Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. N., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti 28,96 Eur pinigines lėšas bešeimininkiu turtu ir perduoti jas valstybės nuosavybėn. Nurodė, jog 2013 m. liepos 9 d. nutarimu, priimtu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-1-00083-13, į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasą buvo perduoti saugoti 100 Lt (28,96 Eur), priklausantys I. N. Paimti pinigai nuo 2013 m. liepos 9 d. apskaityti ir saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-186-659/2015, 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu nusprendė „… Iš I. N. paimtus 100 litų, po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti I. N. ...>“. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje saugomi 28,96 Eur, priklausantys I. N. Šių pinigų iki šios dienos suinteresuotas asmuo I. N. neatsiėmė.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neprieštarauja dėl pareiškime nurodytų piniginių lėšų pripažinimo bešeimininkiu turtu ir jų perdavimo valstybės nuosavybėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. liepos 9 d. nutarimu 100 Lt (28,96 Eur), į kuriuos I. N. nuosavybės teisė laikinai apribota 2013 m. liepos 8 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Dainiaus Motužio nutarimu, perduoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasą, įnešant juos į depozitinę sąskaitą. Paimti pinigai nuo 2013 m. liepos 9 d. apskaityti ir saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-186-659/2015 nuspręsta iš I. N. paimtus 100 Lt po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti I. N. Šių pinigų suinteresuotas asmuo I. N. neatsiėmė. Turto savininkės I. N. gyvenamoji vieta nežinoma - deklaruota gyvenamoji vieta Klaipėdos miesto savivaldybė, tėvai yra mirę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį, bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Pareiškėja šiuo pareiškimu kreipėsi, praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo pinigų įtraukimo į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apskaitą. Pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).

CK 4.31 straipsnyje numatyta, kad valdymas baigiasi, kai daikto valdytojas atsisako savo, kaip valdytojo, teisių į daiktą, t. y. atsisako faktiškai valdyti daiktą ar turėti jį kaip savą, ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Valdymo teisės atsisakymas turi būti aiškiai išreikštas arba numanomas. Vadovaujantis CK 4.68 straipsniu, jei fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Bylos duomenys patvirtina, kad dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje saugomų 28,96 Eur suinteresuotas asmuo I. N., būdama tinkamai informuota apie turto saugojimo vietą bei galimybę atsiimti jai priklausantį turtą, šia teise nepasinaudojo, nes nuo jai priklausančio turto paėmimo ir įtraukimo į apskaitą datos – 2013 m. liepos 9 d. iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos – 2020 m. lapkričio 13 d., t. y. daugiau kaip 7 metai, į pareiškėją dėl turto grąžinimo nesikreipė. Laikytina, kad šiais veiksmais suinteresuotas asmuo I. N. atsisakė savo teisių į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje saugomus 28,96 Eur (100 Lt).

Byloje nenustatyta, kad prieš tai minėto turto pripažinimas bešeimininkiu yra draudžiamas įstatymu, ar, kad turtas buvo paimtas ir pasisavintas neteisėtai, pažeidžiant kitų asmenų teises ir turtinius interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą tenkinti ir 28,96 Eur (100 Lt), laikomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, pripažinti bešeimininkiu turtu bei šį turtą perduoti valstybės nuosavybėn (CK 4.57-4.58 straipsniai, CPK 177-178, 534-537 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 537 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti bešeimininkiu turtu pinigus, paimtus iš suinteresuoto asmens I. N., a.k. (duomenys neskelbtini), ir 2013 m. liepos 9 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apskaitytus bei saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje – 28,96 Eur (100 Lt), ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.