- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-05
- Bylos Nr.
- A15.-608-1129/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00394-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- R. G.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. 2020 m. sausio 10 d., 23.54 val. Kaune, ties Tvėrių g. 23, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė jam atimta, bei būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,19 promilių girtumo laipsnis.
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija A. R. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. R. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl administracinio nusižengimo nepripažino ir nurodė, kad įvykio dieną automobilio nevairavo, jį vairavo K., nes buvo blaivus, tačiau bijojo prisipažinti ir tiesiog pasakė, kad nevairavo. Jis pats automobilyje sėdėjo gale, pareigūnai patys matė, kad jis išlipo iš automobilio galo. Mano, kad protokolas jam buvo surašytas tik dėl to, kad automobilis priklauso jo uošvei, kuri automobilį ir jo raktus perdavė Kęstučiui. Automobilio raktas policijos pareigūnų buvo rastas pas jį, tačiau juk gali būti ir antras automobilio raktas. Automobilį pasiėmė tam, kad galėtų nuvažiuoti iki Kęstučio namų. Prieš jam išlipant automobilis svyravo dėl to, kad jis sveria ne 10 kilogramų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Nurodė, kad įvykio dieną atvažiavo žentas (A. R.) su draugu, kuris turėjo teises, todėl ji paskolino automobilį, perdavė tam žento draugui, kurio vardo ir pavardės nežino, jo nepažįsta. Abu asmenys buvo blaivūs. A. R. automobilio neduoda, kadangi jis neturi teisės vairuoti. Anksčiau yra buvę atvejų, kai jis su draugu ateidavo ir paprašydavo automobilio ir ji yra davusi.
Liudytojas K. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą dieną A. R. matė pirmą kartą ir dar buvo vienas žmogus, su kuriuo jis artimiau bendrauja. Su jais susitiko Šilainiuose, važiavo kartu, buvo ir dar viena mergina bei vaikinas, tačiau kas vairavo automobilį negali pasakyti, kadangi jie dažnai keitėsi. Neužfiksavo, ar A. R. vairavo automobilį. Automobilio savininkė R. G. jam automobilio vairuoti neperdavė, jis jos nepažįsta. Jis nors ir turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau nevairuoja, kadangi turi problemų su akimis.
Liudytojas E. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad patruliavo ir pastebėjo priešais važiuojantį automobilį, kuris staigiai pakeitė važiavimo kryptį ir nusuko į Tvėrių g. Nuvažiavo paskui automobilį, sustojo toliau nuo jo, kuomet iš galinės keleivio vietos išlipo vienas asmuo. Pradėjus su juo bendrauti iš priekinės keleivio vietos išlipo antras asmuo. Tuo pat metu automobilis dar šiek tiek pajudėjo į priekį, pradėjo linguoti į šonus ir iš keleivio vietos išlipo trečias asmuo. Pradėjus su visais bendrauti, nei vienas neprisipažino vairavęs transporto priemonę, dėl to buvo patikrintas visų trijų asmenų blaivumas. Vienas iš jų buvo blaivus ir turėjo vairuotojo pažymėjimą, iš jo buvo paimtas paaiškinimas kas kur sėdėjo – jis pats sėdėjo gale, kitas asmuo sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o dėl asmens, kuris šiuo metu sėdi salėje (teismo posėdžių salėje rodo į A. R.) nenurodė nieko. Kadangi automobilio valdytojas buvo A. R. ir pas jį buvo rasti automobilio rakteliai, jis iš automobilio išlipo paskutinis, ir kilus įtarimui, kad jis persėdo iš vairuotojo vietos, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Patvirtino savo tarnybiniame pranešime (b. l. 9) nurodomą aplinkybę, jog „A. B. teigė A. R., kad prisipažink, tačiau A. R. šiam atsakė, kad jis nenori, jog mašina būtų konfiskuota“. Buvo atliktos visų asmenų apžiūros, tačiau automobilio raktelis buvo rastas tik pas A. R..
Liudytoja I. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis nusuko į aikštelę, kurioje nėra kito išvažiavimo, todėl jiems kilo įtarimas, kad galbūt yra daromas kažkoks administracinis nusižengimas. Jie privažiavo iš galo, tuomet iš galinės kairės keleivio pusės išlipo vienas vyriškis ir pradėjo su jais bendrauti. Ji vis tiek stebėjo tą automobilį, nes atrodė įtartinai, lyg tas asmuo norėtų juos užkalbėti. Tuomet iš priekinės keleivio vietos išlipo kitas asmuo. Iškart po to automobilis dar truputį pavažiavo, sustojo ir sujudėjo pirmyn atgal, sulingavo, galbūt dėl to, kad asmuo perlipinėjo į kitą vietą. Tuomet iš keleivio vietos išlipo trečias asmuo, daugiau žmonių automobilyje nebebuvo, o iš vairuotojo vietos neišlipo niekas. Nei vienas iš trijų asmenų vairavęs neprisipažino, tačiau vienas iš jų buvo blaivas. Su kiekvienu asmeniu buvo bendrauta atskirai, siekiant atskleisti tikrąsias aplinkybes. Blaivaus buvusio asmens paprašė parašyti paaiškinimą, kuriame jis nors ir nenurodė, kas vairavo automobilį, tačiau nurodė, kad keleivių vietose sėdėjo jis ir jo draugas, o likęs asmuo vairavo. Jos kolega pas A. R. rado automobilio raktelius. Blaivus asmuo nurodė, kad su A. R. susipažino tik prieš kelias valandas, ir nors yra blaivas bei turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau parašė, kaip buvo iš tikrųjų, nes prisiimti nepažįstamo asmens kaltės nenori. Liudytoja patvirtino, kad girdėjo pokalbį kaip A. B. teigė A. R., kad prisipažink, tačiau A. R. šiam atsakė, kad jis nenori, jog uošvės mašina būtų konfiskuota.
Motyvuojamoji dalis
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę (neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims numatyta bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. R. savo kaltę neigė, nurodė transporto priemonės nevairavęs, tačiau teismas A. R. kaltės neigimą vertina kaip siekį išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės, kadangi jo kaltę patvirtina ne tik liudytojų policijos pareigūnų parodymai teisme, tačiau ir rašytinė bylos medžiaga. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog liudytojai policijos pareigūnai E. Č. ir I. B., taip pat liudytojas K. S., yra suinteresuoti melagingai apkalbėti A. R. ir apkaltinti jį nebūto administracinio nusižengimo padarymu, todėl teismas neturi jokios priežasties liudytojų paaiškinimais netikėti. Priešingai – suinteresuotas asmuo R. G., kuriai priklauso vairuotas automobilis, yra A. R. uošvė, todėl galimai siekia ne tik padėti išvengti A. R. administracinės atsakomybės, tačiau ir siekdama, kad jai priklausantis automobilis nebūtų konfiskuotas. Pažymėtina ir tai, kad visos liudytojų E. Č. ir I. B. nurodytos aplinkybės yra analogiškos ir toms, kurias E. Č. nurodė savo tarnybiniame pranešime (b. l. 9). Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenimis, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų ar abejonių, kurios turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
A. R. ir R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas K. S. ir jis automobilį vairavo, tačiau pats K. S. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors jis buvo blaivus ir turėjo vairuotojo pažymėjimą, automobilio jam niekas neperdavė, jis visą laiką sėdėjo keleivio vietoje. Nors šis asmuo ir nenurodė kas konkrečiai vairavo automobilį, tačiau tiek teismo posėdžio metu, tiek ir savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 11) nurodė, kad A. B. sėdėjo priekyje keleivio pusėje, o kur sėdėjo trečiasis asmuo – nepastebėjo. Tokie liudytojo parodymai suponuoja išvadą, kad jis nenori tiesiogiai pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau netiesiogiai nurodo, kad būtent likęs asmuo (A. R.) ir vairavo transporto priemonę. A. R. teismo posėdžio metu teigė, kad K. S. neprisipažino vairavęs dėl to, kad bijojo, tačiau nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių K. S. galėjo vengti prisiimti atsakomybę už automobilio vairavimą – įvykio dieną jis buvo blaivus ir turėjo vairuotojo pažymėjimą.
A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilio raktas policijos pareigūnų buvo rastas pas jį, tačiau pas jį galėjo būti ir antras automobilio raktas, tačiau teismo posėdžio metu liudytojai policijos pareigūnai patvirtino, kad automobilio raktas buvo rastas tik pas A. R.. Dėl automobilio svyravimo ir išlipimo iš keleivio vietos A. R. nurodė, kad jis sveria daug, todėl išlipant automobilis galėjo linguoti, tačiau teisme apklausti liudytojai nurodė, jog automobiliui sustojus nei vienas iš asmenų neišlipo iš vairuotojo vietos. Akivaizdu, kad automobilį vairavo vienas iš trijų asmenų, tačiau tiek A. B. iš priekinės keleivio vietos, tiek K. S. iš galinės keleivio vietos išlipo beveik iškart policijos pareigūnams privažiavus, kas nesudaro pagrindo manyti, jog jie būtų galėję persėsti iš vairuotojo vietos. Priešingai – A. R. iš automobilio išlipo paskutinis, prieš tai automobiliui truputį pavažiavus ir sulingavus, kas teismui sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būtent A. R. persėdo iš vairuoto vietos ir išlipo pro keleivio dureles.
Administracinio nusižengimo protokole nustatytas aplinkybes ir A. R. kaltę taip pat pagrindžia: 2020 m. sausio 31 d. administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės, A. R. kaltės nepripažįsta, paaiškino, kad jis transporto priemonės nevairavo (b. l. 1-2); užfiksuotų alkotesterio parodymų išrašas, iš kurio matyti, kad 2020 m. sausio 10 d., 23.54 val. A. R. buvo užfiksuotas 1,19 promilių girtumas (b. l. 5-6); alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 7); 2020 m. sausio 11 d. tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. sausio 11 d., apie 23.30 val. Kaune, Tvėrių g. ties namu Nr. 23, buvo pastebėtas įtartinai manevruojantis ir įsukantis į automobilių stovėjimo aikštelę automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams privažiavus prie minėto automobilio, iš kairės pusės prie galinių durelių stovėjo jau išlipęs vienas iš automobilyje sėdėjusių vyrų, kaip vėliau paaiškėjo – K. S., gim. (duomenys neskelbtini) su kuriuo pradėjus bendrauti, automobilis pradėjo linguoti ir iš dešinės automobilio pusės išlipo A. B., gim. (duomenys neskelbtini) kuris pats priėjo prie tarnybinio automobilio paklausti kas nutiko, tuo metu automobilis dar judėjo, ir tik nustojus judėti, iš jo išlipo dar vienas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo – A. R., gim. (duomenys neskelbtini) o pareigūnams privažiavus prie automobilio, vairuotojo pusėje niekas nesėdėjo, visi trys asmenys teigė, kad nei vienas iš jų nevairavo automobilio, bendraujant su A. R., nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas, akys buvo apsiblaususios, kalba nerišli, A. R. 23.54 val. buvo nustatytas 1,19 promilių girtumas, atlikus visų trijų asmenų dalines apžiūras, pas A. R. buvo rastas automobilio raktelis, taip pat šis asmuo, išlipęs iš automobilio dešinės pusės paskutinis, buvo automobilio valdytojas, K. S., kuris buvo blaivus, parašė pareiškimą, teikdamas, kad jis sėdėjo automobilio gale, A. B. – automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, o kas vairavo automobilį nematė, paklausus visų trijų asmenų, kas vairavo transporto priemonę, vyrai pasimetė, visi teigė, kad nematė kas vairavo, tačiau po kurio laiko A. B. teigė A. R., kad prisipažink, tačiau A. R. atsakė, kad nenori jog būtų konfiskuota mašina, patikrinus A. R. per POLIS II naršyklę, buvo nustatyta, kad A. R. neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes šią teisę yra praradęs, vairuotojas buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, automobilis nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 9-10); K. S. paaiškinimas (b. l. 11); sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 12); priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 13); transporto priemonės pridavimo – priėmimo aktas (b. l. 14); sprendimas grąžinti transporto priemonę - automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jos savininkei R. G. iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo (b. l. 15); leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b. l. 16-17); pranešimas dėl administracinio nusižengimo bylos grąžinimo trūkumams šalinti ir tinkamai kvalifikuoti veiką, kadangi A. R. pakartotinai neblaivus vairavo transporto priemonę (b. l. 19); policijos pranešimas automobilio savininkei (b. l. 20); VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė R. G. (b. l. 21); asmens duomenys (b. l. 22-23); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, policijos informacinės sistemos duomenys, Kauno apskrities VPK pažyma apie asmens finansinę būseną, iš kurių matyti, kad A. R. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tarp jų ir už vairavimą esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti (2016 m. kovo 15 d. buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d., atitinkantį ANK 422 str. 5 d., 289 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. laikotarpiui, nuobauda neįvykdyta, galiojanti; 2019 m. spalio 31 d. ir 2019 m. gruodžio 30 d. nubaustas pagal ANK 424 str. 2 d. už vairavimą, neturint tam teisės, paskirtos nuobaudos neįvykdytos) (b. l. 24-32, 33, 34 ).
Teismas savo iniciatyva ir vėliau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymu ėmėsi priemonių iškviesti liudytoją A. B.. Teismo šaukimas į 2020 m. liepos 16 d. vykusį teismo posėdį buvo įteiktas A. B. motinai E. B., tačiau liudytojas į teismo posėdį neatvyko. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartimi buvo nutarta liudytoją A. B. į kitą teismo posėdį atvesdinti, tačiau į teismo posėdį liudytojas atvesdintas nebuvo, neatvykimo priežastys nežinomos. Nepavykus liudytojo pristatyti į teismo posėdį, teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, remiasi tik tais įrodymais ir tais liudytojų parodymais, kurie betarpiškai buvo patikrinti teismo posėdyje.
Įvertinus surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, nustatyta, kad A. R. 2020 m. sausio 10 d., 23.54 val. Kaune, ties Tvėrių g. 23 vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumas (1,19 promilių girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė iš jo atimta.
Sprendžiant asmens atsakomybės pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina nustatyti, kad nusižengimas, už kurį asmuo buvo nubaustas, patenka į ANK 427 straipsnio 1 dalyje minimų nusižengimų sąrašą, taip pat, kad už šį nusižengimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo nusižengimo metu ir nėra suėjęs ANK 40 straipsnyje įtvirtintas terminas.
Byloje nustatyta, kad A. R. neblaivus automobilį vairavo pakartotinai, kai jam 2016 m. kovo 15 d. buvo paskirta administracinė nuobauda už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, atitinkantį ANK 422 straipsnio 5 dalį, ir kai paskirtos nuobaudos nėra įvykdęs, tokiais veiksmais A. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas administracine nuobauda.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. R. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. R. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, paskiriant numatytos baudos vidurkį.
ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. A. R. teisės vairuoti transporto priemones neturi, tokia teisė jam atimta, po teisės vairuoti atėmimo yra kelis kartus baustas už vairavimą, neturint tam teisės, paskirtų baudų nemoka, išvadų nedaro. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad siekiant užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimų darymui ateityje, transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Teismo nuomone, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti pažeidėjui būtina kartu su paskirta nuobauda pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį skirti šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams.
ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė ir buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu jo savininkas, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, žinojo, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. R. nuosavybė, o automobilio valdytoja ir savininkė yra R. G..
Vertinant transporto priemonės konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, jog kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-328-658/2020).
R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji perdavė nepažįstamam asmeniui, kuris buvo kartu su jos žentu A. R., tačiau ši aplinkybė išnagrinėjus bylą buvo paneigta – nustatyta, kad R. G. neperdavė automobilio K. S., kurį A. R. nurodė kaip asmenį, su kuriuo atvyko pas automobilio savininkę paimti automobilio. R. G. taip pat nurodė, kad A. R. vairuotojo pažymėjimo neturi ir ji jam automobilio neduodavo, tačiau anksčiau yra buvę, kad jis atvykdavo su draugais, kurie turi teisę vairuoti, ir automobilis būdavo perduodamas jiems. Toks R. G. elgesys akivaizdžiai rodo abejingumą jos turto panaudojimu, kadangi ji automobilį perduodavo asmenims, kurių nei pažįsta, nei žino asmens duomenis, nei įsitikina, kad jie turi teisę vairuoti transporto priemonę (posėdžio metu ji nurodė, kad asmens dokumentų netikrindavo). Tokiu būdu ji automobilį faktiškai patikėdavo ne nepažįstamiems asmenims, o būtent A. R., kuris yra jos žentas. Akivaizdu, kad ji negalėjo žinoti, ar A. R. pats nesinaudos automobiliu, ir šiai aplinkybei buvo abejinga. Automobilio savininkė leido administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui naudotis ir valdyti transporto priemonę iš esmės be jokių apribojimų, nors Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog anksčiau A. R. jau buvo baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – du kartus už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, kai pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiui neįvykdė sąlygų šiai teisei susigrąžinti (b. l. 24-32). Ši aplinkybė leidžia teigti, jog A. R. yra visiškai abejingas daromiems nusižengimams bei galimoms jų pasekmėms, ignoruoja visuotinai priimtas elgesio taisykles ir daro šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Taigi, įvertinus A. R. asmenybę, jo padarytų nusižengimų pobūdį, pavojingumą, tai, kad ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, bei į transporto priemonės savininkės elgesį su jai priklausančiu turtu – nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga, nesiėmė priemonių, kad kontroliuotų ir šalintų riziką dėl jai priklausančio turto panaudojimo atliekant neteisėtus veiksmus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-628/2019), vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog, šiuo atveju, siekiant administracinės nuobaudos paskirties įgyvendinimo, byloje esant nustatytai ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytai sąlygai, būtinai ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui, A. R. skirtina administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. G., konfiskavimas.
Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 28 straipsniu, 29 straipsniu, 427 straipsnio 1, 2, 3 dalimi, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas,
nutaria:
A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) baudą su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams ir transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20109657377.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.