Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. (V. S.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje, valstybės įmonė Turto bankas, M. S. (M. S.), J. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. S. – palikėjos S. S. sutuoktinis, suinteresuoti asmenys M. S. ir J. A. – pareiškėjo ir palikėjos vaikai. Santuokoje pareiškėjas su sutuoktine nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise registruotas pareiškėjo vardu. Palikėjos S. S. vardu nusoavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra. Palikėja S. S. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis, palikimo, atsiradusio po palikėjos S. S. mirties, priėmimo ir (ar) atsisakymo priimti palikimą faktai viešajame registre neįregistruoti.

Iš byloje pateiktų AB ,,Klaipėdos vanduo“ duomenų (failas 1, el. b. l. 5, 7-9), AB ,,Klaipėdos energija“ pranešimo dėl informacijos pateikimo (failas 1, el. b. l. 10), DNSB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažymos (failas 1, el. b. l. 14) matyti, jog įsiskolinimo už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines ir kitas paslaugas nėra.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Civilinio proceso kodekso 445 straipsnis).

Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 (teisės akto redakcija nuo 1994-06-10) straipsnis numatė, jog palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Nuo 2001-07-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau ir – Civilinis kodeksas), patvirtintas 2000-07-18 įstatymu Nr. VIII-1864 (Žin., 2000, Nr. 74-2262), kurio 5.50 straipsnis numato (aktuali teisės akto redakcija), jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.

2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnis numato, jog Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Pagal Įstatymo straipsnio 4 dalį, Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas.

Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į pareiškėjo teisių atsiradimo bei įgyvendinimo momentus, remiantis Įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, šiuo atveju aktualus ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika šiuo aspektu.

Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio, reglamentuojamo palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėjas V. S. po sutuoktinės S. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, jog po sutuoktinės mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi turtas buvo registruotas jo vardu, manė, jog tai jo turtas. Nurodė, jog šiuo metu bute negyvena, ten gyvena jo vaikaitis, bute gyveno iki 2000 m., mokėjo mokesčius, atliko remontą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog įsiskolinimų už butui suteiktas paslaugas (aktualiu laikotarpiu) nėra, tokiu būdu galima daryti tikėtiną išvadą, jog pareiškėjas visu turtu rūpinosi kaip savo, jį valdė, juo naudojosi, mokėjo mokesčius, t. y. rūpinosi turtu ir po savo sutuoktinės S. S. mirties.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, įvertinus tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, taip tai, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti kitais rašytiniais įrodymais, pripažintina, jog pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas V. S. po sutuoktinės S. S. mirties priėmė jos palikimą pradėjęs paveldėtą turtą faktiškai valdyti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (paveldėjimo teisės liudijimui gauti) (Civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirus jo sutuoktinei (palikėjai) S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (paveldėjimo teisės liudijimui gauti).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.