Kauno apygardos teismo nutarimas

2020-07-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-328-658/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-07-30
Bylos Nr.
AN2-328-658/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00967-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Nerijus Meilutis (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-328-658/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00967-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8.; 16.9.11; 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutarimo P. D. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausioji patrulė 2020 m. gegužės 21 d. P. D. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2020 m. gegužės 21 d. 17.14 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemones jam atimta ir neįvykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje numatyti reikalavimai dėl šios teisės susigrąžinimo, bei būdamas neblaivus (0,84 promilės), nepraėjus ANK 40 straipsnyje numatytam terminui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarimu P. D. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1 200 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metų laikotarpiui be transporto priemonės konfiskavimo. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad P. D. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Teismas, įvertinęs, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra P. D. nuosavybė, automobilio savininkė I. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis buvo laikomas nenaudojamas ir ji nežinojo, kad P. D. pasiėmė jį būdamas neblaivus, sprendė, jog I. L. nebuvo žinoma, kad jai priklausančiu automobiliu P. D. darys administracinius nusižengimus, todėl teisės pažeidimo padarymo priemonės – automobilio konfiskavimo neskyrė.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarimą, prašo jį pakeisti ir taikyti už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą transporto priemonės konfiskavimą arba bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuobaudą, netinkamai aiškino ir taikė normas, reguliuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonė) konfiskavimo klausimą. Pažeidėjas linkęs savo teisei priešingu veikimu pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas, tokiu būdu keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų bei turto saugumui. Praeityje jis trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus tarp jų ir už KET reikalavimų pažeidimus. Be to, pažeidėjas transporto priemonę vairavo pakartotinai neblaivus, kas patvirtina jo sąmoningai priešingą teisei elgesį, įstatymų ir nustatytos tvarkos akivaizdų ir įžūliai viešai deklaruojamą nesilaikymą.

3.2. Skunde teigiama, kad transporto priemonės savininkė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesielgė saugiai, kad be jos žinios niekas nesinaudotų jai nuosavybes teise priklausančia transporto priemone. Be to, transporto priemonės savininkė I. L. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji norėjo atiduoti į metalo laužą, tačiau jos brolio, administracinėn atsakomybėn traukiamo P. D., iniciatyva automobilį jis norėjo sutvarkyti. Automobilio raktelių nors I. L. jam ir nedavė, tačiau nurodė, kad juos laikė matomoje vietoje ir neprieštaravo, kad jis savo nuožiūra automobilį patikrintų. Nors transporto priemonės savininkė ir nežinojo, kad P. D. vairuos neblaivus jai priklausantį automobilį, tačiau transporto priemonės konfiskavimui ji neprieštarauja. Kadangi, I. L. transporto priemonė galimai nereikalinga, ji pati ją norėjo priduoti į metalo laužą, neužtikrino, kad niekas be jos žinios nesinaudotų transporto priemone, o taip pat neprieštarauja jos konfiskavimui, todėl kyla rizika, kad jos brolis P. D. ir toliau sutaisęs automobilį juo naudosis.

3.3. Skunde nurodoma, jog pažeidėjas privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, kurios, atsižvelgiant į jį charakterizuojančius duomenis, jam yra žinomos. Pažeidėjas neabejotinai žinojo apie gręsiančią atsakomybę ir jos sukeliamas neigiamas pasekmes, tačiau tai jo nuo pažeidimo darymo nesustabdė. Nustatytos aplinkybės ypatingai neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei jo padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas pavojingas ir ypatingai grubus. Institucijos nuomone, paskyrus pažeidėjui nuobaudą – formaliai ne jam priklausančios, tačiau jo valdytos pažeidimo padarymo metu, transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeisti proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininkės teisė į nuosavybę. Institucijos nuomone, teismas, pažeidėjui neskirdamas turto konfiskavimo nuobaudos, nepagrįstai prioriteto tvarka vertino ir atsižvelgė į automobilio (pažeidimo padarymo įrankio) savininkės teises, o ne visuomenės interesą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, pažeidėjo P. D. kaltės, veikos kvalifikavimo nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Apeliaciniame skunde prašoma konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nėra pagrindas nekonfiskuoti transporto priemonės.

6. Nagrinėjamu atveju P. D. nubaustas už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 427 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimą gali skirti tik teismas. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte, kuris aktualus nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

7. Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą atsižvelgtina ir į teismų praktikoje suformuotas teisės aiškinimo taisykles šiuo klausimu. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23/2012, Nr. 2AT-3-697/2017).

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. D. vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Taigi, neginčytinai nustatyta, kad šis automobilis buvo tiesiogiai panaudotas nusižengimui daryti. Byloje nustatyta, kad minėtos transporto priemonės, kuria P. D. padarė administracinį nusižengimą, savininkė yra I. L. (b. l. 18). Pirmosios instancijos teismas, neskirdamas administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo, nurodė, kad transporto priemonės – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria P. D. padarė administracinį nusižengimą, savininkė I. L. nežinojo, kad jai priklausančiu automobiliu P. D. darys administracinius nusižengimus. Vien ta aplinkybė, kad automobilis buvo pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarymo įrankis, nėra pakankamas pagrindas jį konfiskuoti ir daryti išvadą, kad automobilio savininkei buvo žinoma, jog jai priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, tačiau ši aplinkybė, tokios kategorijos bylose privalo būti įrodinėjama ir nustatinėjama kaip ir visos kitos reikšmingos aplinkybės, sudarančios administracinio nusižengimo sudėtį. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės tinkamai nenustatinėjo, o tik deklaratyviai konstatavo, kad transporto priemonės savininkė nežinojo apie neteisėtą jos nuosavybės panaudojimą. Be to neatsižvelgė ir į aukštesniųjų teismų suformuotas teisės aiškinimo taisykles.

Žemesnės instancijos teismas

9. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas P. D. paaiškino, kad sesuo I. L., kuri yra transporto priemonės – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė leido jam pabandyti sutaisyti jos automobilį, kurį kartu su rakteliais paliko jam (2020 m. birželio 18 d. teismo posėdžio garo įrašas: 3 min. 1 sek. – 3 min. 30 sek.). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu I. L. paaiškino, kad norėjo automobilį atiduoti į metalo laužą, tačiau brolis P. D. prašė, jog palauktų, nes manė, kad galbūt jam pavyks jį pataisyti. Ji nurodė, kad minėtu adresu, kuriuo yra kartu su broliu registruota, negyveno jau kelis mėnesius, o automobilis taip ir buvo ten paliktas, ji jo neprižiūrėjo. Nors automobilio savininkė nurodė, kad nežinojo, jog jos brolis neblaivus važiuos jos automobiliu, tačiau taip pat paaiškino, kad rakteliai buvo tiesiog palikti namuose, kadangi broliui paliko automobilį sutaisyti. Beje, teismo posėdžio metu ji sutiko ir su automobilio konfiskavimu (2020 m. birželio 18 d. teismo posėdžio garo įrašas: 7 min. 54 sek. – 9 min. 17 sek., 10 min. 7 sek. – 10 min. 18 sek.).

10. Taigi, vertinant 9 punkte nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad automobilio savininkė leido administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui naudotis ir valdyti transporto priemonę iš esmės be jokių apribojimų ir visiškai nusišalino nuo bet kokios jai priklausančios transporto priemonės kontrolės, nors Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Tokia išvada daroma, nes automobilis P. D. žinioje iki administracinio nusižengimo padarymo dienos buvo apie kelis mėnesius; savininkė nesidomėjo, ar automobilis jau suremontuotas; automobilio rakteliai buvo tiesiog palikti namuose, kuriuose gyvena administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad automobilio savininkė I. L. neužtikrino jai priklausančio turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, elgėsi neatsakingai, ilgą laiką nesirūpino jo likimu, bei tuo ar jis taisomas, ar juo naudojamasi. Faktą, kad automobilio savininkė I. L. buvo abejinga automobilio likimui jau palikdama jį broliui, kaip minėta, patvirtina ir jos paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, nurodant, kad automobilis buvo metalo laužas ir ji sutinka su konfiskavimu.

11. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Pagal Konstitucinio Teismo doktriną pripažįstama, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013).

12. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog praeityje P. D. jau buvo baustas administracine tvarka už patį šiurkščiausią Kelių eismo taisyklių pažeidimą – transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta (b. l. 10–14). Ši aplinkybė leidžia teigti, jog P. D. yra visiškai abejingas daromiems nusižengimams bei galimoms jų pasekmėms, jis toliau ignoruoja visuotinai priimtas elgesio taisykles ir daro pačius šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Taigi, įvertinus P. D. asmenybę, jo padarytų nusižengimų pobūdį, pavojingumą, tai, kad ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, bei į transporto priemonės savininkės elgesį su jai priklausančiu turtu, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, šiuo atveju, siekiant administracinės nuobaudos paskirties įgyvendinimo, byloje esant nustatytai ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytai sąlygai, būtinai ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimui, P. D. skirtina administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio I. L., konfiskavimas. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas pritaria Institucijos skunde išdėstytai nuomone, kad paskyrus P. D. pažeidimo padarymo metu valdytos transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeisti proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininkės teisė į nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad automobilio konfiskavimas, šiuo konkrečiu atveju, yra ne tik galimas, bet ir būtinas, siekiant užkirsti kelią naujų nusižengimų, keliančių pavojų eismo saugumui, darymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 3 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutarimą dalyje dėl transporto priemonės nekonfiskavimo. Priimti naują nutarimą šioje dalyje ir P. D. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti administracinio poveikio priemonę – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio I. L., konfiskavimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Nerijus Meilutis