apsunkinti teismo sprendimo vykdymą, sąlygoti naujų dokumentų dėl sklypo padalinimo, žemės plano, naujų sutarčių dėl žemės sklypo naudojimo ginčijimą, todėl ilgėtų bylos nagrinėjimas, didėtų bylinėjimosi išlaidos, o tai neatitinka proceso koncentruotumo ir racionalumo principų. Ieškovo nuomone, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškinys paduotas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, todėl teismo pateiktas išaiškinimas atitinka CPK 144 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, jog tais atvejais, kai yra būtina apginti viešąjį interesą, teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovo teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra ne tik užtikrinti, bet ir neapsunkinti teismo sprendimo vykdymo, o tokioje didelės apimties byloje kiekvienas naujas reikalavimas ar proceso dalyvis apsunkins ir užvilkins bylos nagrinėjimą, tuo pačiu ir teismo sprendimo vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 278 straipsnio 1 dalyje nuostatomis, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdomas; dėl to siekiant įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) tinkamo įvykdymo šis procesinis dokumentas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota jo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip jis turi būti vykdomas; aiškindamas nutartį teismas negali keisti jos turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimta aiškinama nutartis, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007).
Pagal teismų praktiką draudimas dalyvauti tam tikruose sandoriuose (CPK 145 str. 1 d. 6 p.) reiškia draudimą sukurti teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“, 2011 m., Nr. 34 ).
Nagrinėjamu atveju atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą išaiškinti nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. uždrausta atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei perleisti užstatymo teise kitiems asmenims žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1019-8344, kadastrinis Nr. 0101/0021:502. Taigi ši teismo nutartis susijusi su draudimu atsakovui dalyvauti teismo nurodytuose sandoriuose, t. y. draudimu atsakovui ateityje sudaryti naujas nurodyto žemės sklypo ar jo dalių perdavimo užstatymo teise kitiems asmenims sutartis (CPK 145 str. 1 d. 6 p.), kurios rezoliucinė dalis yra aiškiai ir suprantamai suformuluota. Tuo tarpu ieškovo prašyme dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarties išaiškinimo prašoma ne teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, vykdymo išaiškinimo, o nurodomos naujos aplinkybės dėl veiksmų, susijusių su ginčo sutarčių, kurias ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiomis, vykdymu.
Nors apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, jog 2012 m. kovo 12 d. teismo nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išlaikyti ginčo sklypo atžvilgiu stabilią teisinę situaciją, o atsakovo nurodytų veiksmų atlikimas gali apsunkinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis nėra aiški.
Dėl nurodyto, skundžiama apygardos teismo nutartis, kuria išaiškintas aukščiau paminėtos teismo nutarties dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas, neatitinka CPK 278 straipsnio 1 dalies taisyklių. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis yra neaiški, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo tenkino ieškovo prašymą dėl minėtos nutarties išaiškinimo, todėl skundžiama teismo nutartis negali būti palikta galioti.
Nesudaro pagrindo palikti galioti skundžiamą teismo nutartį ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, kad teismas savo iniciatyva pagal CPK 144 straipsnio 2 dalies taisykles gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas apginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad teismas skundžiamoje nutartyje nesprendė papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo savo iniciatyva pagal CPK 144 straipsnio 2 dalies normą, bet, vadovaudamasis CPK 278 straipsniu, aiškino įsiteisėjusią aiškią Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų nepasisakoma.
Dėl pasakyto panaikintina skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis ir atsisakytina tenkinti atsakovo prašymą dėl teismo nutarties išaiškinimo (CPK 278 str. 1 d., 302 str., 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį ir atmesti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės prašymą dėl išaiškinimo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-366-258/2013.