- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-05
- Bylos Nr.
- eA-1016-415/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07516-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Egidijus Šileikis
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – 498-oji gyvenamojo namo statybos bendrija (išregistruotas nuo 2025 m. rugsėjo 30 d.) dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas 857-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėjas, 857 DNSB) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2023 m. birželio 7 d. sprendimą (raštą) Nr. 2D-10021 „Dėl informacijos pateikimo ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius perrašymo kitam asmeniui Nr. PNSSP-100-161229-00177, (duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria pareiškėjo 857 DNSB prašymas perrašyti 2016 m. gruodžio 29 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-161229-00177 ir vėlesnius privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurie buvo adresuoti pareiškėjui, namo statytojai 498-ajai gyvenamojo namo statybos bendrijai (toliau – ir 498 GNSB), juridinio asmens kodas – 124790529, buvo atmestas (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Inspekciją išnagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį iš naujo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija 1998 m. rugpjūčio 21 d. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) trečiajam suinteresuotam asmeniui 498 GNSB, kuris 2001 m. pastatė daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas); Namo butų / patalpų savininkai savo įsipareigojimus įvykdė visiškai ir sumokėjo 498 GNSB už įsigytas patalpas, tačiau pastaroji savųjų sutartinių įsipareigojimų gyventojams neatliko ir nebaigė visų Namo statybos darbų bei nepridavė jo valstybinei komisijai. Pareiškėjas teigė, kad 2000–2001 m. Namo butų savininkai pradėjo gyventi Name ir iki 2002 m. atsiskaitymai su paslaugų teikėjais vyko per 498 GNSB, tačiau 2002 m. trečiasis suinteresuotas asmuo pradėjo nesklandžiai atsiskaityti su paslaugų teikėjais, Namo butų / patalpų savininkai gavo informaciją, kad dėl įsiskolinimų paslaugų tiekėjai nutrauks paslaugų tiekimą, todėl tokiai situacijai spręsti ir Namui eksploatuoti 2002 m. Namo patalpų savininkų iniciatyvinė grupė įkūrė 857 DNSB (pareiškėją), kuri nestatė ir neturėjo pareigos priduoti Namo valstybinei komisijai. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2009 m. pradėjo vykdyti Namo pripažinimo tinkamu naudoti procedūras, pridavimą valstybinei komisijai, paskirtai Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus potvarkiu, nes 498 GNSB pirmininkas pradėjo vengti kontaktų, o vėliau jo rasti nepavykdavo ir su policijos pagalba.
3. Pareiškėjas teigė, kad 2016 m. gruodžio 29 d. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, reaguodamas į Namo gyventojo skundą, priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-161229-00177 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuris buvo adresuotas 857 DNSB (pareiškėjui), tačiau pareiškėjas nėra nei Namo valdytojas, nei statytojas, nei už savavališkos statybos padarinių pašalinimą atsakingas asmuo, todėl Inspekcijos pozicija įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius pareiškėją, o ne namo statytoją 498 GNSB, yra nepagrįsta, nes pareiškėjas tam neturi nei piniginių resursų, nei žinių, nei reikiamų pajėgumų. Pareiškėjo teigimu, jis ėmėsi vykdyti Namo pridavimo procedūras tik dėl to, jog joks už tai atsakingas asmuo tokios pareigos nevykdė, tačiau dėl tokių veiksmų jis netapo Namo valdytoju ar statytoju ir dėl to atsakingu už savavališkos statybos padarinių pašalinimą.
4. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. balandžio 27 d. su prašymu kreipėsi į Inspekciją dėl informacijos pateikimo, o Inspekcija skundžiamu Raštu atmetė pareiškėjo prašymą dėl Privalomojo nurodymo perrašymo 498 GNSB, kadangi teisės aktuose nėra numatyta galimybės perrašyti Privalomojo nurodymo, kai 2016 m. gruodžio 29 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-161229-00186 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) ir Privalomasis nurodymas yra surašytas statytojui, t. y. 857 DNSB (pareiškėjui). Pareiškėjas tvirtino, kad jis nėra Namo statytoju, Privalomasis nurodymas yra neteisėtas, nes pareiškėjas kaip daugiabučio namo savininkų bendrija, buvo įkurtas Namui eksploatuoti, todėl negali jo statyti ir vykdyti su tuo susijusių pridavimo procedūrų, nėra investavęs lėšų į Namo statybą, neatliko Namo statybos užsakovo funkcijų, nėra jų pavedęs atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kadangi net neturėtų teisės pavesti atlikti tokių funkcijų, taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 99 punkte nurodytų kriterijų bei 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, todėl negali būti laikomas statytoju. Pareiškėjo nuomone, statytojo pareiga pagal 1998 m. rugpjūčio 21 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso 498 GNSB (trečiajam suinteresuotam asmeniui), todėl Inspekcijos Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius turi būti perrašytas statytojui – 498 GNSB, be to, skundžiamas Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, nes jis yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skundžia tik Rašto 4-ąją dalį, kurioje nurodyta, jog perrašyti Privalomojo nurodymo ir vėlesnius privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurie buvo adresuoti pareiškėjui, Namo statytojai 498 GNSB, negalima, nes teisės aktuose nėra numatyta tokia galimybė. Inspekcijos vertinimu, skundžiama Rašto dalis yra pagrįsta ir teisėta, priimta kompetentingo subjekto ir laikantis teisės aktais nustatytų procedūrų, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti. Atsakovas teigė, kad Privalomojo nurodymo surašymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalyje buvo išvardinti subjektai, kuriems gali būti surašomas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, o savavališkos statybos aktas ir Privalomasis nurodymas pareiškėjui surašyti kaip statytojui. Inspekcija nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu ir jame nurodytais įpareigojimais, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais turėjo teisę kreiptis į teismą dėl tokio Privalomojo nurodymo panaikinimo, tačiau nesikreipė, tokio reikalavimo nereiškia ir šioje byloje. Inspekcija pažymėjo, kad Privalomasis nurodymas nenuginčytas ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas ir turi būti vykdomas, todėl pareiškėjo prašymas Privalomąjį nurodymą surašyti kitam subjektui, kai dėl šios savavališkos statybos padarinių pašalinimo jau yra priimtas galiojantis Privalomasis nurodymas, pagristai nebuvo tenkinamas, ir nėra jokio teisinio pagrindo perrašyti Privalomąjį nurodymą kitam subjektui. Inspekcijos teigimu, skundžiamo Rašto 4 dalies panaikinimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi pareiškėjui teismine tvarka nenuginčijus Privalomojo nurodymo, surašyto jam kaip statytojui, Inspekcija neturi teisinio pagrindo priimti kitokio sprendimo nei yra priimtas skundžiamoje Rašto 4 dalyje.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo 498 GNSB atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
II.
8. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
9. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2016 m. lapkričio 21 d. gavo skundą (reg. Nr. 3D-3020) dėl gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos pažeidimų, nagrinėdama gautą skundą, 2016 m. gruodžio 7 d. atliko statybvietės patikrinimą ir tą pačią dieną surašė Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. (23.2)-SPA-1977 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte nurodyta, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Inspekcijos tarnybos Vilniaus miesto inspekcija 1998 m. rugpjūčio 21 d. namo statybai išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau statinio statyba neatitinka esminių statinio projekto sprendinių, t. y. statinio vietos žemės sklype ir statinio išorės matmenų (aukščio, ilgio, pločio ir pan.). Inspekcija, atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, pareiškėjui, kaip statytojui, 2016 m. gruodžio 29 d. surašė Savavališkos statybos aktą bei 2016 m. gruodžio 29 d. pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2017 m. birželio 29 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 27 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, Inspekcija 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. RE-206-(23.51) Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2017 m. rugsėjo 27 d., vėliau terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti ne kartą buvo tęsiamas administracinių teismų sprendimais, t. y. terminas buvo pratęstas iki 2019 m. sausio 1 d., iki 2019 m. spalio 1 d., iki 2020 m. spalio 1 d., iki 2021 m. liepos 1 d., iki 2023 m. balandžio 1 d.; galiausiai teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1416-331/2024 Privalomojo nurodymo įvykdymo termino nebepratęsė.
Šalies argumentai
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė Inspekcijai 2023 m. balandžio 27 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius perrašymo kitam asmeniui“ (toliau – ir Prašymas), kuriuo, be kita ko, Inspekcijos prašė perrašyti 2016 m. gruodžio 29 d. Privalomąjį nurodymą ir vėlesnius privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurie buvo adresuoti pareiškėjui.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Prašyme, be kita ko, atkreipė Inspekcijos dėmesį, jog dėl savavališkos statybos padarinių atsiradimo nėra atsakingi nei Namo gyventojai, nei pats pareiškėjas, šiuo atveju pareiškėjas rūpinasi savavališkos statybos padarinių pašalinimu tik dėl to, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, kuris pastatė Namą, nevykdė savo įsipareigojimų Namo gyventojams ir valstybės institucijoms bei visiškai nesirūpina savavališkos statybos padarinių pašalinimu. Pareiškėjas Prašyme nurodė, kad Privalomasis nurodymas yra surašytas pareiškėjui, tačiau jis nėra Namo statytojas ir niekada neprisiėmė prievolės pašalinti savavališkos statybos padarinius, pareiškėjas yra Namo eksploatuotojas, kuris rūpinasi Namo administravimu, o statybos metu pareiškėjas dar net nebuvo įkurtas, todėl ir Privalomasis nurodymas turėjo būti pateiktas statytojui, t. y. 498 GNSB, o ne už Namo eksploatavimą atsakingam pareiškėjui. Pareiškėjas prašyme pabrėžė, kad Inspekcijai žinoma, jog Namo statytojas yra 498 GNSB, kuris egzistuoja ir šiuo metu, todėl atsakomybė pašalinti savavališkos statybos padarinius ir visos iš to išplaukiančios pasekmės pareiškėjui taikomos nepagrįstai, pareiškėjas Namo įteisinimu ir pridavimu rūpinasi tik dėl socialinės atsakomybės, be to, pareiškėjas neturi resursų ir piniginių lėšų pats pašalinti savavališkos statybos padarinius ar mokėti baudas.
13. Teismas nustatė, kad Inspekcija Raštu atsakė į pareiškėjo Prašymą, kurio 4 (ginčijamojoje) dalyje nurodė, jog Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, jog statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą, aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: 1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Apibendrinusi nurodytus teisės aktus, Inspekcija informavo, kad teisės aktuose nėra numatyta galimybės perrašyti 2016 m. gruodžio 29 d. surašyto Privalomojo nurodymo, kai Savavališkos statybos aktas ir Privalomasis nurodymas yra surašytas statytojui, nagrinėjamu atveju – 857 DNSB.
14. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčijamas Privalomasis nurodymas, tad jo patikra nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, o byloje vertinama, ar Inspekcijos Rašto dalis (dėl pareiškėjo Prašymo rezoliucinės dalies 4 prašymo) atitinka teisės aktų reikalavimus.
15. Teismas, aptaręs ginčui aktualias VAĮ, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl prašymų nagrinėjimo viešojo administravimo institucijose, pažymėjo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Inspekciją, siekė, jog būtų perrašytas Privalomasis nurodymas kito subjekto vardu, t. y. 498 GNSB vardu.
16. Teismas, įvertinęs Priežiūros įstatymo nuostatas, reglamentuojančias privalomųjų nurodymų surašymą, pažymėjo, kad nei Priežiūros įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato galimybės Inspekcijai perrašyti duotą privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius konkrečiam subjektui kito subjekto atžvilgiu, tokio pagrindo nenurodo ir pats pareiškėjas.
17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės tik teismo posėdžio metu teigė, jog Inspekcija gali ištaisyti klaidą, nes Privalomajame nurodyme yra visiškai akivaizdus neatitikimas. Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutiko, nes klaidos ištaisymo institutas yra įtvirtintas VAĮ 15 straipsnyje, tačiau jis taikomas tuomet, kai administraciniame sprendime (šiuo atveju Privalomajame nurodyme) yra padarytas aiškus rašymo apsirikimas ar aritmetinės klaidos. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomos klaidos ištaisymas Privalomajame nurodyme (t. y. pakeitimas subjekto, kuriam duodamas įpareigojimas) pakeistų jo turinį iš esmės, tad klaidų ištaisymo procedūra šiuo atveju yra negalima.
18. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti ir VAĮ 16 straipsnį, nes Inspekcija laikosi pozicijos, kad Privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, jis buvo išrašytas tinkamam subjektui.
19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Privalomuoju nurodymu, kuriuo jis įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau Privalomojo nurodymo pagrįstumas ir teisėtumas, ar pagrįstai būtent pareiškėjas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, galėtų būti patikrintas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas tokį Privalomąjį nurodymą ginčytų. Teismas nurodė, kad šiuo atveju toks reikalavimas nėra suformuluotas, todėl Privalomojo nurodymo patikra nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką.
20. Teismas konstatavo, kad nors skundžiama Inspekcijos Rašto dalis yra gana lakoniška ir stokoja motyvų, tačiau šiuo konkrečiu atveju nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai nėra esminiai, pareiškėjas galėjo žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis negali būti koreguojamas (perrašomas kitam subjektui) Privalomasis nurodymas, be to, Privalomasis nurodymas yra priimtas dar 2016 m.
21. Teismas sprendė, kad skundžiamos Inspekcijos Rašto dalies panaikinti nėra pagrindo, atitinkamai negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
22. Pareiškėjas 857 DNSB apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Rašto dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas pareiškėjui adresuotus Privalomojo nurodymo ir vėlesnius privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius perrašyti Namo statytojai 498 GNSB, ir įpareigoti atsakovą šią pareiškėjo Prašymo dalį išnagrinėti iš naujo.
23. Pareiškėjas teigia, kad jis pateikė pirmosios instancijos teismui ir teismas prijungė prie bylos Inspekcijos 2018 m. sausio 24 d. potvarkį Nr. P1-4, kurio turinys patvirtina, jog atsakovas taiso klaidas kitame savo privalomajame nurodyme ir nurodo tam teisinį pagrindą: (be kitų) Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, taip pat 35 straipsnį, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neištyrė ir nepasisakė dėl minėto ir kitų pareiškėjo pateiktų įrodymų, kurie tiesiogiai paneigia tiek minėtą teismo išvadą, tiek ir Rašte atsakovo nurodytą melagingą atsisakymo ištaisyti klaidą pagrindą, jog teisės aktuose nėra numatyta galimybės ištaisyti Privalomojo nurodymo klaidas.
24. Pareiškėjas pažymi, kad rėmėsi klaidos ištaisymo institutu, įtvirtintu VAĮ 15 straipsnio 1 dalyje, teismui nurodė teismų suformuotą praktiką, jog teisės aktai leidžia viešojo administravimo subjektui taisyti rašymo apsirikimus ar aritmetines klaidas savo administraciniuose sprendimuose arba neteisėtą administracinį sprendimą pripažinti netekusiu galios, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas tokio pagrindo neva nenurodė, nors pareiškėjas neprivalėjo nurodyti teisės normų, nes pats teismas jas parenka bei taiko.
25. Pareiškėjas teigia, kad teismas savo sprendimo 16 punkte nesutiko taikyti VAĮ 15 straipsnio normos, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomos klaidos ištaisymas Privalomajame nurodyme (t. y. pakeitimas subjekto, kuriam duodamas įpareigojimas) pakeistų jo turinį iš esmės, tad klaidų ištaisymo procedūra šiuo atveju yra negalima, tačiau sprendimo 18 punkte nurodė, jog nagrinėjamu atveju toks reikalavimas nėra suformuluotas, Privalomojo nurodymo patikra nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendimas yra prieštaringas. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad subjekto, kuriam duodamas įpareigojimas, pakeitimas, pakeistų Privalomojo nurodymo turinį iš esmės. Pareiškėjo nuomone, tinkamo subjekto nurodymas Privalomajame nurodyme neturi įtakos jame nurodytai nurodymo esmei, turiniui ir teisiniam pagrindui, kurie nurodyti atskiroje Privalomojo nurodymo dalyje ir kurių pareiškėjas neprašo pakeisti, priešingai – nepagrįstai nurodyto subjekto pakeitimas leistų ištaisyti atsakovo padarytą klaidą, bet neturėtų įtakos jame nurodytai nurodymo esmei, turiniui ir teisiniam pagrindui, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo nevyksta joks ginčas. Teismas nepasisakė dėl esminių pareiškėjo skundo argumentų, neišklausė pareiškėjo, todėl buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą.
26. Pareiškėjo įsitikinimu, bylos duomenys patvirtina, kad Namo statytojas yra ne pareiškėjas, o 498 GNSB, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti taikyti VAĮ 16 straipsnio 1 dalį, nes Privalomasis nurodymas yra adresuotas akivaizdžiai netinkamam subjektui, kuris nėra Namo statytojas, kaip nepagrįstai nurodoma Privalomajame nurodyme.
Šalies argumentai
27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog Raštas stokoja motyvų, tačiau nepagrįstai šiuos trūkumus laikė neesminiais. Pareiškėjo nuomone, atsakovas Raštu klaidino pareiškėją, kad teisės aktuose nėra numatyta galimybės Privalomajame nurodyme ištaisyti klaidos, o teismas visiškai nemotyvavo, kodėl šiuos atsakovo melagingus atsakymo motyvus laiko neesminiais. Atsakovas Rašte nenurodė jokio dokumento, kurio pagrindu pareiškėjas laikytinas Namo statytoju, tokio dokumento nenurodė ir teismas, todėl ginčijama Rašto dalis be jokio teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacija melaginga, ir atitinkama teismo išvada taip pat nemotyvuota ir nepagrįsta,
28. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nežino ir nesupranta, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis negali būti koreguojamas (perrašomas kitam subjektui) jam nepagrįstai adresuotas Privalomasis nurodymas, jei jo korekcijai yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas, dėl to teismas nepasisakė. Pareiškėjo įsitikinimu, teismo sprendime nėra paaiškinta, kokiu pagrindu pareiškėjas nurodytas kaip Namo statytojas, t. y. kuo pagrįsta tokia atsakovo pozicija bei pagal kokį pirminį dokumentą nustatyta, kad tai ne klaida.
29. Pareiškėjas pažymi, kad įstatymas nenumato jokio termino klaidų ištaisymui, Rašte tik įvardinta Priežiūros įstatymo normą, tačiau ji nesusieta su faktinėmis aplinkybėmis.
Šalies argumentai
30. Pareiškėjas teigia, kad neatitinka jokių Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 punkte nurodytų kriterijų bei nė vieno Statybų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo, todėl pagal Statybos įstatymo nuostatas pareiškėjas negali būti laikomas Namo statytoju. Pareiškėjas pažymi, kad yra įsteigtas ir veikia pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą, kuris nustato daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją ir yra taikomas bendrijoms, kurios įsteigtos valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus.
31. Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeistos materialiosios teisės normos (Priežiūros įstatymo 14 str., Statybos įstatymo 2 str. 99 p., 3 str., Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 1 str. 1 ir 3 d., VAĮ 10, 15, 16 str.) ir proceso teisės normos (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56, 86 str.), dėl šių pažeidimų teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkintinas.
Atsiliepimas
32. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
33. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su Privalomajame nurodyme įrašytu subjektu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas bei neturi reikšmės Rašto ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas Prašyme Inspekcijai neprašė ištaisyti Privalomajame nurodyme padarytą rašymo apsirikimo klaidą, ar panaikinti Privalomąjį nurodymą, o prašė perrašyti Privalomąjį nurodymą kitam asmeniui, nekeičiant jame numatyto įpareigojimo apimties. Atsakovas teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju VAĮ 15 ir 16 straipsniuose numatytos administracinio akto klaidų taisymo bei pripažinimo netekusiu galios procedūros negali būti atliekamos, o pareiškėjo pateiktas į bylą Inspekcijos 2018 m. sausio 24 d. potvarkis Nr. P1-4, kuriuo buvo ištaisyta rašymo apsirikimo klaida, nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. Atsakovas nurodo, kad Privalomasis nurodymas – Inspekcijos, kaip viešojo administravimo subjekto, priimtas administracinis sprendimas, yra nenuginčytas ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, todėl savavališkos statybos padarinius šalinti privalo pareiškėjas, kuriam surašytas administracinis aktas, įpareigojantis šalinti savavališką statybą, ir kuris faktiškai pripažintas atlikusiu teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius veiksmus. Inspekcija teigia, kad savo kompetencijos ribose išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir pagal esamas faktines aplinkybes ir reglamentavimą priėmė tinkamą Raštą. Inspekcijos vertinimu, Rašto panaikinimas neturės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, jam siekiamos teisinės pasekmės kiltų tik tokiu atveju, jei jis reikštų reikalavimą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, o ne Rašto panaikinimo, tokio reikalavimo byloje neformuluojant, panaikinus tik skundžiamą Raštą ir įpareigojant Inspekciją iš naujo išnagrinėti atitinkamą prašymo dalį, pareiškėjo teisės niekaip nebūtų apgintos ir procesas liktų beprasmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Pareiškėjas pateikė Inspekcijai 2023 m. balandžio 27 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius perrašymo kitam asmeniui“, kuriuo Inspekcijos prašė perrašyti 2016 m. gruodžio 29 d. Privalomojo nurodymo ir vėlesnius privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodydamas, kad Privalomasis nurodymas turėjo būti pateiktas statytojui, t. y. 498 GNSB, o ne už Namo eksploatavimą atsakingam pareiškėjui.
35. Teisminės patikros dalykas šioje byloje yra atsakovo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo (rašto) Nr. 2D-10021 „Dėl informacijos pateikimo ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius perrašymo kitam asmeniui Nr. PNSSP-100-161229-00177, (duomenys neskelbtini)“ dalies, kuria pareiškėjo 857 DNSB prašymas perrašyti 2016 m. gruodžio 29 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-161229-00177 ir vėlesnius privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurie buvo adresuoti pareiškėjui, namo statytojui 498 GNSB, juridinio asmens kodas – 124790529, buvo atmestas, pagrįstumas ir teisėtumas (ABTĮ 3 str. 2 d.).
36. Vertinant pareiškėjo Inspekcijai pateikto prašymo pagrindus, taip pat skundo, pateikto teismui, pagrindus bei apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios Nutarties 24 ir 25 punktuose, pažymėtina, kad pareiškėjas Prašyme Inspekcijai neprašė ištaisyti Privalomajame nurodyme padarytą rašymo apsirikimo klaidą ar panaikinti Privalomąjį nurodymą. Buvo prašoma perrašyti Privalomąjį nurodymą kitam asmeniui, nekeičiant jame numatyto įpareigojimo apimties, todėl yra pagrindas pasisakyti dėl ginčijamo atsakovo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo tik šiuo aspektu.
37. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skundžiamo atsakovo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, konstatavo, kad nėra teisinių pagrindų pakeisti subjektą, kuriam priimtas galiojantis individualus administracinis teisės aktas. Teisėjų kolegija, apskritai pripažindama, kad tam tikrais atvejais yra galimas subjekto, kuriam adresuojamas Privalomasis nurodymas, pakeitimas, pvz., juridinio asmens reorganizavimo atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.95 str., 2.97 str.), šios bylos kontekste prieina prie išvados, jog atsakovas neturėjo faktinių bei teisinių pagrindų tenkinti pareiškėjo prašymą. Tokiu atveju, kai pareiškėjas ginčija savo kaip statytojo teisinę padėtį, kurią pripažindamas pareiškėjui atsakovas priėmė Privalomąjį nurodymą, privalu ginčyti patį Privalomąjį nurodymą – individualų administracinį teisės aktą, kurio pagrindu pareiškėjui kilo jame apibrėžiamos pareigos.
38. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų VAĮ 15 ir 16 straipsniuose numatytos administracinio akto klaidų taisymo bei pripažinimo netekusiu galios procedūrų taikymo aspektu, pažymėtina, kad pareiga spręsti dėl taikytinos teisės nagrinėjant viešojo administravimo subjektui pateiktą prašymą tenka atsakovui. Tai, kad teikiantis prašymą subjektas nurodo ne tas teisės normas, kurios konkrečiu atveju turi būti taikomos, arba apskritai jų nenurodo, negali būti pagrindas vien dėl to prašymo netenkinti. Tačiau šiuo atveju nėra teisių pagrindų pripažinti, kad pareiškėjo prašymas turėjo būti patenkintas taikant VAĮ 15 ir 16 straipsniuose numatytas administracinio akto klaidų taisymo ar pripažinimo netekusiu galios procedūras, nes Privalomuoju nurodymu būtent pareiškėjas pripažintas statytoju, kuriam ir nustatytos vykdytinos pareigos.
39. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
40. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (ABTĮ 144 str. 1 d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.